Kaip gyventi tvariau ir sutaupyti: namas ar butas

Gyvenimas bute bent keliais aspektais gali būti tvaresnis pasirinkimas, palyginti su gyvenimu individualiame name. Tai apima įvairesnes susisiekimo galimybes, trumpesnį atstumą iki miesto centro, mažesnes eksploatacijos sąnaudas. Kita vertus, pasirinkę gyventi individualiame name, turėsite daugiau galimybių daryti tvarius pasirinkimus kitose srityse. Į ką reikėtų atsižvelgti renkantis tarp gyvenimo bute ir individualiame name?

Gyvenimo bute pranašumai ir trūkumai

Pirmiausia, daugiabučiai efektyviau išnaudoja žemės plotą, nes santykinai nedideliame sklype daugiaaukščiame pastate gali įsikurti bent keliolika ar keliasdešimt šeimų. Antras aspektas tas, kad butui, palyginti su analogiško ploto namu, bus sunaudojama iki 30 proc. mažiau statybinių medžiagų. Todėl jo pirminės emisijos yra mažesnės (statybos emisijos sudaro apie trečdalį visų pastato eksploatacijos ciklo emisijų).

Miestuose dažniausiai suformuojami ištisi daugiabučių kvartalai, o didesnis gyventojų tankis lemia mažesnes jiems reikalingos infrastruktūros sukūrimo ir išlaikymo sąnaudas. Todėl rajonai, kuriuose yra bent keli ar keliolika daugiabučių, dažnai turės santykinai gerai išvystytą infrastruktūrą. Vadinasi, galėsite naudotis geriau išvystytomis paslaugomis šalia gyvenamosios vietos ir taip kasdien taupysite laiką kelionėms.

Gyvenant daugiabutyje, namo ir jo aplinkos priežiūra yra paprastesnė bei dažniausiai kainuoja pigiau, ja rūpinasi daugiabutį namą administruojanti bendrovė. Daugelį namo sistemų taip pat prižiūri namo administratorius, todėl patiems gyventojams nereikia galvoti apie jų taisymą ar atnaujinimą. Daugiabučių gyventojai įstatymu įpareigoti kaupti po truputį lėšas namo renovacijai, tai padės paprasčiau įgyvendinti namo atnaujinimą ateityje.

Be to, didesniąją dalį gyvenamojo fondo Lietuvoje sudaro butai, kas reiškia, kad jų pasirinkimas rinkoje dažniausiai yra didesnis. „Pagrindiniai buto privalumai yra didesnis tokio tipo būsto pasirinkimas, didesnis likvidumas ir santykinai geresnis įperkamumas, palyginti su individualiais namais“, – apibendrina turto vertintojas ir įmonės „Marleksa“ vadovas Marius Kondratas.

Jei patogiam gyvenimui užtenka iki 60 kv. m dydžio būsto, daugeliu atžvilgių buto įsigijimas bus racionalesnis sprendimas už individualų namą. Vis dėlto jei gyvenamojo ploto poreikis didesnis, siekiama didesnio privatumo ar daugiau erdvės, pageidaujama itin individualizuotų sprendimų, tada greičiausiai teks galvoti apie namą.

Individualus namas ir pagrindinės klaidos

Gyvenimas name pirmiausia reiškia erdvesnio būsto pranašumą. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, šalies gyventojai, pasinaudodami banko finansavimu, įsigyja vidutiniškai apie 149 kv. m ploto namus. Tai apie 2,5 karto didesnis ploto būstas, palyginti su tais atvejais, kai įsigyjamas butas (vyrauja 50-59 kv. m ploto butai).

Be to, su namu įgyjamas ne tik pats pastatas, bet ir sklypas. Ilgainiui, kaip pastebi M. Kondratas, sklypas, ant kurio stovi namas, gali tapti vertingesniu už patį pastatą. „Pastatai sensta, o gera vieta visada išlaiko savo vertę. Gali būti taip, kad geroje lokacijoje esantis namo sklypas ilgainiui pranoks ant jo stovinčio individualaus namo vertę“, – pastebi turto vertinimo ekspertas.

Be vertės aspekto, gyvenimas individualiame name gali būti patogesnis, nes užtikrina daugiau privatumo, daugiau erdvės viduje ir išorėje, suteikia galimybę pagal savo poreikius pritaikyti įvairius sprendimus, pavyzdžiui, įsirengti šiltnamį, šuns voljerą ar vaikams skirtą batutą.

Nors individualaus namo statybos gali lemti didesnes pirmines emisijas, pasirinkus pažangius techninius sprendimus, jo eksploatacijos sąnaudas galima sumažinti iki minimumo ar paversti jį papildomu energijos generavimo šaltiniu. Pavyzdžiui, ant tinkama kryptimi pasukto namo stogo galima įrengti didesnės galios saulės elektrinę, kurios užteks ne tik namo poreikiams, bet ir elektromobiliui įkrauti ar kitiems savininkui priklausantiems NT objektams aprūpinti elektra.

Tačiau renkantis individualų namą lengviau padaryti esminių klaidų, dėl kurių sumažėtų jo likvidumas. Viena iš tokių klaidų yra prasto sklypo pasirinkimas. Kaip pastebi M. Kondratas, mažo ploto sklypai buvusiose sodų bendrijose ar sklypai su prastai išvystyta infrastruktūra gali sumažinti paties namo vertę. Nelikvidus sklypas dažnai apriboja galimybes gauti reikiamo dydžio banko finansavimą.

„Yra nesėkmingų pavyzdžių iš buvusių sodų bendrijų, kuriose trūksta infrastruktūros, vyrauja siauri, neasfaltuoti keliai, o į 5-6 arų dydžio sklypą įspraudžiamas 150 kv. m dydžio namas. Be to, šalia numačius kelias vietas automobiliams parkuoti, laisvos erdvės lieka nedaug. Tokiu atveju į NT objektą santykinai investuojama daug, o iš jo gaunama vertė nedidelė“, – pastebi M. Kondratas.

Kita klaida gali būti itin individualizuoti namo išplanavimo ar techniniai sprendimai, pavyzdžiui, baseinas, didelis garažas ar sporto salė. Tokių dalykų įrengimas gali kainuoti nemažai pinigų ir kitų sąnaudų, bet gali smarkiai sumažinti potencialių pirkėjų ratą ir sėkmingą tokio NT objekto pardavimą ateityje.

Daugiau aktualių sprendimų ieškant būsto, atnaujinant namus ar tiesiog kasdieniam gyvenimui juose rasite Tvarių namų gide!