Vienas iš svarbiausių kriterijų svarstant įsigyti būstą – jo likvidumas. Būsto likvidumą apibrėžia galimybė prireikus jį parduoti per santykinai trumpą laiką ir už panašią į įsigijimo kainą. Turėdami likvidų būstą būsite tikri, kad jūsų investicija nenuvertės, o prireikus, jį galėsite parduoti be jokių papildomų rūpesčių.
Be to, svarstant įsigyti būstą svarbu nepamiršti, kad bankas taip pat vertina jūsų potencialaus nekilnojamo turto likvidumą. Nuo to gali priklausyti banko suteikiamo finansavimo sąlygos ir pradinio įnašo dydis.
Svarbiausias kriterijus yra vieta Pasak Mariaus Kondrato, turto vertintojo ir įmonės „Marleksa“ vadovo, nekilnojamo turto vieta beveik visais atvejais yra svarbiausias kriterijus būstui. Pažvelgę į Lietuvos žemėlapį, likvidžiausius būstus randame didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Tai liudija ir nekilnojamo turto kainų skirtumas.
„Būsto likvidumas didmiestyje taip pat priklauso nuo lokacijos. Jį reikėtų vertinti atsižvelgiant į kainos ir vietos mieste santykį. Senamiestyje nekilnojamas turtas paklausus, tačiau itin brangus, o tolimiausiuose miegamuosiuose rajonuose jis bus pigesnis, bet ne toks patrauklus dėl nepatogios vietos. Optimalus variantas ieškant likvidaus būsto – rinktis nuo centro nedaug nutolusį ir puikiai išvystytą miegamąjį rajoną. Vilniuje, pavyzdžiui, Žirmūnus arba Naujamiestį“, – komentuoja M. Kondratas.
Miesto rajono pasirinkimas tiesiogiai susijęs su kaina. Likvidaus nekilnojamo turto kaina didmiestyje siekia maždaug 150 tūkst. eurų. 2022 m. pabaigoje-2023 m. pradžioje tokios vertės būstų buvo daugiausia statoma ir parduodama.
Kitas reikšmingas kriterijus bandant įvertinti, kiek būstas ateityje bus patrauklus kitiems pirkėjams – jo dydis ir suplanavimas. Pasak turto vertintojo, šiuo metu rinkoje yra paklausiausi 2–3 kambarių butai, ne pirmame namo aukšte, kurių bendras plotas siekia 40–55 kv. m.
„Likvidumui įtakos turi ir ergonomiškas būsto ploto panaudojimas – racionalus baldų, santechnikos išdėstymas, dėmesys erdvės funkcionalumui. Nestandartiniai sprendimai, kurie apsunkintų patogų gyvenimą, sumažina būsto patrauklumą rinkoje. Pavyzdžiui, butas be virtuvės“, – pažymi ekspertas.
Norint užtikrinti būsto likvidumą, prioritetą reikėtų teikti naujos statybos arba renovuotiems namams, kurie senos statybos pastatus pirmiausia lenkia energetiniu efektyvumu. Jie pasižymi langų sandarumu, kokybišku sienų šiltinimu ir ženkliai mažesnėmis sąskaitomis už šildymą – A, A+ ir A++ klasės būstų šildymo sąnaudos gali būti iki 10 kartų mažesnės nei E, F ar G klasės pastatų.
Jei norimo įsigyti būsto energinio naudingumo klasė yra žema, rekomenduojama pasidomėti renovacijos planais. Visus šiuo metu renovuojamus ar jau renovuotus daugiabučius galite rasti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skaitmeniniame Lietuvos renovacijos žemėlapyje. Jame pateikiami naujausi duomenys ir išsami informacija apie numatomus renovacijos rezultatus. Apie konkretaus daugiabučio renovacijos planus geriausia klausti jo bendrijos pirmininko ar namo įgaliotinio.
Nors puikus vaizdas pro langą, pavyzdžiui, miškas ar upė, būsto vertę gali padidinti keliais procentais, atsiverianti panorama svarbesnį vaidmenį atlieka išskirtiniuose būstuose, kurių nekilnojamo turto rinkoje yra nedaug.
Daug svarbesnis likvidumo kriterijus bet kokiam būstui yra kaimynystė ir infrastruktūros išvystymas – parkai, patogus susisiekimas viešuoju transportu, parduotuvės, vieta automobiliui namo kieme. Jei šeima turi vaikų ar planuoja jų turėti, reikėtų pasidomėti, ar netoliese yra darželis ir mokykla, į kurią vaikams bus patogu ir saugu keliauti savarankiškai.
„Būstas su puikiai išvystyta infrastruktūra ir saugia aplinka iš karto susilauks daug didesnio susidomėjimo, net jei bus nutolęs nuo centro. Tai automatiškai pakels ir jo vertę“, – komentuoja M. Kondratas.
Plačiau apie būsto infrastruktūros reikšmę galite paskaityti čia.
Daugiau aktualių sprendimų ieškant būsto, atnaujinant namus ar tiesiog kasdieniam gyvenimui juose rasite Tvarių namų gide!