Ar tvarumas ir inovacijos verslo ir ekonominėje politikoje 2021 m. įsitvirtino ilgam?

Besibaigiantys metai ir vis dar besitęsiantys atgarsiai iš Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP26, pasak ekspertų, tik patvirtino, kad tvarumas ir inovacijos sėkmingam verslui yra ne ateities, o dabarties scenarijus. Tai tampa vienu iš augimo garantų tiek jau įsitvirtinusioms didžiosioms įmonėms, tiek su iki šiol naujomis idėjomis ir technologijomis į verslo pasaulį ateinantiems startuoliams.

Išskirtinį dėmesį tvarumui demonstruoja Europos Sąjunga (ES), kartu su Europos Žaliuoju kursu skirdama didžiules investicijas savo klimato, energetikos, transporto ir mokesčių politikai pertvarkyti. Pokyčiai vyksta nepaisant pandemijos pasekmių, priešingai – tvarumas ir inovacijos tampa bendrijos ekonomikos atsigavimo ašimi. Palaikymas žaliajai politikai pastaraisiais metais tampa vyraujančiu ir tarp Lietuvos institucijų.  

Tvarumas reikalauja daugiau bendradarbiavimo

Finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman sako, kad 2021 m. Lietuvos patirtis rodo, kad geriausius rezultatus galima pasiekti tuomet, kai dėl tvarumo susivienija visos suinteresuotos pusės: maži ir dideli verslai bei pati valstybė ir politikai. 
 
„Šiemet mūsų vykdytas tvarumo akceleratorius aiškiai parodė, kad šiandieniniai pasauliui kylantys iššūkiai yra itin kompleksiški, todėl labai svarbu suburti į bendruomenes ir komandas skirtingų patirčių verslus. Problemos įvairiapusiškumą sustiprina ir tai, kad tvarumas paprastai yra susijęs su skirtingomis sritimis: inovacijomis, energetika, informacinėmis technologijomis, žemės ūkiu ir taip toliau. Kryptingai vykdoma valstybės politika skirtingus polius taip pat gali suartinti“, – teigia L. Žemaitytė-Kirkman.

Ministerija rodys dėmesį tvarioms inovacijoms

Ir nors Pasaulio inovacijų indekse Lietuvai šiemet pasistiebti į priekį pavyko nedaug (iš 40 į 39 vietą), galima išskirti ir keletą šalyje nutikusių išskirtinių teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, rugsėjį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA) buvo įsteigtas Tvarios ekonomikos ir analitikos centras. Pirmosios jo kryptys – pramonės skaitmeninimo, žiedinės ekonomikos ir strateginių vertės grandinių analizė ir sugretinimas bei „žaliojo“ vandenilio panaudojimo Lietuvos pramonėje galimybių studija. 
 
Geruoju pavyzdžiu galima laikyti ir tai, kad Europos Komisijos Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso ataskaitoje Lietuvos vertinimas viršijo bendrą ES vidurkį, o pagal skaitmenines paslaugas verslui Lietuva užima 4 vietą.
 
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pastebi, kad Lietuvoje tvarios idėjos turi ne tik palankią terpę atsirasti, bet ir būti sėkmingai įgyvendintos dėl itin aukšto vietinių profesionalų kompetencijos lygio.

„Nuolat bendraudama su verslais ir matydama jų ambicijas, manau, kad Lietuva turi didžiulį potencialą tobulėjimui. Ministerija kitąmet dės visas pastangas, skatindama inovatyvių skaitmeninių ir aplinkai draugiškų technologijų kūrimą ir diegimą. Ypatingą dėmesį skirsime investicijoms į ekoinovacijas, tvarių „žiedinių“ produktų kūrimą ir gamybą, naujausios ir aplinkai palankios įrangos ir technologinių sprendimų pritaikymą gamybos procesuose. Turime sudaryti geresnes sąlygas tvariems verslams ir būti priekyje kartu su kitais tvarių inovacijų lyderiais pasaulyje“, – sako A. Armonaitė.

Įkvepiantys pavyzdžiai

Pasak L. Žemaitytės-Kirkman, praėjusiais metais Lietuvos verslas įgyvendino ne vieną pagyrimo vertą tvarų projektą. 
 
„Matėme augantį didžiųjų šalies įmonių dėmesį atsinaujinančiai energetikai ir siekį savo veikloje sumažinti CO2 emisijas. Taip pat galiu vardinti ir tokius pavyzdžius kaip bendrovės „Auga“ sukurtas pirmasis pasaulyje hibridinis biometano traktorius, skirtas profesionaliam naudojimui žemės ūkiuose, ar 250 mln. eurų investiciją į vienintelį lietuvišką vienaragį „Vinted“, kuris skatina tvarų daiktų dalijimąsi“, – pasakoja L. Žemaitytė-Kirkman.
 
Privataus kapitalo fondo ir tvarių startuolių akceleratoriaus „Katalista Ventures“ vadovė Greta Monstavičė sako, kad dėl COVID-19 pandemijos įsitvirtinęs skaitmeninis bendravimo ir bendradarbiavimo būdas praėjusiais metais taip pat paspartinto pokyčius ir tvarių inovacijų plėtrą. 
 
„Anksčiau investuotojai rinkoje dairydavosi gerų sprendimų ir talentingų komandų, dabar šiuos du kriterijus papildo ir tvarumo aspektas. Nors tvarumo integravimas startuoliams bei verslui nėra lengva užduotis, matome vis daugiau tvaraus verslo programų bei akceleratorių, kurie padeda tai transformacijai vykti. Tai ypač veiksminga, kai startuoliai testuoja tvarius produktus su didžiaisiais verslais. Taip jie gauna svarbų klientą, o didieji verslai – tvariomis inovacijomis grįstą produktą“, – teigia G. Monstavičė.
 
Anot jos, šių metų tvarumo akceleratoriuje „Rockit Impact” išsiskyrė ne vienas startuolis: kartu su „Telia Lietuva“ pilotavęs „Datahood”, kurio sprendimai padeda skirtingus miesto rajonus paversti tvaresniais ir patogesniais jų gyventojams, o verslams leidžia atrasti šių vietų potencialą, „Cogastro“, kuris vysto operacinę sistemą vabalų fermoms. Akceleratoriaus metu „Earthbanc“ kartu su „Swedbank“ Lietuvoje ieškojo būdų efektyviai išmatuoti banko klientų CO2 emisijas – toks pačių klientų įsivertinimas bus itin svarbus netolimoje ateityje.

2021 m. buvo itin sėkmingi ir saulės elektrinių projektavimo automatizaciją siūlančiam lietuvių startuoliui „PVcase”, kuris pritraukė 20 mln. eurų investiciją. Tai laikoma didžiausia investicija į tokio tipo programinės įrangos startuolį Europoje.

Finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“, vertindamas visus šiemet Lietuvoje ir pasaulyje įvykusius su tvarumu ir inovacijomis susijusius pokyčius, kitąmet surengs antrąjį tvarumo akceleratorių. Planuojama, kad jis vyks pavasarį, o didelis dėmesys bus skiriamas pilotiniams projektams kartu su didžiaisiais mūsų šalies verslais. Prisijungti kviečiami startuoliai ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio. Registracija www.impact.rockitvilnius.com.