Išrinkti progresyviausias tvarumo inovacijas kuriantys Lietuvos startuoliai

Šią savaitę tvarių inovacijų ir technologijų centre „Rockit“ vykusio „Sustainability Forum 2023“ metu paskelbti pusmetį vykusios „Swedbank“ Tvarių inovacijų programos nugalėtojai. Trys geriausias tvarumo inovacijas verslui pasiūlę startuoliai – „Viezo“, „Strato“ bei „Zerozon“ – apdovanoti 10 tūkst. eurų prizais ir savo sprendimus galės išbandyti realiomis verslo sąlygomis.
 

 
„Tvarių inovacijų programoje dalyvavo net 16 startuolių, kurie vystė pramonės, transporto, energetikos, nekilnojamo turto ir kitų sektorių verslams skirtus tvarius sprendimus. Po finalinių startuolių pristatymų komisija išrinko tris perspektyviausius sprendimus, kuriuos toliau bus siekiama išbandyti bendradarbiaujant su šalies verslo įmonėmis. Sveikiname nugalėtojus ir tikime, kad tiek laimėtojų, tiek ir kitų startuolių vystytos tvarumo inovacijos ilgainiui prisidės prie tvarių pokyčių versle bei tvaresnės mūsų visų ateities“, – sveikindamas dalyvius sakė programos iniciatoriaus „Swedbank“ Startuolių partnerystės vadovas Donatas Šumyla.

Inovatyvūs laimėtojų sprendimai

Daugiausia komisijos ir žiūrovų simpatijų sulaukė ir pagrindiniu Tvarių inovacijų programos laimėtoju tapo startuolis „Viezo“, sukūręs sprendimą, kuris stebi vagono ratų bei guolių būklę ir įspėja vagono savininką apie būsimą gedimą. Sprendimo unikalumas – vibracijų energijos generatorius, kuris konvertuoja energiją iš vibracijų į elektros energiją, kuria ir yra maitinamas sensorius. Šią technologija startuolis šiuo metu patentuoja.
 

 
„Gautas įvertinimas yra malonus netikėtumas. Jis taip pat padės stiprinti „Viezo“ konkurencinį pranašumą: šiuo metu leidžiame antrąją „Powerail“ sensoriaus versiją, kuri bus 4 kartus greičiau sumontuojama – vos per 30 sek., taip pat  pasižymės didesniu duomenų perdavimo kiekiu ir kitais patobulinimais. Finansinis prizas leis suteikti papildomos įrangos potencialiems klientams, kad jie galėtų išbandyti ir drąsiau pereiti prie šio tvaraus ir milžiniškus sutaupymus garantuojančio sprendimo“, – sakė „Viezo“ vykdomoji direktorė Laura Šliaužytė. – „Tuo pačiu norime padėkoti Tvarių inovacijų programos iniciatoriams, įgyvendintojams ir mentoriams – pastarieji mėnesiai suteikė nerealios patirties, buvo labai vertingi, o mentoriai – itin profesionalūs. Kadangi esame dalyvavę ne vienoje programoje, taip pat ir užsienyje, galiu pasakyti, kad „Swedbank“ Tvarių inovacijų programa išsiskiria savo kokybe ir iškėlė kartelę itin aukštai. Belieka tikėtis, kad tokių programų Lietuvoje turėsime daugiau“.
 
Be „Viezo“ ant nugalėtojų pakylos stojo ir „Strato“. Šis startuolis siekia spręsti pasaulines būsto trūkumo ir taršių statybų problemas, pasiūlant namus gaminti tvariau juos atspausdinant 3D spausdintuvais.
 

 
Trečiasis programos nugalėtojas, kuris taip pat pripažintas, kaip padaręs didžiausią pažangą per 3 programos mėnesius – „Zerozon Pack“. Jie sukūrė el. parduotuvėms skirtą sprendimą, kuris leistų pereiti nuo vienkartinių siuntų pakuočių prie daugkartinio naudojimo ir tokiu būdu reikšmingai sumažintų CO2 emisijas.
 

 
Be šių į antrąjį programos etapą patekusių startuolių pirmojoje jos dalyje taip pat dalyvavo taršos pėdsako matavimo ar kompensavimo paslaugą siūlantys „Viridis Sustainability“ bei „hold.earth“ startuoliai, energetinio efektyvumo srityje veikiantys „Luna“, „Stuart Energy“ ir „LightMirror“, žemės ūkio ir maisto pramonės inovacijų startuoliai „Hikos“, „Priepat“ ir „Magic broth“, NT srityje – „Market Trend Valuation Center“, „Pingin“ ir „Strato AI“, taip pat į transporto sektorių nusitaikęs „Viezo“. Gausiausias startuolių būrys – žiedinės ekonomikos srityje: čia sprendimus tobulins „Zerozon“, „Ecogrant“, „CupCup“, „Kulagenas“ ir idėjinio lygmens pakuočių rūšiavimo startuolis.

Sukūrė Lietuvos tvarumo ekosistemos žemėlapį

Programos partnerio finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman teigia, kad visame pasaulyje tvarumo tema tarp startuolių tampa vis aktualesnė, kyla nauji, tvaresnius produktus ar paslaugas kuriantys greentech ir cleantech startuoliai. Tokias tendencijas lemia augantis valstybių, verslų ir vartotojų suvokimas apie būtinybę imtis greitų priemonių klimato krizei spręsti.
 
„Lietuvos startuoliai turi visas galimybes tapti šio pasaulinio tvarumo inovacijų ralio dalimi. „Swedbank“ inicijuota programa parodė, kad gebame generuoti perspektyvias idėjas ir sukurti produktus, kurie būtų tvarūs ir kurtų vertę verslui bei vartotojams“, – sako L. Žemaitytė-Kirkman.
 

 
Ji taip pat priduria, kad klimato krizės sprendimas reikalauja aktyvesnio visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, todėl „Rockit“, kaip tvarių inovacijų centras, imasi vis didesnio vaidmens siekiant sujungti tvarumo srityje dirbančias šalis – organizuoja renginius, įkūrė akseleratorių, suteikia erdvę tvarumo startuoliams ir kt.
 
„Kadangi veiksmų ir veikėjų tvarumo srityje gausėja, nusprendėme sukurti Lietuvos tvarumo ekosistemos žemėlapį. Jo tikslas – skatinti partnerystes, padėti vienoms suinteresuotoms šalims atrasti kitas, aptikti neužpildytas nišas, bendradarbiauti, ir, tikėkimės, paskatinti spartesnį tvarių inovacijų vystymą“, – sako „Rockit“ vadovė.
 

 
Lietuvos tvarumo ekosistemos žemėlapį galima rasti internete www.rockitvilnius.com/projects. Jame – tvarumo srityje veikiantys startuoliai, klasteriai, mokslo ir akademijos įstaigos, valstybinės institucijos, investuotojai ir akseleratoriai, tvarūs verslai, nevyriausybinės organizacijos, tvarumo iniciatyvos ir kiti ekosistemos dalyviai. Šis žemėlapis bus nuolat pildomas, atnaujinamas, o pasiūlyti į žemėlapį įtraukti tvarumo srityje dirbančias, bet jame nepaminėtas organizacijas ar iniciatyvas gali kiekvienas, kreipdamasis į „Rockit“ centrą.