Gamtos stichijų kaina: kiekvienas jau sumokėjome po 900 eurų

Išversti medžiai, nuplėšti namų stogai ar apsemtos gatvės tampa vis dažnesniu kiekvienos vasaros palydovu. Išties, kaip nurodo ir mokslininkai, ekstremalūs gamtos reiškiniai, tokie kaip viesulai, liūtys ar sausros, tampa ne tik dažnesni, bet ir mažiau nuspėjami, ilgiau trunkantys. Pasaulio temperatūrai kylant, gamtos stichijų skaičius kasmet auga, o tai ne tik tiesiogiai veikia mūsų pinigines, bet ir atsiliepia maisto produktų kainoms, keičia atostogų planus bei verčia rūpintis turto draudimu.

Gamtos reiškiniai Lietuvai pridarė nuostolių už 3 mlrd. eurų

Gamtos stichijos ekonomiką paveikia keliais skirtingais būdais. Pirmiausia, tai yra tiesioginė žala pastatams, miestų infrastruktūrai, laukuose auginamoms maisto kultūroms. Europos aplinkos agentūros (EEA) skaičiavimai rodo, kad per 1980-2024 m. laikotarpį ekstremalūs gamtos reiškiniai mūsų šaliai pridarė nuostolių už 3 mlrd. eurų. Vadinasi, vienam šalies gyventojui tenkančių nuostolių suma per minėtą laikotarpį siekė apie 900 eurų. Tiesa, Europos Sąjungos žalos vidurkis buvo kur kas didesnis – siekė beveik 2000 eurų vienam gyventojui.

Vis dėlto, stichinės nelaimės ekonomikai turi ir netiesioginį poveikį, pavyzdžiui, dėl karščio kritusį darbuotojų produktyvumą ar ribojamas darbo valandas lauke. Neįprastos oro sąlygos taip pat gali lemti pasikeitusius vartojimo įpročius – pavyzdžiui, skatinti daugiau laiko leisti patalpose ir mažiau naudotis lauke teikiamomis paslaugomis. Dėl to kyla elektros energijos suvartojimas. Galiausiai, vis daugiau lėšų tenka nukreipti būsto ir infrastruktūros pritaikymui prie intensyvaus karščio ar kritulių kiekio. Tą parodė ir neseniai Vilnių talžiusi liūtis, kai dalis kelių buvo užtvindyti ir nepravažiuojami – tai ženklas, kad ateityje infrastruktūrą teks geriau pritaikyti tokiems reiškiniams.

Kadangi Lietuva yra pakankamai atvira ekonomika, čia greitai pajuntame ir pasaulinius pokyčius. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais ekstremalūs gamtos reiškiniai prisidėjo ir prie sumažėjusio kavos bei kakavos pupelių derliaus, o tai brangino ir dalį maisto produktų Lietuvoje.

Pietų Europa kenčia nuo karščio bangų

Šių metų vasara Europoje pasižymi ilgai trunkančiomis ir dažnai pasikartojančiomis karščio bangomis, kai temperatūros stulpeliai perkopia ir 40°C laipsnių. Dėl karščio bangų bei kritulių trūkumo susiformavo itin palankios sąlygos gaisrams plisti. Skaičiuojama, kad Prancūzijoje šiemet gaisruose išdegė maždaug 100 tūkst. hektarų plotas, prilygstantis 140 tūkst. futbolo aikščių. Tai – penkis kartus daugiau nei įprastai. Skaičiavimai rodo, kad gaisrai Europos šalims šiemet jau kainavo apie 2–3 mlrd. eurų bei lėmė itin sumažėjusius turistų srautus. Tikėtina, kad piniginiai nuostoliai šiemet augs ir toliau.

Mokslininkai skaičiuoja, kad Europa yra sparčiausias šylantis žemynas pasaulyje, taigi ekstremalūs gamtos reiškiniai ateityje tik dažnės. Visgi, galvos skausmą kelia ne tik tiesioginiai nuostoliai, kai yra sugadinamas gyventojų turtas ar infrastruktūra, bet ir netiesioginiai, kai paveikiamos tiekimo grandinės ar stoja atominių jėgainių veikla.

Tokia situacija šiemet nutiko Vengrijoje, kur nusekus Dunojaus upei, buvo kuriam laikui sustabdyta atominės elektrinės veikla. Panaši situacija ir Vokietijoje, kur nusekus Reino upei, apribota laivyba. Dėl to patirti ne tik išaugę transportavimo kaštai, bet ir yra sustabdyta gamyklų gamyba, kuri gali lemti ir tiekimo grandinių sutrikimus.

Ateityje – vis mažiau nuspėjamumo

Mokslininkai skaičiuoja, kad šių metų birželis Europoje buvo karščiausias istorijoje. Birželio karščio rekordas pasiektas ir Lietuvoje – Druskininkuose temperatūra perkopė 36 °C laipsnius. Deja, klimato sukeltos stichijos, ypač karščio bangos, brangiai kainuoja ne tik ekonomikai – jos nusineša ir žmonių gyvybes.

Kylant pasaulinei oro temperatūrai, o žmonijai vis dar neatrandant būdo, kaip efektyviai sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį, užuot jį nuolat didinus, tokios gamtos stichijos kaip karščio bangos, sausros, potvyniai ar uraganai taps vis intensyvesni ir mažiau nuspėjami.

Nepaisant to, kai kuriuos gamtos stichijų padarinius galima sušvelninti aktyviai prisitaikant – diegiant techninius sprendimus, investuojant į atsparesnę infrastruktūrą ar naudojantis draudimo užtikrinama finansine apsauga.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją