Kodėl verslui turėtų rūpėti tvarumas?

Pirmuoju argumentu, žinoma, turėtų tapti noras prisidėti prie planetos išsaugojimo ir kurti skaidrų, socialiai atsakingą verslą. Tačiau kartais net ir geriems norams reikia išorinio impulso. Verslą tvarumo keliu vis aktyviau kreipia eiti ir klientai, ir reguliacinė aplinka. Itin svarbus veiksnys apgalvoti galimybes tvariau vystyti savo verslą yra ir į tvarias įmones vis aktyviau savo lėšas nukreipiantys investuotojai.

Abejojantiems – ir botagas, ir meduolis 

Europos Sąjunga aktyviai siekia, kad tvarumas taptų strategiškai svarbia privaloma kiekvieno verslo dedamąja, o ne savanorišku ir kartais tik fasadiniu verslo elementu. Rengiamos priemonės, kurios leis objektyviai įvertinti, ar įmonė veikia tvariai, atsiranda ir nauji reikalavimai dėl privalomo tvarumo ataskaitų rengimo. 

Ateityje priemones numatoma griežtinti, pavyzdžiui, apmokestinant anglies dvideginio pėdsaką importuojamuose produktuose, nustatant taršos mokesčius. Lietuvoje taip pat jau patvirtintas klimatui neutralios ekonomikos tikslas, o jam pasiekti rengiami ir konkretūs planai.

Vis dėlto, skatinant tvarumą vadovaujamasi ne tik botago, bet ir meduolio principu – ėjimas šiuo keliu atveria verslui ir daug naujų galimybių. Siekiant paskatinti pokytį, kuriami įvairūs Europos Sąjungos fondai, skirti tvariam verslui ir žalioms inovacijoms. 

Tvarios įmonės žingsnis po žingsnio užsitikrina kur kas geresnes finansavimo galimybes. Tvarumo rizika jau yra tapusi kredito rizikos dalimi, todėl bankai jau dabar mieliau skolina tvarioms įmonėms, o tai atsispindi ir finansavimo sąlygose. Ateityje finansavimo galimybės dar labiau priklausys nuo įmonės tvarumo.

Galiausiai, žalesnio verslo kūrimas teikia tiesioginę naudą. Ilgalaikėje perspektyvoje tvarumo inovacijos, pavyzdžiui, perėjimas prie atsinaujinančios energijos ar antrinių žaliavų naudojimas, padeda sutaupyti.  

Vartotojai nebeklausia tik „kiek kainuoja“

Įvairios apklausos ir tyrimai rodo, kad žmonės Lietuvoje darosi sąmoningesni. Jie pradėjo aktyviau rūšiuoti, domėtis žaliąja energija, tvaresniu transportu. Kartu jie pradeda labiau domėtis produktų tvarumu, įmonių veikla tvarumo srityje. Šia tema ypatingai domisi jaunimas.

Štai, pavyzdžiui, 2020 m. „Swedbank“ užsakymu atlikto 18–24 m. jaunuolių tyrimo metu net 7 iš 10 respondentų teigė, kad verslo esmė yra rasti pusiausvyrą tarp pelno siekimo ir socialinės atsakomybės, 77 proc. respondentų pažymėjo manantys, kad ateityje vartotojų lūkesčiai ir reikalavimai verslui būti tvariam padidės.

Tai reiškia, kad karta po kartos augs įmonių tvarumui vis reiklesnis vartotojas. Prieš pirkdami prekę jau šiandieną vartotojai klausia ne tik to, kiek ji kainuoja, ar ji kokybiška. Jie taip pat pradeda domėtis, ar ją gaminanti įmonė atsakingai elgiasi su darbuotojais, neteršia aplinkos, neturi reputacinių dėmių. Todėl įmonės, kurios nori išlikti patrauklios klientams, privalo rūpintis savo tvarumu.

Trys kertiniai tvarumo dėmenys

Tam, kad galėtume įvertinti, ar įmonė veikia tvariai, į jos veiklą reikia pasižiūrėti per tris pjūvius – aplinkosaugos, socialinio tvarumo ir gerosios valdysenos. 

• Aplinkosauga. Visa mūsų veikla palieka pėdsaką aplinkoje. Vadinasi, kiekvienas produktas turi ne tik finansinę, bet aplinkosauginę kainą. Jeigu gaminant jį yra teršiama žemė, vanduo, oras, sukuriama daug atliekų ir sugeneruojama daug CO2, aplinkosauginė kaina – labai didelė. 
• Socialinis tvarumas yra tai, kaip įmonė elgiasi su žmonėmis. Pirmiausia – su savo darbuotojais. Socialinis tvarumas – tai sąžiningas atlygis, saugios darbo sąlygos, lygios galimybės, pagarba žmogaus teisėms. Beje, svarbios ir įmonės pastangos rinktis taip pat socialiai tvarius partnerius, tiekėjus. 
• Geroji valdysena. Tai dažnai pamirštama tvarumo dalis, nes ji kartais mums atrodo savaime suprantama. Vis dėlto, verslo etika, atskaitomybė, skaidrumas, mokesčių mokėjimas, antikorupcija yra ir turėtų būti įmonės stuburas. 

Transformacija prasideda nuo savianalizės

Dažnam verslui gali kilti klausimas – nuo ko pradėti kelią į tvarumą? Pirmiausia reikėtų pradėti nuo savianalizės ir įsivertinimo, kokiose srityse įmonė daro didelį neigiamą poveikį, kur jos poveikis galėtų būti teigiamas. Šios sritys turėtų tapti prioritetinėmis. 

Identifikavus sritis, kuriose galima mažinti neigiamą ir didinti teigiamą poveikį, bus galima nubrėžti įmonės tvarumo žemėlapį. Jame atsispindės svarbiausios sritys ir tai, kokia situacija šiose srityse yra šiuo metu.

Nereikia bijoti, kad pradžioje įmonės žemėlapyje dominuos raudona, o ne žalia spalva, nes bus atrasta daugybė procesų, kurie kol kas tikrai nėra tvarūs. Tai yra natūralus pirmas žingsnis. Nuo jo atsispyrus galima išsikelti tikslus ir tvarumo žemėlapį pamažu nuspalvinti žaliai. 

Žalio lapelio ant pakuotės neužtenka

Kalbai pasisukus apie verslo tvarumą, neretai pasigirsta ir terminas greenwashing arba žaliasis smegenų plovimas. Jis naudojamas apibūdinti situacijoms, kai įmonės komunikuoja, kad yra labai tvarios, nors iš tikrųjų tokios nėra. Tai bloga praktika, kuri ilgainiui atsisuka prieš pačią įmonę. 

Žaliasis smegenų plovimas gali pakenkti pačioms įmonėms dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Visų pirma, ES ketina griežtinti reikalavimus dėl skaidrumo ir jau kalbama apie įmonių atsakomybę, galimas baudas. Antra vertus, vartotojai tampa sąmoningesni ir įtariau žiūri į žalią lapelį ant etiketės. 

Tad jei komunikuojate apie tvarumą ir naudojate jį produktų reklamoje, būkite pasiruošę pateikti faktus ir atsakyti į klausimus. O dar geriau – skaidriai skelbkite visą informaciją ir siekite tikro poveikio: klientai ir partneriai tai tikrai įvertins.