Lietuvos tikslas – diversifikuota ekonomika su stipriu pagrindu

Geopolitinė įtampa regione išryškino iššūkiams atsparios ekonomikos aktualumą. Lietuvos verslas, o ypač pramonės sektorius, per pastarąjį dešimtmetį pasiekė įspūdingų laimėjimų. Juos iki šių metų pradžios priėmėme kaip savaime suprantamus ir dažniau kalbėdavome apie skaitmeninių, aukštos pridėtinės vertės paslaugų ateities viziją. Vis dėlto šįmet pamatėme, kad pasiektos sėkmės niekada nereikėtų priimti kaip duotybės – inovacijos bei tolesnės investicijos reikalingos tiek siekiant skaitmeninės šalies vizijos, tiek stiprinant esamą ekonomikos bazę.

Pravertė laiku išmoktos pamokos

Šalies ekonomika dabartinėmis aplinkybėmis būtų kur kas prastesnėje padėtyje, jei ne mūsų verslo pažanga diversifikuojant eksporto rinkas po 2014 m. įvykių Ukrainoje. Rusija, iki tol buvusi svarbi eksporto rinka, didžiąja dalimi buvo išbraukta iš gamintojų akiračio, todėl ES įvestos sankcijos ir sutrūkinėję verslo ryšiai su šia šalimi neturėjo didelio tiesioginio poveikio lietuviškiems verslams.
 
Pastarasis dešimtmetis, nepaisant tokių sukrėtimų kaip Rusijos taikytas embargas lietuviškiems maisto produktams ar dėl pandemijos sutrikdytos pasaulinės tiekimo grandinės, buvo itin sėkmingas šalies pramonei bei eksportui. Per šį laikotarpį išaugo ir vietos įmonių, ir į Lietuvą įžengusių užsienio investuotojų kuriamų produktų eksportas. Įtakos tam turėjo ir Lietuvoje įsikūrusios aukštą pridėtinę vertę kuriančios užsienio kompanijos – tokių prekių kategorijos eksporto apimtis minimu laikotarpiu išaugo kone 3 kartus.
 
Lietuvoje veikia palyginti plačiai diversifikuota pramonė, sukurianti apie penktadalį BVP, o bendra eksportuojamų prekių vertė prilygsta apie 80 proc. šalies BVP. Kitu svarbiu ekonomikos ramsčiu tapo išaugusi žmonių perkamoji galia, kurią iki šiol lėmė spartus atlyginimų augimas. Nors šiuo metu namų ūkiai patiria išbandymų dėl aukštų energijos kainų ir didelės infliacijos, ilgainiui jų perkamoji galia vis tiek priklauso nuo situacijos darbo rinkoje ir verslo gebėjimo auginti savo veiklos apimtis.

Kaip išlaikyti sukuriamos vertės augimą

Šalies pramonės sektorių išsivystymo lygis nėra vienodas – turime stiprius medienos ir baldų, biotechnologijų, elektronikos komponentų sektorius, kuriuose naudojamos modernios gamybos technologijos ir kurios sugeba sukurti santykinai didesnės pridėtinės vertės produktus.
 
Vis dėlto pagal inovacijų pritaikymą gamybos sektoriuje, pavyzdžiui, naudojamų robotų skaičių gamybos procesuose, atsiliekame nuo Baltijos ir Šiaurės šalių bei bendro ES vidurkio.
 
Lietuvai tampant aukštų pajamų šalimi, gamybos robotizacijos ir skaitmenizacijos procesai turės vykti sparčiau. Pavyzdžiui, per pastarąjį dešimtmetį darbo produktyvumas išaugo apie 30 proc., tuo metu vidutinis darbo užmokestis padvigubėjo. Siekiant išlaikyti pramonės konkurencingumą, šalies įmonių sukuriama vertė turi sparčiai augti toliau, o tam reikia vis labiau „įdarbinti“ technologijas gamyboje ir kituose verslo procesuose.

Energetinės nepriklausomybės stiprinimas

Situaciją šiuo metu jautrina išliekančios aukštos importuojamų energetinių išteklių kainos ir nuosavų elektros gamybinių pajėgumų trūkumas. Galime džiaugtis turimu suskystintų gamtinių dujų terminalu, kuris užtikrina energetinę nepriklausomybę, tačiau transformacija elektros sektoriuje iki šiol vyko nepakankamai sparčiai.
 
Čia neišnaudojame ir viso atsinaujinančios energijos potencialo. Šalies viduje pasigaminame apie trečdalį visos reikalingos elektros energijos, o žalioji energija sudaro tik apie 26 proc. visos suvartojamos energijos.
 
Regionų atskirties problemą į antrą planą nustūmė pandemija ir geopolitinės įtampos, tačiau siekiant tvarios ir subalansuotos šalies ekonomikos plėtros šį klausimą taip pat reikės spręsti. Pavyzdžiui, šalies sostinėje gyvenantys žmonės uždirba vidutiniškai trečdaliu daugiau nei tie, kurie nusprendė gyventi Tauragėje arba Marijampolėje. Iki šiol skirtumas tarp šalies sostinės ir kitų miestų augo.
 
Džiugina tai, kad įmonės į savo investicinius planus jau įtraukia ne tik didžiuosius šalies miestus – per pastaruosius kelerius metus netrūko naujienų apie vietos ir užsienio įmonių planus investuoti regionuose. Tai vienas iš būdų sumažinti regionų atskirtį ir išnaudoti tam tikrus pranašumus, pavyzdžiui, pigesni sklypai pastatams vystyti, palankesnė logistika ar labiau prieinama darbo jėga.

Pagrindinės prielaidos tolesniam augimui

Didėjantis aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų skaičius, geros įsidarbinimo galimybės bei augantis pragyvenimo lygis yra svarios priežastys, kodėl daugiau šalies gyventojų savo ateitį pasirinktų kurti Lietuvoje ir kodėl mūsų šalis taptų patrauklesnė kvalifikuotiems migrantams iš užsienio.
 
Nepaisant vyraujančio didelio neapibrėžtumo, kurį lemia geopolitinė įtampa, besitęsiantys tiekimo grandinių sutrikimai ir aukštos žaliavų kainos, pinigų politikos pokyčiai JAV ir euro zonoje, Lietuvos ekonomika yra pakankamai gerai diversifikuota, kad sugebėtų amortizuoti esamus ir artimiausios ateities iššūkius.
 
Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, artėja naujas automatizacijos ir dirbtinio intelekto amžius, kuris šalį įgalins palypėti ant naujo ekonominės pažangos laiptelio. Bet reikėtų nepamiršti, kad visas žinių ekonomikos potencialas gali atsiskleisti tik užsitikrinus tvirtą ekonominį pagrindą ir įgijus pakankamą atsparumą veiksniams, kurie daro neigiamą poveikį iki šiol sėkmingai veikusiems verslo sektoriams.