Dvejopo reikšmingumo principas ir vertinimas

Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (CSRD) ir Europos tvarumo atskaitomybės standartai (ETAS) numato, kad rengiant tvarumo informaciją, reikia atlikti dvejopo (dar kartais vadinamo dvigubu) reikšmingumo (angl. double materiality) vertinimą. Jis padeda nustatyti reikšmingiausius tvarumo aspektus, o kartu – ir apibrėžti raportavimo apimtį.

Dvejopo reikšmingumo sąvoka dar dažnai organizacijoms skamba kaip burtažodis, tad šiuo įrašu siekiame paaiškinti, kas tai yra ir kaip atlikti šį vertinimą. Beje, jis aktualus ne tik tiems, kuriems jau privalu raportuoti. Reikšmingiausių tvarumo aspektų numatymas leidžia identifikuoti daugiausia dėmesio reikalaujančias sritis bei tvarumo kontekste aktualiausias rizikas. Remiantis šia informacija galima parengti tikslingą tvarumo strategiją ir parinkti atitinkamas priemones, kurios didintų veiklos tvarumą bei leistų suvaldyti rizikas.

Dvejopo reikšmingumo principas reiškia, kad vertinami:

1. Organizacijos tiesiogine ir netiesiogine (per vertės kūrimo grandinę) veikla sukeliami ir galimi sukelti neigiami bei teigiami poveikiai (žmonėms, aplinkai): perspektyva iš vidaus į išorę. Tai – (veiklos) poveikių reikšmingumas.
2. Su išorine aplinka susijusios rizikos ir galimybės tvarumo kontekste (pvz., organizacijos priklausomybė nuo tam tikrų išteklių, su klimato kaita susijusios rizikos, galima reguliavimo ir įvairių kitų priemonių įtaka ir pan.): perspektyva iš išorės į vidų. Tai – finansinis (tvarumo veiksnių) reikšmingumas.

Kaip atliekamas dvejopo reikšmingumo vertinimas?

1. Vertės grandinės analizė. Vertės grandinė apima tiek įmonės tiekimo grandinę (žaliavas, perkamus gaminius, paslaugas ir t.t.), tiek ir produkto tolesnį kelią (distribuciją, naudojimą, utilizavimą). Vertės grandinė ETAS apibūdinama kaip visa įmonės veikla, ištekliai ir verslo santykiai, susiję su įmonės verslo modeliu bei išorės aplinka, kurioje įmonė vykdo veiklą. Jos analizė leidžia suprasti sukuriamus poveikius žmonėms ir aplinkai įvairiuose produkto kūrimo, gyvavimo ir utilizavimo etapuose. Vertės grandinės analizė svarbi, nes dažnai įmonės reikšmingiausi poveikiai yra sukuriami ne tiesiogiai, bet būtent jos vertės grandinėje. Tokia analizė taip pat padeda identifikuoti aktualias rizikas bei galimybes – tai svarbu siekiant nustatyti reikšmingus tvarumo aspektus.

2. Aktualių tvarumo aspektų identifikavimas. Turi būti identifikuojami tiek neigiami, tiek ir teigiami organizacijos veikla sukuriami tiesioginiai ir netiesioginiai poveikiai. Svarbu nustatyti tiek faktinius, tiek ir galimus (potencialius) poveikius. Taip pat identifikuoti aktualias esamas ir potencialias rizikas bei galimybes. 

   Pavyzdžiui, įmonė X gali nustatyti, kad jos veikla sukuriamas didelis CO2 pėdsakas, tad ji akivaizdžiai daro poveikį klimato kaitai. Taip pat minėta įmonė priklauso gamybos sektoriui, tad jos veikloje kyla rizikų, susijusių su darbuotojų sauga. Be to, gamyba nėra automatizuota, tad poreikis darbo jėgai ir priklausomybė nuo žmogiškųjų išteklių yra didelė. Tad tiek klimato kaita, tiek darbuotojų sauga, tiek ir jų kompetencija bei galimas trūkumas turėtų būti vertinami kaip aktualūs tvarumo aspektai. 

   Svarbu: ETAS standartuose numatytos temos ir potemės gali padėti identifikuoti ir geriau suprasti galimus aktualius tvarumo aspektus. Tačiau jų analizė jokiu būdu negali pakeisti standartuose numatyto reikalavimo atlikti vertės grandinės analizę.

3. Suinteresuotųjų šalių identifikavimas ir įtraukimas. Organizacijai svarbu į dvejopo reikšmingumo vertinimo procesą įtraukti suinteresuotąsias šalis, kurias ji veikia tiesiogiai per savo veiklą ir netiesiogiai per vertės grandinę. Tai leidžia ne tik geriau suprasti organizacijos poveikius, bet ir įvertinti rizikas bei galimybes. Suinteresuotųjų įtraukimas taip pat padeda įvertinti, kurie poveikiai, rizikos ir galimybės yra reikšmingiausi. Reikalavimas įtraukti suinteresuotąsias šalis atliekant dvejopo reikšmingumo vertinimą numatytas ir ETAS.

   Svarbu: nepamirškite, kad viena svarbiausių suinteresuotųjų šalių – jūsų darbuotojai. Įtraukite juos!

4. Reikšmingiausių tvarumo aspektų nustatymas. ETAS numatyta, kad organizacija turi įvertinti savo poveikius ir galimas rizikas bei galimybes tvarumo kontekste trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Neigiami organizacijos poveikiai vertinami pagal jų stiprumą: poveikio mastą, aprėptį ir galimybes juos atitaisyti, teigiami – pagal mastą ir aprėptį. Potencialių veiklos poveikių atveju turi būti vertinimas ir jų tikėtinumas. Tuo tarpu finansinis reikšmingumas nustatomas atliekant rizikų ir galimybių vertinimą pagal jų tikėtinumą ir galimą šių veiksnių finansinio poveikio organizacijai mastą. 

   Svarbu: tvarumo aspektas laikomas reikšmingu, jei jis reikšmingas veiklos poveikio požiūriu, finansiniu požiūriu arba abiem šiais aspektais. Tai yra – aspektas turi būti reikšmingas pagal bent vieną iš šių dviejų kriterijų (veiklos poveikio ir/ar finansinio reikšmingumo), kad būtų laikomas reikšmingu pagal dvejopo reikšmingumo principą.

   
    

5. Raportavimas. Kai įmonė nustato, kad vienas ar kitas tvarumo aspektas yra reikšmingas, ji privalo raportuoti informaciją pagal atitinkamo ETAS standarto atskleidimų reikalavimus. Jei ETAS standartai ir jų atskleidimų reikalavimai nustatyto reikšmingo poveikio, rizikos ar galimybės neapima ar apima nepakankamai detaliai – organizacija turi atskleisti papildomą jai būdingą informaciją, kuri padėtų suprasti reikšmingą tvarumo aspektą. 

   Svarbu: ETAS nustatyta, kad įmonė turi aprašyti ir patį reikšmingų poveikių, rizikų ir galimybių nustatymo bei vertinimo procesą. Tai itin aktualu rengiantis ataskaitų užtikrinimui (angl. limited assurance) ir vėliau seksiančiam auditavimui.

Dvejopo reikšmingumo vertinimo rezultatus organizacijos dažnai pasirenka atvaizduoti dviejų dimensijų matricoje. Vienoje ašyje atvaizduojamas tvarumo aspekto finansinis reikšmingumas, kitoje – poveikio reikšmingumas. Pavyzdys:

Svarbu: nors suinteresuotųjų šalių įtraukimas yra svarbus dvejopo reikšmingumo vertinimo etapas, temos reikšmingumas negali būti nustatomas tik pagal suinteresuotųjų šalių nuomonę. Tad anksčiau daugelio organizacijų tvarumo ataskaitose esančios matricos, kuriose vienoje iš ašių pateikiama suinteresuotųjų šalių nuomonė, o finansinis reikšmingumas matricoje išvis neatspindėtas, negali būti laikomos dvejopo reikšmingumo matricomis.