Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės

Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės

2020-05-27

Karantino sustabdyta Lietuvos ekonomika, panašu, jau grįžta į prieš pandemiją buvusį lygį, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Išanalizavus „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenis pirmosiomis gegužės savaitėmis, fiksuojama, kad bendra atsiskaitymų kortelėmis suma gegužę, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, jau paaugo daugiau nei dešimtadaliu. Be to, mokėjimų kortelių apimtys Lietuvoje rodo sparčiausią atsigavimą iš visų Baltijos šalių.

„Dar vienas aiškus ekonomikos atsigavimo ženklas – grynųjų pinigų operacijos. Matome, kad per pandemiją ypač sumažėjusios grynųjų pinigų išgryninimo operacijos šiuo metu tampa vis dažnesnės, ypatingai tarp vyresnio amžiaus gyventojų“, − sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.  

Tiesa, pasak ekonomistės, du sektoriai vis dar lieka ypač didelių praradimų zonoje. Tai oro uostai ir apgyvendinimo veikla, kuriuose mokėjimų apimtys laikosi istorinėse žemumose bei nesiekia nei penktadalio prieš karantiną gautų pajamų.

Kaip sekasi atskiriems sektoriams?

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, namų, sodo bei elektronikos prekių pardavimai toliau stiebiasi į viršų bei maždaug ketvirtadaliu lenkia apimtis, matytas tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. 

Sparčiai atsigauna ir drabužių bei avalynės sektorius – čia atsiskaitymai yra vos dešimtadaliu mažesni nei prieš metus. Restoranų sektoriui sekasi šiek tiek prasčiau, jų mokėjimų lygis vis dar kritęs maždaug ketvirtadaliu.

„Nors karantinas yra gerokai sušvelnintas, išlaidos kurui atsigauna pakankamai lėtai. Tą rodo ne tik maždaug 25 proc. sumažėję atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis, bet ir „Google“ mobilumo ataskaita. Praeitos savaitės duomenimis, gyventojų srautai prekybos centruose bei susisiekimo stotyse vis dar buvo kritę daugiau nei trečdaliu“, − komentuoja G. Ilekytė. 

Kitos Baltijos šalys atsigauna lėčiau

Per pirmąsias dvi gegužės savaites klientų išlaidos, išskyrus maistą ir būtiniausias prekes, jau pasiekė praeitų metų lygį, rodo „Swedbank“ duomenys. Palyginimui, balandžio mėnesį atsiskaitymai ne būtiniausioms išlaidoms buvo kritę maždaug per pusę. 

Pasak „Swedbank“ ekspertės, itin spartus atsiskaitymų mokėjimų kortelėmis atsigavimas indikuoja, kad besibaigiant karantinui ir veiklos suvaržymams gyventojai nėra sukaustyti baimės ir nerimo, jų lūkesčiai išlieka pakankamai pozityvūs. 

Prie to, tikėtina, prisideda ne tik gerėjanti epidemiologinė situacija šalyje, bet ir itin dideli vyriausybės ištekliai krizės padariniams mažinti. Negana to, naujų bedarbių skaičius nuo gegužės pradžios augo nežymiai, vos 0,2 procentinio punkto. 

„Įdomu tai, kad mokėjimų kortelių apimtys Lietuvoje rodo sparčiausią atsigavimą iš visų Baltijos šalių. Net ir Latvijoje, kurioje buvo taikomos gerokai švelnesnės karantino priemonės, atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis vis dar nesiekia praėjusių metų lygio. Tuo tarpu Estijoje atsigavimas dar lėtesnis“, − sako G. Ilekytė.

Viena iš to priežasčių − Estija yra kur kas labiau priklausoma nuo turizmo nei kitos Baltijos šalys. Turizmas Estijoje sudaro net 8 proc. viso šalies BVP, tuo tarpu Lietuvoje tik maždaug 3 proc. Apmiręs turizmo sektorius reiškia ir didesnes prarandamas pajamas didesnei daliai šalies gyventojų, ir kur kas labiau sumenkusius lūkesčius. 

Grynųjų pinigų poreikis vėl auga

„Swedbank“ duomenys rodo, kad grynųjų pinigų išgryninimo operacijų apimtys atsigauna, labiausiai grynųjų pinigų poreikis išaugo vyresnio amžiaus gyventojų grupėje.

„Karantino pradžioje vyresni žmonės vengė atlikti grynųjų išgryninimo operacijas, kurios šio amžiaus grupėje (60 metų ir daugiau) buvo kritusios maždaug per pusę. Karantino sąlygoms švelnėjant, vyresni šalies gyventojai taip pat pamažu grįžta į ekonominį šalies gyvenimą“, − pastebi „Swedbank“ ekonomistė. 

Jaunesnių šalies gyventojų amžiaus grupėje (18-35 metai) grynųjų išgryninimo operacijų apimtys karantino laikotarpiu keitėsi ne taip žymiai. Apskritai, į šią kategoriją patenkantys asmenys atlieka maždaug tik penktadalį visų grynųjų išgryninimo operacijų.

Pasak G. Ilekytės, verta paminėti, kad karantino metu atsiskaitymai elektroniniais kanalais šoktelėjo bene 45 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tad dėl pasikeitusių gyventojų įpročių prieš karantiną buvusios grynųjų pinigų išgryninimo operacijų apimtys gali ir likti istorija.

„Ir tai nėra blogai – agentūros „Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais net kas ketvirtas šalies gyventojas Lietuvoje niekada neatliko jokių atsiskaitymų už paslaugas ar prekes nuotoliniu būdu. Tad iš šios krizės turėtume išeiti kaip gerokai labiau įgudę skaitmeninių paslaugų naudotojai“, − teigia „Swedbank“ ekonomistė G. Ilekytė.  

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.