Projekto apie aplinkosaugą kūrėja: mintį, kad gyventi tvariai brangu, laikyčiau nusistovėjusiu mitu

Rugilė Matusevičiūtė jau ketverius metu kuria edukacinį projektą apie aplinkosaugą „Išpakuota“. Pasak jos, šia tema sudominti žmones yra sudėtinga, todėl merginos veikla itin plati: ji įrašinėja tinklalaides, filmuoja televizijos laidą, veda paskaitas ir prisideda prie ekologinio raštingumo vystymo mūsų šalyje. Kaip išpakuoti tvarų gyvenimo būdą ir planetos ateitį – interviu su didžiausios nuotolinės pamokos Lietuvoje „Mokonomika“ pranešėja Rugile Matusevičiūte.

Kada pradėjai domėtis tvariu gyvenimo būdu ir ekologija? Kas tave paskatino įsitraukti į šias temas?

Augdama daug laiko praleisdavau gamtoje, tad ryšys su gamta išsivystė natūraliai, o tada atsirado ir noras ją apsaugoti. Laikui bėgant supratau, kad kiekvienas žmogaus veiksmas žemėje turi pėdsaką ir panorau išsiaiškinti, kaip tai keičia aplinką.

Laidoje „Išpakuota“ kalbinu įvairiausių sričių aplinkosaugos aktyvistus ir matau, kad visų jų motyvacija pirmiausia gimsta iš vaikystėje praleisto laiko gamtoje. Tai turbūt viena iš pamokų, kurią jau jaučiuosi išmokusi – augančiam vaikui yra būtina laukinė gamta. Grynas oras ir miškas yra didžiausias įkvėpėjas, geriausias vaistas ir ramybės šaltinis.

Kokiais tvaraus gyvenimo principais vadovaujiesi pati? 

Anksčiau tvarumą supratau primityviai: nenaudoti vienkartinio plastiko, nevalgyti mėsos, rūšiuoti. Tai svarbu, tačiau tai – tik pradžia. Norint gyventi tvariai, reikia ne tik mažiau išmesti plastiko, bet ir suprasti, kad kiekvienas mūsų veiksmas turi aiškų poveikį.

Šiandien mano pagrindinis tikslas – prisidėti prie aplinkosauginio sąmoningumo ir ekologinio raštingumo Lietuvoje. Noriu supažindinti žmones su šiomis temomis ir palikti jiems teisę spręsti, kokių veiksmų imtis.

Pati sau kiekvieną dieną išsikeliu mažą tikslą – savo veiksmais tausoti save ir aplinką, o ne ją naikinti. Linkiu, kad visi mes išsikeltume šį mažą tikslą, o kaip jį pasieksime, priklauso jau nuo mūsų pačių. Kiekvienas tvaraus gyvenimo principus galime realizuoti skirtingai, nėra visiems tinkančios taisyklės.

Žiniasklaidoje tvarus gyvenimo būdas ir ekologija susilaukia vis daugiau dėmesio, tačiau apie tai kalbančių žurnalistų dar nedaug. Kodėl taip sunku šiomis temomis sudominti žmones?

Aplinkosauga yra mokslinė tema, o kada žmonėms buvo įdomu, ką kalba mokslininkai? Gyvename „attention economy“ laikais, žmonės mato tiek daug turinio, kad juos kažkuo sudominti yra itin didelis iššūkis. Nepaisant to, Lietuvoje turime tikrai labai daug projektų ir organizacijų, šviečiančių žmonės tvarumo temomis, mes net pirmieji pasaulyje suorganizavome festivalį be atliekų!

Kaip manai, kas žmones stabdo gyventi tvariau? Ar tai susiję su išėjimu iš komforto zonos, o gal lietuviams tvarus gyvenimas yra per brangus?

Nenuostabu, kad daug žmonių atmestinai žiūri į tvarumo temas, nes niekas neskyrė laiko jiems paaiškinti, kad tvarumas nėra kažkoks prasimanymas ir jo nereikia baimintis. Tokie dalykai žmogaus galvoje iš oro neatsiranda, su jais reikia supažindinti.

Išėjimas iš komforto zonos, žinoma, taip pat turi įtakos. Įsivaizduokite, ateina kažkas pas jus į namus ir pradeda aiškinti: to nevalgyk, šito nepirk, tą išmesk. Jaunam žmogui papasakoti apie šiuos dalykus yra viena, bet suaugusiajam – visai kas kita. Jis jau turi savo gyvenimo taisykles, įpročius, o dabar ateina aplinkosaugos aktyvistas ir liepia viską keisti. Natūralu, kad pirma reakcija – atmetimas. Dėl to aš dažnai kartoju, kad nėra jokių tvarumo dogmų. Kiekvienas imamės pokyčių ten, kur galime, ir veikiame savo suvokimo lygmenyje. Svarbiausia yra išlikti atviru pokyčiams.

Mintį, kad gyventi tvariai yra brangu, laikyčiau nusistovėjusiu mitu. Pagrindiniai tvarios kasdienybės principai yra gyventi minimalistiškai, vartoti saikingai ir atsakingai, taisyti daiktus, užuot juos išmetus, ir skatinti dalijimosi ekonomiką. Tikras tvarumas yra paremtas bemaž tais pačiais principais kaip taupumas ir net asketizmas.

Ko galime imtis šiandien, kad po 100 m. gyventume švaresnėje planetoje?

Pirmiausia, būkime pasiruošę keistis, skirkime laiko domėtis gamta, ekologija, aplinkosauga. Galite paklausyti „Išpakuota“ laidų, galite pasižiūrėti filmų (pavyzdžiui, Davido Attenborougho dokumentikos). Galime pradėti ir nuo pačių mažiausių veiksmų: tarkim rinktis viešąjį transportą, atsakingai rūšiuoti, pirkti Lietuvoje užaugintą, sezoninį maistą ar vienkartinį plastiką iškeisti į daugkartines pakuotes. 

Pradėjus imtis mažų veiksmų, laikui bėgant auga suvokimas, motyvacija, gyventi tvariau darosi lengviau. Tikiu, kad jei kasdien padarysite po vieną aplinkai draugišką veiksmą, net nepastebėsite, kaip po metų jūsų kasdienybė bus pripildyta aplinkai draugiškų pasirinkimų.

Ar sulauksime tokio laiko, kai gyventi netvariai tiesiog nebegalėsime? O gal žmogus sugebės prisitaikyti prie bet kokio užterštumo lygio ir ekstremalaus klimato?

Žinau, kad labai norėtųsi, jog galėčiau atsakyti į šį klausimą, bet į jį užtikrintai niekas neatsakys. O tie, kurie sakosi galintys atsakyti, be reikalo puikuojasi. Dabartinės tendencijos aiškiai rodo, kad gyvename klimato krizėje, kurios padariniai iki amžiaus pabaigos gali būti katastrofiški ir lems orų ekstremumus, potvynius, gaisrus, badą, karus. Kaip žmogus prisitaikys prie šios klimato krizės, yra, mano nuomone, vienas didžiausių šių laikų žmonijos klausimų. Į jį pabandysiu atsakyti ir per „Mokonomiką“ savo pamokos metu.

Rugilės Matusevičiūtės kviečiame klausytis didžiausioje nuotolinėje pamokoje Lietuvoje „Mokonomika”, kuri vyks šių metų vasario 4 dieną. Tai bus žinių šventė, skirta 1-12 klasių moksleiviams ir jų mokytojams. Skirtingoms amžiaus grupėms pritaikytas pamokas ves 24 įvairių sričių mokytojai bei ekspertai, kurie kalbės apie kūrybą, tvarumą, inovacijas, pilietiškumą ir kitus svarbius bei įdomius dalykus. Daugiau informacijos bei registracija www.mokonomika.lt.

„Mokonomika”, inicijuojama „Swedbank”, prisideda prie UNICEF ir UNESCO rengiamos „Didžiausios pamokos pasaulyje”, kurios tikslas kurti inovatyvias švietimo priemones, įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus. Šiemet didžiausiai nuotolinei pamokai Lietuvoje suteiktas UNESCO patronažas, o LRT tapo informaciniu rėmėju.