Tvarumas Lietuvoje ir pasaulyje: 66 faktai

Pateikiame 66 faktus apie klimato kaitos valdymą pasaulyje ir Lietuvoje, didžiųjų pasaulio, Lietuvos įmonių ateities tvarumo tikslus ir apklausų rezultatus, atskleidžiančius vartotojų, darbuotojų ir vadovų požiūrį į tvarumą versle.

ES klimato kaitos stabdymo tikslai

• 2019 m. Europos Komisija pradėjo įgyvendinti Europos žaliąjį susitarimą, kurio pagrindas – ES Taksonomija. Susitarimo tikslas – padėti ES iki 2050 m. tapti pirmuoju klimato atžvilgiu neutraliu žemynu, tokį įsipareigojimą turi ir Lietuva.
• Europos Sąjungos tikslas iki 2030 m. sumažinti anglies dvideginio emisijas 55 proc., palyginti su 1990-ųjų lygiu.
• 2021 m. spalio mėn. Europos Komisija išplatino didžiausią žaliųjų obligacijų emisiją pasaulyje, kurios vertė siekia 12 mlrd. eurų. Šios lėšos bus skirtos ES šalims finansuoti tvarumo projektus.
• 2020 m. patvirtinto ES gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertė siekia 800 mlrd. eurų. Iš to bent 37 proc. lėšų turės būti naudojama žaliajai transformacijai.
• Lietuva kovos su klimato kaita bei žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimui 2021-2025 m. turėtų skirti bent 841 mln. eurų vertės ES plano lėšų.
   

• Iki 2030 m. Lietuva anglies dvideginio emisijas yra įsipareigojusi sumažinti 30 proc., iki 2040 m. – 85 proc., o iki 2050 m. – pasiekti 100 proc. sumažėjimą, palyginti su 2005 m.
• Remiantis Europos Komisijos ataskaita, Lietuvai aplinkosaugos srityje daugiausia sunkumų kyla dėl neefektyvaus išteklių naudojimo bei didelio energijos intensyvumo.
• Transporto, žemės ūkio ir pramonės sektoriai, kurių emisijos stipriai išaugo nuo 2005 m., turės įgyvendinti didžiausius pokyčius siekiant bendro tikslo sumažinti emisijas visos šalies mastu.
• Nuo 2025 m. įmonių, kurios privalės pateikti metines tvarumo ataskaitas, skaičius išaugs 5 kartus. Tą jas įpareigos daryti nauja ES įmonių tvarumo direktyva.

Daugiau informacijos: https://www.europarl.europa.eu/factsheets/lt/sheet/72/kova-su-klimato-kaita

JAV infliacijos mažinimo įstatymas

• 2022 m. rugpjūtį JAV prezidento administracija patvirtino Infliacijos mažinimo įstatymą, kuriame investicijoms į žaliąją energetiką ir klimato kaitos ribojimą numatyta skirti 391 mlrd. JAV dol. Tai didžiausia suma, skirta kovai su klimato kaita JAV istorijoje iki šiol.
• Šis įstatymas iki 2030 m. turėtų padėti sumažinti bendrą JAV emisijų lygį 40 proc., palyginti su 2005 m.
• Finansavimas numatytas skirti individualių namų energinio naudingumo pagerinimui, kompensacijoms už naujus elektromobilius, finansuoti atsinaujinančių energijos šaltinių ir baterijų technologijos energijos saugojimui įsigijimą privačiame sektoriuje.
• JAV planuoja prie žaliosios elektros pereiti iki 2035 m., o nulines visos ekonomikos emisijas pasiekti iki 2050 m. 
   

Daugiau informacijos: https://www.whitehouse.gov/briefing-room/statements-releases/2022/08/15/by-the-numbers-the-inflation-reduction-act/

Lietuvos nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė

• 50 proc. suvartojamos elektros energijos Lietuvoje iki 2030 m. turės būti gauta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, iki 2040 m. ši dalis turės pasiekti 95 proc. Per 2021 m. apie 48 proc. elektros Lietuvoje pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau vietoje pasigaminame apie trečdalį visos reikalingos elektros energijos.
• Iki 2040 m. įvairūs ekonomikos sektoriai turės atsisakyti iškastinio kuro naudojimo jį pakeičiant atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir alternatyviais degalais.
   

• Skatinti racionalų išteklių, antrinių ir klimatui palankesnių žaliavų naudojimą pramonės įmonėse, kad iki 2025 m. antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indekso reikšmė būtų ne mažesnė nei ES vidurkis (2018 m. – 12,2).
• Pramonės įmonės diegiant efektyvumą didinančias technologijas ir efektyviai naudojant išteklius emisijų lygis iki 2030 m. turėtų sumažėti bent 19 proc., palyginti su 2005 m.
• Iki 2024 m. visi visuomeninės paskirties pastatai turės būti statomi bent iš 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų, juose naudojamos antrinės žaliavos ir mažinamas statybinių atliekų susidarymas.
• Iki 2027 m. visas didmiesčių viešasis, taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiantis transportas naudotų tik atsinaujinančius energijos šaltinius.
   

• Iki 2025 m. N1 (komercinio transporto) klasės elektromobilių skaičius turi sudaryt nemažiau kaip 30 proc. visų metinių pirkimo sandorių.
• Nuo 2030 m. neleisti registruoti N1 (komercinio transporto) priemonių su vidaus degimo varikliais.
• Lengvieji elektromobiliai iki 2030 m. turėtų sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. viso auto parko. 2022 m. viduryje registruotų elektromobilių skaičius siekė apie 8 tūkst. vnt. (0,7 proc.).
• Iki 2024 m. vasario gyventojams teikiama parama elektromobilių įkrovimo stotelėms įsirengti, iš viso numatyta dalinai finansuoti apie 6,3 tūkst. stotelių įrengimą.
• Diegiant inovatyvias technologijas ir plėtojant tvarų ūkininkavimą visose žemės ūkio srityse šio sektoriaus emisijos iki 2030 m. turėtų būti sumažintos 11 proc., palyginti su 2005 m.

• Iki 2030 m. padidinti ekologinio ūkininkavimo plotą 2 kartus, palyginti su 2020 m.
• Siekiant iki 2030 m. atsisakyti iškastinio kuro atskiruose sektoriuose, Akcizų įstatymo pataisos numato 2023–2025 m. mažinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba jų išvis atsisakyti.
• Nuo 2022 m. 50 proc. vykdomų viešųjų pirkimų turi būti žalieji, o nuo 2023 m. 100 proc. viešųjų pirkimų turės būti žalieji.

Daugiau informacijos: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/093497e071f511eb9fc9c3970976dfa1?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=9c6a9ef9-15d3-49b7-b779-3a1f6864d028

Verslo tikslai

• „Ignitis“ yra išsikėlęs mokslu pagrįstus ŠESD mažinimo tikslus ir iki 2030 m. savo veiklos emisijas ketina sumažinti 47 proc., iki 2050 m. – tapti klimatui neutralia.
• „Eesti energia“ klimatui neutralia bendrove planuoja tapti iki 2045 m.
• „Auga Group“ iki 2025 m. savo veiklos emisijas ketina sumažinti 27 proc., o iki 2030 m. tapti klimatui neutralia bendrove.
• „Klaipėdos nafta“ savo valdomo terminalo emisijas iki 2030 m. planuoja sumažinti 50 proc.
• „TELIA“ iki 2025 m. siekia 50 proc. sumažinti savo veiklos emisijas, įpareigoti tiekėjus pasitvirtinti mokslu paremtus tikslus dėl emisijų mažinimo (2021 m. tą buvo padarę 27 proc. tiekėjų), pernaudoti arba perdirbti 84 proc. tinklo atliekų.
• „Rokiškio sūris“ iki 2025 m. 50 proc. sunaudojamos energijos ketina gauti iš atsinaujinančių šaltinių, 2050 m. planuoja tapti klimatui neutralia bendrove.
• Iki 2030 m. 1 iš 4 „Forbes 500“ sąraše esančių kompanijų ketina tapti emisijų atžvilgiu neutrali. Tarp tokį įsipareigojimą pareiškusių kompanijų – „Apple“, IBM, „Ikea“, „Intuit“, „Microsoft“, „Starbucks“, „Unilevar“, LG ir „Siemens“.
• Mažmeninės prekybos tinklo „Walmart“ tikslas – naudojant įmonėse įrengtas sistemas ir ieškant naujų vėjo, saulės ir kitų energijos šaltinių iki 2035 m. visas savo įmones 100 proc. aprūpinti atsinaujinančia energija.
   

• Mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ siekia, kad iki 2025 m. 100 proc. jų prekės ženklų plastikinių pakuočių būtų perdirbamos arba pakartotinai naudojamos.
• Prancūzijos energetikos pramonės grupė  „Engie“, įgyvendindama tvaraus augimo strategiją, yra užsibrėžusi tikslą iki 2045 m. pasiekti nulinį anglies dvideginio emisijų lygį.
• Tarptautinė Ispanijos elektros paslaugų įmonė „Iberdrola“ plečia savo saulės energijos portfelį Jungtinėje Karalystėje ir iki 2025 m. ketina pasiekti 2030 m. anglies dvideginio neutralumo Europos tikslus.
• „Volkswagen“ iki 2030 m. į rinką išleis 70 naujų elektromobilių modelių. Tikslas iki 2050 m. – tapti neutraliems anglies dvideginio atžvilgiu.
   

• JAV automobilių gamintojas „Ford Motors“ siekia iki 2030 m. gamyboje nebenaudoti vienkartinio plastiko.
• „Volvo Cars“ praėjusiais metais išleido pirmą savo elektromobilį, kurį sukūrė nuo pagrindų, iki 2025 m. planuoja, kad 1 iš 2 jos parduodamų automobilių bus elektrinis, o iki 2040 m. siekia tapti klimatui neutralia bendrove.
• „Apple“ įsipareigojo iki 2030 m. pasiekti anglies dvideginio neutralumą savo tiekimo grandinėje ir gamyboje.
• „Samsung“ tikslas – iki 2025 m. visuose naujuose mobiliuosiuose gaminiuose naudoti perdirbtas medžiagas ir pakuotėse atsisakyti vienkartinių plastikų.
• Kavinių tinklo „Starbucks“ tikslas – iki 2030 m. 50 proc. sumažinti vandens suvartojimą, išmetamų atliekų kiekį ir anglies dvideginio emisijas.
• Transporto įmonė „Uber“ siekia, kad iki 2040 m. 100 proc. kelionių vyktų naudojantis nulinės anglies dvideginio emisijos transporto priemonėmis, mikromobilumo sprendimais arba viešuoju transportu.
   

• Tarptautinė aviacijos asociacija IATA yra paskelbusi, kad visi jos narių vykdomi skrydžiai iki 2050 m. turėtų būti nulinių emisijų.
• Programinės ir techninės įrangos gamintojas „Microsoft“ siekia iki 2030 m. anglies dvideginio atžvilgiu tapti neutraliu, o iki 2050 m. pašalinti visą CO2, kurį kompanija tiesiogiai arba per elektros energijos suvartojimą išskyrė į aplinką nuo savo veiklos pradžios 1975 m.
• Aktyvaus laisvalaikio drabužių gamintojos „Patagonia“ įkūrėjas perleido kompanijos, kurios vertė apie 3 mld. JAV dol., valdymą specialiam fondui, kuris visą jos būsimą pelną (apie 100 mln. JAV dol. per metus) skirs kovai su klimato kaita.

„Deloitte“ finansų direktorių apklausa

• Remiantis „Deloitte“ finansų direktorių apklausa, didžiausią spaudimą keistis ir įgyvendinti tvarumo priemones jie jaučia iš klientų, bendrovių valdybos narių ir darbuotojų.
• Finansų direktoriai jaučia didžiausią klientų spaudimą įgyvendinti tvarumo priemones kelionių ir turizmo (76 proc.), plataus vartojimo prekių (64 proc.) ir auto pramonės (58 proc.) srityse.
• Finansų direktoriai jaučia didžiausią investuotojų spaudimą įgyvendinti tvarumo priemones energetikos ir komunalinių paslaugų (54 proc.), kelionių ir turizmo (52 proc.), transporto ir logistikos (48 proc.) srityse
• Finansų direktoriai jaučia didžiausią reguliuotojų ir vyriausybės institucijų spaudimą įgyvendinti tvarumo. priemones kelionių ir turizmo (64 proc.), transporto ir logistikos (61 proc.), auto pramonės (58 proc.) srityse.
   

Šaltinis: https://www2.deloitte.com/us/en/insights/topics/strategy/impact-and-opportunities-of-climate-change-on-business.html

„Deloitte“ vartotojų apklausa

• Remiantis „Deloitte“ vartotojų apklausa, nors daugelis vartotojų supranta, kas lemia produkto tvarumą, t.y. kad jis biologiškai skaidus (65 proc.) arba pagamintas iš perdirbtų pakuočių (60 proc.), renkantis pirkinį labiau vertinamas patvarumas (52 proc.), o ne perdirbamumas (23 proc.).
• Penki svarbiausi verslo veiksmai aplinkosaugos ir tvarumo požiūriu yra tvarių pakuočių gamyba, gamybos proceso atliekų mažinimas, įsipareigojimas laikytis etiškos darbo praktikos, CO2 pėdsako mažinimas, pagarba žmogaus teisėms.
• Pagrindinės priežastys, dėl kurios vartotojai nesiima tvaresnio gyvenimo būdo, yra susijusios su išlaidomis (52 proc.), nesidomėjimu tvarumo klausimais (51 proc.), nepakankamu informacijos kiekiu (48 proc.).
• Beveik kas antras vartotojas nežino, kokiais įmonių įsipareigojimais gali pasitikėti arba įmonėmis tvarumo ir klimato kaitos klausimais nepasitiki.

Šaltinis: https://www2.deloitte.com/uk/en/pages/consumer-business/articles/sustainable-consumer.html

„Stifel“ vartotojų apklausa

• Remiantis „Stifel“ JAV vartotojų apklausa, 56 proc. vartotojų prieš įsigydami prekę ieško informacijos apie įmonės tvarumo praktikas.
• Rinkdamiesi prekės ženklą, 71 proc. vartotojų atsižvelgia į tvarumą, o 58 proc. yra įsigiję gaminį būtent dėl tvarumo.
• Svarbiausiais tvarumo aspektais versle vartotojai laiko sąžiningą darbo užmokestį ir išmokas darbuotojams (58 proc.), rasinės lygybės palaikymą (43 proc.), dėmesį vietos aplinkos ir ekosistemų apsaugai (39 proc.).

Šaltinis: https://sgbonline.com/survey-finds-consumers-value-sustainability-despite-inflationary-concerns/

Vartotojų indeksas „EY Future Consumer Index”

• Remiantis naujausiais „EY Future Consumer Index” duomenimis, 43 proc. pasaulio vartotojų nori įsigyti produktus iš visuomenei naudingų organizacijų, net jei jie kainuoja brangiau.
   

Šaltinis: https://www.ey.com/en_gl/consumer-products-retail/make-sustainability-accessible-to-the-consumer

 „Accenture“ vartotojų apklausa

• Remiantis „Accenture“ JK vartotojų apklausa, daugiau pirkėjų nerimauja dėl aplinkosaugos (64 proc.) nei dėl savo finansinės padėties (54 proc.), savo (40 proc.) ar kitų žmonių sveikatos (47 proc.).
• Beveik trečdalis (31 proc.) apklaustųjų teigė, kad palyginus su vartojimo įpročiais prieš 2 metus, dabar jie dažniau apsipirkinėja vadovaudamiesi savo asmeninėmis vertybėmis ir etika, o trečdalis (32 proc.) teigė, kad labiau tikisi, jog prekių ženklai praneš apie savo verslo poveikį aplinkai.

Šaltinis: https://internetretailing.net/sustainability/earth-day-what-the-latest-research-says-about-shoppers-attitudes-to-sustainability-24717/

IBM „Institute for Business Value“ darbuotojų apklausa

• Remiantis IBM „Institute for Business Value“ atlikta darbuotojų apklausa, 71 proc. darbuotojų teigė, kad tvarumas – svarbus kriterijus renkantis darbovietę ir tvarios įmonės laikomos patrauklesniais darbdaviais.
   

Šaltinis: https://newsroom.ibm.com/2021-04-22-IBM-Study-COVID-19-Pandemic-Impacted-9-in-10-Surveyed-Consumers-Views-on-Sustainability

IBM „Institute for Business Value“ vartotojų apklausa

• IBM „Institute for Business Value“ atlikta vartotojų apklausa parodė, kad daugiau nei pusei (51 proc.) respondentų tvarumas apsiperkant yra svarbesnis nei prieš 12 mėn.
• 83 proc. vartotojų apsipirkinėti tvariau padėtų 3 veiksniai: geresnė produkto kokybė (58 proc.), prieinamesnės kainos (57 proc.) ir geresnis supratimas apie tai, kokį poveikį turi pirkinys (41 proc.).
• 35 proc. vartotojų teigė, kad dėl aplinkosaugos problemų nebesinaudoja asmeniniais automobiliais, varomais benzinu, arba naudojasi jais mažiau.
   

Šaltinis: https://www.ibm.com/thought-leadership/institute-business-value/report/2022-sustainability-consumer-research