Karantino metu − netikėti vartotojų išlaidų posūkiai

Karantino metu − netikėti vartotojų išlaidų posūkiai

2020-04-28

Praėjus kiek daugiau nei šešioms savaitėms nuo karantino pradžios, atsiskaitymų mokėjimų kortelėmis apimtys atsimušė nuo dugno ir vėl auga, rodo „Swedbank“ duomenys. Ekonomistai pastebi, kad didžiausias pokytis išliko labiausiai karantino paveiktuose sektoriuose, ir atkreipia dėmesį į tendencijas lošimų ir lažybų sektoriuje bei grynųjų pinigų išgryninimo srityje.

„Kovo pradžioje, kai COVID-19 protrūkis buvo paskelbtas pandemija, atsiskaitymai kortelėmis bei grynųjų pinigų išgryninimo operacijos pastebimai išaugo visose Baltijos šalyje. Tai atspindėjo visuomenėje sukeltą nerimą, kuris pirkėjus skubino apsirūpinti maisto ir kitų būtiniausių prekių atsargomis“, − sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Tiesa, pasak jos, vos paskelbus karantiną ir apribojus dalies sektorių veiklą, Lietuvoje ir Estijoje mokėjimų apimtys krito maždaug trečdaliu, tuo tarpu Latvijoje kiek mažiau – penktadaliu.

Kodėl Latvijoje mokėjimai sumenko mažiausiai?

„Labiausiai karantino paveikta buvo oro uostų ir apgyvendinimo veikla – šiuose sektoriuose mokėjimų apimtys praktiškai sunyko visose Baltijos šalyse. Šie sektoriai vartotojų srautų mažėjimą pajuto pirmieji dar vasario mėnesį, kai mokėjimų apimtys krito penktadaliu“, − komentuoja G. Ilekytė.

Pasak jos, atsigavimo ženklus bando rodyti aprangos ir avalynės sektorius, kuris, praradęs tris ketvirtadalius prieš karantiną gautų pajamų, jau turėtų skaičiuoti bent šiek tiek išaugusias klientų užsakymų apimtis.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, per pirmąsias tris balandžio savaites, klientų išlaidos, išskyrus maistą ir būtiniausias prekes, krito maždaug per pusę tiek Lietuvoje, tiek Estijoje. Tuo tarpu Latvijoje, dėl gerokai švelnesnių karantino priemonių bei vis dar lankytojus priimančių restoranų bei atidarytų parduotuvių, mokėjimų apimtys sunyko trečdaliu.  

Pirkėjai suaktyvėjo prieš Velykas

Velykų savaitė buvo pažymėta išaugusiu klientų srautu maisto ir būtiniausių prekių prekybos vietose. Lietuvos gyventojai čia išleido 50 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

„Tikėtina, kad prie išaugusio gyventojų išlaidų prisidėjo tai, jog karantino metu nebuvo galimybės pirkti turguose ar kitose atvirose prekybos vietose, kur dominuoja grynieji pinigai. Taip pat dėl saugumo rekomendacijų gyventojai dažniau sąmoningai rinkosi atsiskaitymus banko kortelėmis“, − sako „Swedbank“ ekonomistė.

Tiesa, Latvijoje klientų srautas Velykų savaitę praktiškai nepatiko, o Estijoje atvirkščiai – netgi sumažėjo.

Lošimų ir lažybų sektoriuje − išaugę klientų srautai

Ir nors dauguma sektorių visose Baltijos šalyse buvo paveikti pakankamai vienodai, visgi kai kurios sritys išsiskyrė. Atsiskaitymai namų apyvokos ir sodo prekėmis prekiaujančiose prekybos vietose Latvijoje ne tik nesumenko, bet net ir išaugo.

Tuo tarpu Lietuvoje buvo skaičiuojamas maždaug 50 proc. smukimas, Estijoje apimtys krito kiek daugiau nei penktadaliu.

„Įdomi tendencija išryškėjo lošimų bei lažybų sektoriuje. Nuo šių metų pradžios atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis šiame sektoriuje Lietuvoje išaugo bene per pusę, Latvijoje praktiškai sunyko, tuo tarpu Estijoje nepakito. Latvijoje nuotoliniai lošimai, baiminantis dėl pandemijos išaugusio klientų srauto, buvo uždrausti visiškai. Būtent dėl to čia ir buvo pastebėtas žymus apimčių sumažėjimas. Tuo tarpu Lietuvoje buvo sutarta tik dėl azartinių lošimų reklamos panaikinimo“, − komentuoja G. Ilekytė.

Pasak ekonomistės, galima daryti prielaidą, kad uždarius fizinius lažybų punktus, dalis atsiskaitymų grynaisiais persikėlė į virtualią erdvę. Dėl šios priežasties atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis išaugo.

Ar grynųjų pinigų poreikis augs?

„Swedbank“ duomenys rodo, kad visose Baltijos šalyse grynųjų išgryninimo operacijų apimtys taip pat atsimušė nuo dugno ir pamažu kyla į viršų.

G. Ilekytė prognozuoja, kad nuo šios savaitės pradžios dėl dalinai pradėjusių veikti maitinimo, grožio bei pramogų įstaigų, kuriuose ir dominuoja atsiskaitymai grynaisiais pinigais, matysime augančias pinigų išgryninimo apimtis.

„Tiesa, rekomendacijos karantino metu vengti atsiskaitymų grynaisiais pinigais, išaugęs bekontakčių atsiskaitymų limitas bei apsipirkimų internetu apimtys gali pakoreguoti gyventojų įpročius ir ateityje. Tad į prieš karantiną buvusias grynųjų pinigų išgryninimo operacijų apimtis galime ir nebesugrįžti, o tai būtų džiugios naujienos kovoje su šešėline ekonomika“, − apibendrina „Swedbank“ ekonomistė G. Ilekytė.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.