Įmonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičiavimas: nuo ko pradėti?

Kas antras vartotojas domisi, kiek tvarios yra jų perkamos prekės, paslaugos ar jas teikiančios įmonės. O štai pokyčius šioje srityje per artimiausius 2 metus planuoja tik pusė įmonių.

Imtis pokyčių sudėtinga neįvertinus esamos situacijos. Siekiant padėti įmonėms susiskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas trijų Baltijos šalių bankų asociacijų iniciatyva buvo sukurta speciali skaičiuoklė.

Skaičiuoklė: paprastas emisijų skaičiavimas

Tvarumo rodikliams turint vis daugiau svorio sėkmingam verslo vystymui, įmonėms reikia įrankių, kad galėtų šiuos rodiklius įsivertinti.

Baltijos šalių bankų asociacijų iniciatyva sukurta visiems prieinama skaičiuoklė leidžia įvertinti pirmojo ir antrojo lygio (angl. Scope 1, Scope 2) šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tai yra, tiek tiesiogiai atsirandančias dėl įmonės veiklos, tiek išmetamas netiesiogiai, pvz., per perkamą elektros ar šilumos energiją.

Skaičiuoklė parengta pagal tarptautinį ŠESD emisijų apskaičiavimo standartą – šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolą (angl. GHG protocol). Iš viso yra 3 ŠESD emisijų lygiai, su šia skaičiuokle galite įsivertinti pirmuosius 2.

3 lygio (netiesioginės veiklos grandinėje atsirandančios) ŠESD emisijos turi būti vertinamos pagal kiekvienos įmonės specifiką. Tam galite pasinaudoti kitais įrankiais.

Stimulas pokyčiams – klientų lūkesčiai

„Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 46 proc. verslų nurodo, kad vartotojai domisi jų įmonės, produktų ar paslaugų tvarumo aspektais.

Ne tik vartotojai: 43 proc. apklaustų įmonių atstovų per pastaruosius 2 metus pastebėjo padidėjusį verslo partnerių susidomėjimą jų verslo poveikiu aplinkai, socialine atsakomybe bei skaidrumu.

Pokyčius šioje srityje planuoja 52 proc. įmonių, mažiau nei trečdalis veiklos pokyčių, kurie pagerintų tvarumo rodiklius, imtis neplanuoja.

Tarp priežasčių, kodėl įgyvendina tvarumo priemones, dažniausiai verslo atstovai įvardijo klientų poreikių ir lūkesčių atitikimą (40 proc.), o didžiausius pokyčius planuoja aplinkosaugos srityje, tokius kaip poveikio aplinkai, ŠESD emisijų, taršos ribojimą, – 43 proc., ir ši dalis per metus išaugo beveik dešimtadaliu.

Didelės įmonės turės deklaruoti emisijas

Tvarumo pokyčių verslą imtis skubina ne tik vartotojų lūkesčiai, bet ir griežtėjantis reguliavimas.

Lietuvoje šiais metais įsigaliojo reguliavimas, pagal kurį didelės įmonės vadovybės ataskaitoje už 2025 m. turės atskleisti tvarumo rodiklius pagal Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS). Dalis įmonių jau dabar rengia tvarumo ataskaitas.

Vienas pagrindinių rodiklių, kuriuos turės pateikti verslas, yra būtent ŠESD emisijos.

Didelės įmonės pagal ETAS turės pateikti visų 3 lygių ŠESD emisijų kiekį – taigi ne tik tiesiogiai gamyboje, bet ir visoje įmonės vertės grandinėje susidarančias ŠESD emisijas.

Ir nors prievolė numatyta tik didelėms įmonėms, norėdamos įsivertinti visas emisijas jos turės gauti informaciją iš savo tiekėjų, nuomotojų, nuomininkų ir t. t., tad netiesiogiai reikalavimas bus aktualus iš esmės visam verslui.

Daugeliui įmonių išmetamas 3 lygio ŠESD kiekis, į kurį įskaičiuojamos su vartojimu, žaliavų įsigijimu, net darbuotojų kelionėmis į darbą susijusios emisijos, gali būti pagrindinis jų ŠESD apskaitos komponentas ir svarbus įmonės transformacijos rizikų veiksnys. Plačiau apie tai, kaip susidaro ŠESD emisijos versle, skaitykite čia.

(Šalies įmonių tyrimą „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko 2024 m. birželio 5–20 d., apklausti 315 įmonių atstovų.)