Plastiko naudojimas: faktai, kurių nežinojote

Plastikas – plačiai pritaikoma ir praktiška medžiaga, ženkliai palengvinusi žmonių gyvenimą. Jis reikšmingas medicinos pramonėje, kur reikalingi vienkartiniai sterilūs įrankiai, taip pat palengvina prekybą maisto produktais, jų gabenimą, laikymą ir prieinamumą. Vis dėlto pastaruoju metu dažnai girdime, kad aplinkai ir klimato kaitai plastikas daro neigiamą poveikį. Kaip yra iš tiesų?

Savaime plastikas nėra bloga medžiaga, tačiau pradėjome jo naudoti per daug ir per dažnai. Labiausiai aplinkai kenksmingi yra vienkartiniai plastiko gaminiai, kurie po vieno panaudojimo yra tiesiog išmetami.

Pateikiame keletą mažiau žinomų faktų apie plastiką, kurie padės suprasti, kodėl jį naudodami turime būti sąmoningesni.

• 9 mlrd. tonų – tiek plastiko pasaulyje buvo pagaminta nuo 1950 metų. Tik 9 proc. viso šio plastiko buvo perdirbta. 19 proc. – sudeginta, beveik 50 proc. pateko į sanitarinius sąvartynus, o 22 proc. liko išmesti į nekontroliuojamus sąvartynus arba nutekėjo į aplinką.
   

• Neperdirbamas plastikas suyra ypač lėtai, tam gali prireikti net iki 1000 metų. Be to, jis suyra ne visiškai, o į smulkias daleles, vadinamas mikroplastiku. Jis atsiduria dirvoje, vandenyje ir net ore. Įvairūs skaičiavimai rodo, kad žmogus per savaitę su oru, maistu ir vandeniu suvartoja tiek mikroplastiko, kiek sveria viena mokėjimo kortelė.
• Šiandien apie 40 proc. viso pagaminamo plastiko pasaulyje yra panaudojama pakuotėms. Tikriausiai esate matę parduotuvėje pomidorus, supakuotus į plastiko dėžutę ir dar papildomai „aprengtus“ plastiko plėvele.

• Plastikas vandenynuose – rimta problema. Nuo jo ne tik nukenčia ir žūsta vandens gyvūnai, bet ir keičiasi vandens rūgštingumas, sudėtis, dėl to kyla vandenynų temperatūra. Vandens temperatūros kilimas ir cheminiai pokyčiai glaudžiai susiję ir su klimato atšilimo procesais. Šiuo metu vandenynuose yra maždaug 269 tūkst. tonų plastiko.
• Lietuviškas plastikas taip pat gali atsidurti vandenynuose. Europos sąjunga dalį plastiko atliekų, kurių neperdirba, jau kurį laiką eksportuoja į Azijos šalis – Malaiziją, Indoneziją, Vietnamą, Kiniją ir Indiją. 2019 m. ES eksportavo 1,5 mln. tonų plastiko. Šios šalys atliekų tvarkymą laiko papildomų pajamų šaltinių. Deja, daugeliu atvejų šios atliekos tampa milžiniškais atvirais sąvartynais žemėje ir vandenyje, arba yra masiškai deginamos.

• Didžiausias blogis – vienkartinio panaudojimo plastikiniai gaminiai. Vienas plastikinis pirkinių maišelis yra naudojamas vidutiniškai 12 minučių, o suyra per maždaug 500 metų. Plastikiniai vienkartiniai maišeliai, bereikalingos pakuotės, šiaudeliai gėrimams, vienkartiniai plastiko indai – tai dalykai, kurių tikrai turėtume atsisakyti.
• Ne visas plastikas vienodas. Plastiko gaminiai ženklinami ir žymimi tam tikrais skaičiais. Pvz., plastikiniai gėrimų buteliukai žymimi skaičiumi <1>. Tai PET (Polietilentereftalato) pakuotės, kurios yra lengviausiai perdirbamos ir netampa aplinką teršiančiomis atliekomis. Beje, bespalvis plastikas yra perdirbamas žymiai lengviau ir yra draugiškesnis aplinkai nei spalvotas.
• Kai kurios plastiko alternatyvos iš tiesų nėra tokios draugiškos aplinkai. Pavyzdžiui, biologiškai suyrantis arba kompostuojamas bioplastikas (angl. biodegradable, compostable plastics). Jam pagaminti sunaudojama mažiau plastiko, nes yra jungiamas su augaline medžiaga, tačiau bioplastikui suirti reikia labai aukštos temperatūros (apie 50 °C), todėl jis gali būti kompostuojamas tik pramoniniu būdu. Lietuvoje nėra įmonių, kurios tvarkytų tokias atliekas, todėl jos tiesiog sudeginamos arba nukeliauja į sąvartynus.
• Apgaulingas plastikas kavos puodelyje. Kartais sunkus suprasti, ar pakuotės sudėtyje yra plastiko. Pvz., vienkartinį kavos puodelį sudaro 5 proc. plastiko ir 95 proc. popieriaus. Kadangi puodeliai pagaminti iš kelių medžiagų, jų perdirbti neįmanoma – taip jie keliauja į sąvartynus arba yra sudeginami. Per metus Lietuvoje sunaudojama 40 mln. vienkartinių kavos puodelių, tad tikrai verta įsigyti daugkartinį – kiekvienoje kavinėje į jį jums mielai įpils kavos išsinešti.
   

• Ar popieriniai maišeliai išgelbės pasaulį? Mokslininkai nesutaria, ar tikrai visais atvejais vienkartinis popierinis maišelis yra geriau nei plastikinis. Arba, ar tikrai geriau rinktis vienkartinę bambukinę lėkštutę vietoje plastikinės. Čia prasideda įvairūs sunaudotų resursų matavimai, CO2 emisijų skaičiavimai ir kitų svarbių veiksnių tyrimas. Visgi viena taisyklė yra aiški ir dėl jos sutaria visi – jeigu tik galime, nesirinkime jokio vienkartinio daikto, nes jis visada bus netvarus.