Vis daugiau organizacijų skaičiuoja savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Viena vertus, tai susiję su tuo, kad šių duomenų vis dažniau prašo užsakovai, finansinės institucijos. Kita vertus, daugumai organizacijų, kurios privalės raportuoti pagal Europos tvarumo atskaitomybės (ETAS) standartų reikalavimus, irgi reikės pateikti šiuo duomenis. Pradžioje bent pirmos (Scope 1) ir antros apimties (Scope 2) emisijas, o po metų – ir trečios apimties (Scope 3) emisijas. Informaciją, kas sudaro skirtingas emisijų apimtis (pagal ETAS – lygius), galite rasti ankstesniame „Tvarumo centro“ įraše. Beje, Lietuvos bankų asociacija yra parengusi nemokamą skaičiuoklę, kuri padeda apskaičiuoti savo 1 ir 2 apimties emisijas. Daugiau informacijos galite rasti čia.
Kas svarbu skaičiuojant emisijas ir kokios klaidos dažniausiai daromos?
Pirmiausiai reikia įvertinti kodėl ir kokias emisijas skaičiuosite. Jei informacijos prašo suinteresuotieji (užsakovai, finansų institucijos, projektų finansuotojai ir pan.) – kokios apimties emisijas jie prašo įvertinti, kokia metodika rekomenduoja remtis. Pvz., ar prašoma ir 3 apimties emisijų – jei taip, kiek detaliai, kokius šaltinius apimti? O gal prašoma apskaičiuoti ne tik organizacijos, bet ir konkretaus projekto ar produkto emisijas? Visa tai leis geriau suplanuoti skaičiavimo procesą, įvertinti reikiamus resursus ir papildomos informacijos poreikį bei susidėlioti darbų grafiką.
Labai svarbu, kad būtų paskirtas vienas asmuo, kuris būtų atsakingas už emisijų skaičiavimą. Viena iš daromų klaidų – darbuotojams išskirstomos užduotys paskaičiuoti atskiras emisijas: pavyzdžiui, pagal jų šaltinius. Net jei duomenis ir valdo skirtingi asmenys ar padaliniai, rekomenduojama, kad šie duomenys suplauktų pas vieną asmenį, kuris galėtų juos įvertinti ir paskaičiuoti atitinkamų apimčių emisijas.
Konsultantai gali padėti, jei emisijos skaičiuojamos pirmą kartą ir kyla klausimų dėl apimčių, šaltinių, taikomų emisijų faktorių, sektoriaus specifikos bei panašiai – ypač, kai skaičiavimus reikia atlikti per trumpą laiką. Tačiau svarbu suprasti, kad veiklos duomenų konsultantai nepateiks – juos turės surinkti pati įmonė. Be to, svarbu, jog organizacijoje išliktų know-how apie patį skaičiavimo procesą – kad ateityje ji visą ar didžiąją dalį skaičiavimo galėtų atlikti savarankiškai.
Dokumenuoti svarbu dėl kelių priežasčių – tiek siekiant užtikrinti proceso atsekamumą, tiek ir galimybę patikrinti skaičiavimus (ypač, jei teks raportuoti pagal ETAS). Atsakingi žmonės organizacijoje gali keistis, tad verta dokumentuotis, iš kur ir kokie duomenys paimti (duomenų šaltiniai, už konkrečios informacijos pateikimą atsakingi asmenys), kokiais emisijų faktoriais ir kokiomis skaičiavimo prielaidomis remtasi. Tai itin aktualu, vertinant, kad skaičiavimus (ne tik einamųjų, bet ir ankstesnių metų) gali reikėti verifikuoti. Ir, žinoma, tai leidžia skaičiavimus tolesniais metais atlikti daug paprasčiau.
Kadangi vis daugiau organizacijų skaičiuoja ar planuoja skaičiuoti savo emisijas, rinkoje didėja įvairių ŠESD skaičiuoklių pasiūla. Kai kurios jų yra nemokamos – pvz., Lietuvos bankų asociacijos skaičiuoklė. Už naudojimąsi kai kuriomis kitomis prašoma susimokėti. Visgi šios skaičiuoklės nesprendžia vieno didžiausių iššūkių – duomenų surinkimo ir jų kokybės užtikrinimo. Jos tiesiog padeda atlikti matematinį veiksmą – sudauginti veiklos duomenis su atitinkamais emisijų faktoriais. Be to, skaičiuoklės gali naudoti skirtingus emisijų faktorius, taikyti skirtingą skaičiavimo metodą (pvz., vietos ar rinkos, skaičiuojant Scope 2).Tad svarbu atkreipti dėmesį, ar tokia informacija skaičiuoklėje pateikiama, ar taikomi emisijų faktoriai ir metodai atitinka suinteresuotųjų šalių ar atskleidimo standartų reikalavimus.
Vienas didžiausių iššūkių skaičiuojant emisijas – gauti kokybiškus, patikimus reikiamus duomenis. Kokios problemos gali kilti? Pirmiausiai reikia suprasti, iš kur apskritai galima paimti reikiamus duomenis: buhalterinės apskaitos programos, tiekėjų, transporto valdymo sistemos ir panašiai. Tada reikia įvertinti šių duomenų kokybę – ar jie išties visada tiksliai suvesti į atitinkamas sistemas ar programas, ar aiškūs atitinkami (pvz., kuro, energijos išteklių) suvartoti kiekiai, matavimo vienetai? Dažnu atveju verta remtis pirminiais duomenimis, kurie pateikiami pirkimo sąskaitose. Jei jų kiekis labai didelis – bent jau patikrinti dalį sistemoje ar programoje esančių duomenų su pirminiais duomenimis sąskaitose.
Pastebima, kad tam tikrais atvejais duomenys pateikiami skirtingais mato vienetais (pvz., litrais, kilogramais, talpomis, kubiniais metrais, kWh, mWh). Ypač tai dažna, jei įmonė turi skirtingus padalinius ir skirtingas apskaitos ar valdymo sistemas bei programas. Taip pat ši problema pasitaiko, jei duomenis teikia skirtingi tiekėjai – gali skirtis jų apskaitos tipai bei principai. Dėl šios priežasties visada svarbu įvertinti duomenis patiems prieš atliekant skaičiavimus ir, esant reikalui, juos suvienodinti.
Vienas didžiausių iššūkių yra susijęs su trečios apimties (Scope 3) emisijų skaičiavimu. Tai ne tik galimas duomenų trūkumas, bet ir didelis tiekėjų (dalis kurių gali būti labai mažos įmonės) skaičius, jų kaita. Dėl šios priežasties rekomenduojama pradėti 3 apimties emisijas skaičiuoti laipsniškai, prašant duomenų iš anksto – tam, kad būtumėte geriau pasirengę laikotarpiui, kai tai bus privaloma. Pasitaiko praktikų, kai įmonės trečiųjų šalių prašo suvesti skaičiavimui reikiamus duomenis į kažkokią sistemą ar net tiesiai į skaičiuoklę – tai gali lemti klaidas ir neatitikimus. Pagrindinės to priežastys – skirtingos duomenų struktūros, naudojami skirtingi matavimo vienetai, žinių tiekėjų pusėje trūkumas. Tad rekomenduojama duomenis iš skirtingų tiekėjų bent pradžioje rinkti tiesiogiai – tai leis juos palyginti ir lengviau pastebėti galimus trūkumus ar neatitikimus. Jei tokių nustatote – informuokite tiekėjus ir aptarkite, kaip užtikrinti duomenų kokybę ateityje.
Su emisijoms apskaičiuoti reikiamų duomenų trūkumu susiduria ne viena įmonė. Pvz., nuomojantis biuro patalpas nuomotojai ne visada gali pateikti tikslius duomenis apie jūsų suvartotą energiją. Arba – jei turite elektromobilius ir juos kraunate skirtingų tiekėjų įkrovimo stotelėse, galbūt žinosite suvartotos energijos kiekį, bet nebūtinai žinosite, kokia energija naudojama. Be to, dalis tiekėjų gali neturėti ne tik reikiamų žinių, bet ir motyvacijos teikti jums reikiamus duomenis (tai įprastai sprendžiama per papildomas motyvavimo priemones – pvz., finansines arba įrašant konkrečius reikalavimus sutartyse ar jų prieduose). Tokiu atveju galima remtis tam tikrais rinkos vidurkiais (pvz., žinodami, kiek popieriaus suvartojote, galite naudotis vidutinėmis emisijomis vienam lapui pagaminti) ir atlikti atitinkamus skaičiavimus. Žinoma, svarbu šias naudojamas prielaidas dokumentuoti ir atskleisti.
Atskleidžiant emisijų duomenis, svarbu įvardinti, kokios apimties emisijos skaičiuotos, kokiais faktoriais remtasi, kokiu metodu (rinkos ar vietos) skaičiuotos antros apimties (Scope 2) emisijos. Jei skaičiuojamos ir trečios apimties (Scope 3) emisijos – įvardinti, kuri jų dalis apskaičiuota (kokios emisijų kategorijos, šaltiniai įtraukti). Jei raportuojate pagal standartus – pvz., ETAS – atkreipkite dėmesį į jų reikalavimus. Pavyzdžiui, ETAS E1-6 atskleidimo reikalavimas nurodo, kad įmonė turi atskleisti tiek visą emisijų kiekį, tiek ir išskaidyti jį pagal 1, 2 ir 3 apimtis (pastabos: remiantis ETAS, 2 apimties emisijas privaloma apskaičiuoti tiek vietos, tik rinkos metodu, o 3 apimties emisijų skaičiavimui galima taikyti metų pereinamąjį laikotarpį). Taip pat reikalaujama pateikti savo taršos ŠESD intensyvumą – bendrą emisijų kiekį padalintą iš grynųjų pajamų.
Tam, kad galima būtų palyginti duomenis, labai svarbu suprasti, ar jie apskaičiuoti remiantis ta pačia metodika, tais pačiais emisijų faktoriais, tais pačiais duomenų šaltiniais, galiausiai – ar nekito organizacijos veiklos modelis, apimtys, galbūt pokyčiai įvyko tiekimo ar kitoje vertės kūrimo grandinės dalyje. Ne veltui ETAS standarte nurodoma, kad organizacija turi paaiškinti, jei įvyko pokyčiai įmonės ar jos vertės grandinėje. To prašoma, kad būtų galima tinkamai palyginti skirtingų laikotarpių duomenis. Kadangi organizacijos įprastai kelia emisijų mažinimo tikslus, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokios apimties emisijoms keliamas tikslas. Pavyzdžiui, ar nėra taip, kad mažinant 1 ar 2 apimties emisijas išauga 3 apimties emisijos. Tipinis pavyzdys: jei nuosavas autoparkas keičiamas į transporto priemonių nuomą arba transporto paslaugų pirkimą, 1 apimties emisijos sumažėja, bet 3 apimties – išauga. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad emisijos būtų atskleidžiamos maksimaliai skaidriai: jei kažkas neskaičiuojama, aiškiai parašoma, kas neįtraukta. Geroji praktika taip pat reikalauja, kad būtų paaiškintos emisijų pokyčių – sumažėjimo ar padidėjimo – priežastys.