„Plasta“ didina plastiko perdirbimo apimtis: „Swedbank“ finansavimas leis toliau siekti lyderystės rinkoje

Viena didžiausių polietileno atliekų perdirbimo ir plastiko produkcijos gamybos įmonių Baltijos regione „Plasta“ už 10 mln. eurų modernizavo perdirbimo linijas ir įsigijo papildomą įrangą. Projektas, kurį dalinai finansavo „Swedbank“ leido bendrovei pradėti rūšiuoti ir perdirbti buitines plastiko atliekas taip reikšmingai prisidedant prie mažesnių į sąvartynus išvežamo plastiko kiekių visoje Europoje.

Investicijos į didesnius plastiko atliekų perdirbimo pajėgumus 

Viena iš lyderiaujančių polietileno atliekų perdirbėjų ir plastiko produkcijos gamintojų „Plasta“ 2023 m. tęsė investicijas į plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų didinimą. Iš pradžių už 5,3 mln. eurų buvo instaliuota optinė atliekų rūšiavimo linija, kuri atskiria iš Europos namų ūkių surinktų perdirbamų ir neperdirbamų plastiko atliekų srautus. Šios linijos dėka, bendrovė pradėjo perdirbti buitines plastiko atliekas, taip padidindama perdirbamo plastiko atliekų kiekius.

„Buitinės atliekos yra vienos iš sunkiausiai išrūšiuojamų ir perdirbamų atliekų, kadangi tai labiausiai užterštos atliekos, kurių perdirbimo procesas reikalauja didelio energijos ir vandens kiekio. Mes didžiuojamės naudodami naują technologiją, leidžiančią atrūšiuoti perdirbamas buitinio plastiko atliekas nuo tų, kurios negali būti perdirbamos. Tokiu būdu sumažiname į sąvartynus visoje Europoje išvežamo plastiko kiekį“, – sako „Plasta“ generalinis direktorius Danas Poderis.

2023 m. „Plasta“ tęsė investicijas ir įsigijo 1,9 mln. eurų vertės naują plovimo liniją bei 1,2 mln. eurų vertės vandens valymo įrenginius. Išaugus perdirbamo plastiko kiekiui taip pat investuota į papildomas plėvelės ir šiukšlių maišų gamybos linijas bei elektros pajėgumų plėtrą. Bendrovė skaičiuoja, kad perdirbimo įrenginių modernizavimas per metus leis papildomai perdirbti apie 9000 tonų plastiko.

„Mūsų šiukšlių maišai gaminami iš iki 100 proc. panaudotų plastiko atliekų ir yra perdirbami. Tad visos šios atliekos nenuguls sąvartynuose, o iškeliaus naujam gyvenimui – tolesniam naudojimui mūsų buityje, taip sumažinant neigiamą plastiko pėdsaką aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą“, – sako D. Poderis. „Plastikas yra pati efektyviausia pakartotinio panaudojimo žaliava, o diegiamos inovacijos dar labiau padidins plastiko perdirbimo kokybę ir efektyvumą. Papildomai išplėtę vandens pakartotino panaudojimo cikle galimybes, optimizuosime įmonės energijos poreikius, taip dar sumažindami savo poveikį aplinkai.“

„Gamybos procesai, kai produktai gaminami iš perdirbtų medžiagų, yra žiedinės ekonomikos plėtros pagrindas. Taip mažinamas atliekų kiekis ir šilumos efektą sukeliančių dujų emisijos, kurios išsiskirtų atliekoms atsidūrus sąvartynuose. Be to, produktų, gaminamų iš perdirbtų medžiagų, aplinkosauginis pėdsakas yra mažesnis nei gaminamų iš naujų žaliavų. Todėl džiaugiamės  galėdami padėti verslui didinti antrinio atliekų panaudojimo efektyvumą“, – sako „Swedbank“ tvarumo vadovė Karolina Semionovaitė.

„Plasta“ įvairias plastiko atliekas: statybinį, buitinį plastiką, žemės ūkio plėveles ir kitas užterštas atliekas – perdirba į aukštos kokybės plastiko granules, iš kurių vėliau savo gamyklose Lietuvoje ir Švedijoje gamina šiukšlių maišus ir plėvelę. Bendrovė skaičiuoja, kad, įdiegus inovacijas, šiukšlių maišų gamybos pajėgumai per metus išaugs beveik 5000 tonų.

Iki šiol lietuviams buvo pažįstami „Plasta“ privataus prekės ženklo šiukšlių maišai, o neseniai įmonė pristatė atnaujintą prekės ženklą „Trash Panda“. Juo pažymėti šiukšlių maišai yra pagaminti iš 100 proc. perdirbtų atliekų, kurių nuo 40–60 proc. ir daugiau sudaro atrūšiuotos buitinės plastiko atliekos.

Tvarumas – verslo strategijos esmė 

„Plasta“ daug dėmesio tvarumui skiria visose verslo srityse: ne tik gamyboje, bet ir įmonės valdysenos bei darbuotojų gerovės srityje. Įmonė savanoriškai atskleidžia su tvarumu susijusią informaciją, turi išsikeltus tikslus aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės srityse. Pavyzdžiui, „Plasta“ yra įsipareigojusi kasmet 5 proc. sumažinti išmetamo CO2 kiekį kiekvienai pagamintos produkcijos tonai, o nuo 2024 m. 25 proc. sumažinti per metus į sąvartynus ar deginimo gamyklas išvežamų plastiko atliekų kiekį. Socialinio poveikio srityje „Plasta“, be kita ko, yra įsipareigojusi užtikrinti nulinį sunkių sužalojimų ir nelaimingų atsitikimų darbe skaičių.

„Pagrindinis banko tvarumo poveikis kyla iš finansavimo srities. Finansuodami įmones, kurios prisideda prie tvaresnės ekonomikos, kuriame vertę ir konkrečiam klientui, ir visai valstybei. Matome didelę prasmę prisidėti prie projektų, kurie mažina neigiamą poveikį aplinkai, prisideda prie žiedinės ekonomikos plėtros bei didina verslo atsparumą su klimato kaita susijusioms rizikoms. Tvarumo kriterijai jau tapo kreditavimo proceso dalimi ir šio elemento svarba ateityje tik didės. Banko žaliųjų paskolų verslui portfelis šiuo metu jau sudaro daugiau kaip 579 mln. eurų“, – sako „Swedbank“ tvarumo vadovė.

„Mūsų tikslai neapsiriboja aplinkosauga, tvarumo mes siekiame visose srityse: laikomės lygybės, nediskriminacijos, skaidrumo principų, su darbuotojais plėtojame ilgalaikius darbo santykius, kuriame draugišką ir sveiką darbo aplinką. Bendrų žmogiškųjų vertybių ir verslo santykių etikos laikomės tiek įmonėje, tiek dirbdami su tiekėjais, klientais ir bendruomene“, – sako D. Poderis, „Plasta“ generalinis direktorius.

„Plasta“ grupė per metus perdirba apie 45 tūkst. tonų plastiko atliekų. Apie 85 proc. visų pajamų gaunama iš šiukšlių maišų pardavimo, kurie pagaminti iš 100 proc. perdirbto polietileno. Bendrovės šiukšlių maišų gamybos pajėgumai siekia 31,5 tūkst. tonų per metus. Planuojama, kad iki 2024 m. pabaigos jie padidės iki 39,4 tūkst. tonų per metus.