Kaip sudaromas kredito reitingas: keli nepamatuoti žingsniai gali pakišti koją

Tinkamai valdomi finansai – galvos skausmas ne tik kiekvienam iš mūsų, bet ir šalies įmonėms ir jų vadovams. Kartą įvykusios neplanuotos ir skausmingos išlaidos ar laiku neapmokėtos sąskaitos asmeniniuose finansuose gal ir nepadarys didelės žalos, tačiau sėkmingai veikiančiam verslui tai gali reikšti rimtas problemas. Todėl labai svarbu, kad įmonių finansinė sveikata, arba kitaip – kredito reitingas, būtų tinkamame lygyje, kad verslas galėtų sėkmingai veikti, augti, plėstis Lietuvoje ar užsienyje, gautų galimybę palankiam finansavimui ar finansavimui apskritai, auginančioms partnerystėms ir klientų pasitenkinimui.

Kaip sudaromas kredito rizikos reitingas? 

Kaip aiškina „Finpass“ produkto vadovas Gaudenis Milvydas, kredito rizikos reitingas suteikia žinių apie įmonės finansinę sveikatą. Išskiriamos penkios kredito rizikos klasės – žemiausia, žema, vidutinė, aukšta ir aukščiausia.

„Skirtingų įmonių kredito reitingo skaičiavimo metodikas gali skirtis, tačiau jos dažniausiai turės kelis kertinius elementus: kredito reitingas vertina kredito istoriją ir įmonės finansines ataskaitas; modeliai prognozuoja skolininko tikimybę grąžinti skolą ar bankrutuoti per 90 d., per artimiausius 12 arba 24 mėnesius; aukšta rizikos klasė indikuoja didesnę tikimybę, kad įmonė negrąžins gauto kredito ar neapmokės sąskaitų“, – teigia pašnekovas.

Pasak G. Milvydo, įmonės kredito rizikos reitingas skaičiuojamas atsižvelgiant į keturias informacijos grupes apie įmonę.

Vis dėlto, atkreipia dėmesį jis, svarbus ir vadovo patikimumas: „Pavyzdžiui, įvertinama ar anksčiau jis vadovavo bankrutavusioms įmonėms. Be to, vertinama ir kaip dažnai įmonėje keičiasi vadovas – dažni vadovo pokyčiai didina įmonės riziką.“ 

„Reitingai apskaičiuojami naudojant matematinius ir statistinius modelius, reitingams naudojama visa oficiali teisėta ir prieinama informacija iš įvairių registrų, įskaitant Įmonių registro, „Sodros“, Nekilnojamojo turto, Turto arešto aktų, Hipotekos registrų ir kitų oficialių informacijos šaltinių“, – priduria jis. 

Kokią naudą aukšti rezultatai šioje srityje gali atnešti įmonių veiklai?

Be to, kad kredito rizikos arba bankroto reitingas svarbus vertinant įmonės finansinę sveikatą, jis taip pat yra vienas pagrindinių rodiklių, pagal kurį kreditavimo institucijos priima sprendimą kredituoti įmonę. Kitaip tariant, tai įmonėms padeda gauti reikiamą finansavimą veiklos plėtrai ar kitiems svarbiems veiklos etapams.

„Jeigu jūsų kredito reitingas yra geras, tikėtina, kad finansavimą gausite palankesnėmis sąlygomis, ir atitinkamai, jeigu kredito reitingas yra blogas (t. y. įmonės kredito rizika yra aukšta), finansavimo sąlygos gali būti blogesnės arba finansavimas gali būti iš viso apribotas ar nesuteiktas.

Be to, kredito reitingas yra svarbi dedamoji santykiuose su klientais, tiekėjais, partneriais ir kt. Tad jeigu jūsų kredito reitingas yra geras, tikėtina, kad tai turės įtakos bendradarbiavimo sąlygoms, tiekėjai sutiks jums taikyti palankesnes atidėto mokėjimo sąlygas ir pan. Lygiai taip pat ir įmonė, pasitelkusi kredito reitingą, gali įvertinti, kaip sekasi klientams, tiekėjams, partneriams ir atitinkamai koreguoti elgseną, priimti sprendimus, planuoti ir kt. 

Kredito reitingas įmonių vadovams gali būti geras įrankis ne tik rizikų valdymui, tačiau ir stabilumo užtikrinimui, geresnių rezultatų siekimui“, – aiškina G. Milvydas. 

Aukštos rizikos įmonių mažėja 

Pasiteiravus, kokią situaciją stebime šalyje – ar įmonių finansinė sveikata yra gera – pašnekovas atkreipia dėmesį, kad šių metų birželio mėn. pradžios duomenimis, 9 proc. Lietuvos įmonių priskiriamos aukštesnei ir aukštai rizikai. O prieš metus tokių įmonių dalis buvo 11 proc. 

„Tai reiškia, kad situaciją įmonės pagerino. Šį birželį žemos ir žemiausios rizikos įmonių dalis sudarė 53 proc. Prieš metus tokių įmonių dalis sudarė 49 proc. Tad galime matyti tendenciją, kad daugėjo įmonių, kurių kredito reitingas yra geras“, – teigia specialistas. 

„Šių metų gegužės mėn. duomenimis, aukštos ir aukščiausios rizikos įmonių dalis statybos sektoriuje sudarė 16 proc., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje – 12 proc., transporto ir saugojimo sektoriuje – 9 proc.“ – statistiką apžvelgia G. Milvydas.

Galima išskirti keletą sektorių, kurie tendencingai pasižymi aukštesne rizika. Tokiai sektorių kategorijai priklauso statybos, transporto ir saugojimo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės. Kita vertus, gerėjant bendrai rinkos situacijai, ir šiuose sektoriuose stebimi teigiami pokyčiai. 

„Lyginant su situacija prieš metus, matomi pokyčiai. Statybos sektoriuje prieš metus aukštos ir aukščiausios rizikos įmonių dalis buvo 29 proc., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje 18 proc., transporto ir saugojimo sektoriuje 14 proc. Per metus pokyčių įvyko ir pramonės sektoriuje. Praėjusiais metais gegužę pramonės sektoriuje aukštos ir aukščiausios rizikos įmonių dalis siekė 14 proc., po metų dalis sumažėjo iki 8 proc. 

Kaip jau buvo minėta, kredito reitingo apskaičiavimo metodika apima daug kriterijų ir duomenų. Dalis jų yra tiesiogiai susiję su įmonių veikla, finansine elgsena, atskaitomybę ir kt. Kiti kriterijai ir duomenys, pavyzdžiai, finansiniai duomenys yra tiesiogiai susiję su ekonomine situacija ir kaip įmonėms pavyksta naviguoti ekonominėse aplinkybėse, pritaikyti verslo procesus, priimti sprendimus ir pan. Tad kredito reitingas atspindi bendrą įmonės veikimą. Įmonės, skiriančios dėmesį atsakingai veiklai, tuo pat metu rūpinasi ir kredito reitingu. Visgi, žinoma, įmonėms pravartu skirti ir papildomo dėmesio kredito reitingui, taip pasirūpinant ir gerinant įmonės veiklą“ – pastebi jis.

Pasiteiravus, ar būtume teisūs teigdami, kad kredito reitingui mažiausiai dėmesio skiria nepatyrę verslininkai ir verslai, specialistas pastebi, kad tai labai priklauso nuo individualios situacijos ir patirčių. Vis dėlto, jis atkreipia dėmesį, kad rinkoje trūksta žinių apie gero kredito reitingo atveriamas galimybes – lankstesnes skolinimosi, bendradarbiavimo su klientais, tiekėjais, partneriais sąlygas, reputacijos aspektą ir kt. 

„Kaip jau buvo minėta, skaičiuojant kredito reitingą vertinama daug skirtingų kriterijų, kurie susiję su įmonės veikla, atsakingumu, gebėjimu veikti skirtingomis ekonominėmis sąlygomis, reakcija į sąlygų pokyčius ir kt. Galima daryti prielaidą, kad pradedantys ar patirties stokojantys verslai bendrai patiria iššūkių, kurie atsispindi ir kredito reitinge. Įgaudamos daugiau patirties, stiprindamos veiklą, procesus ir kt., įmonės taip pat pagerina ir kredito reitingą“, – aiškina G. Milvydas. 

Vis dėlto, derėtų atkreipti dėmesį, kad verslo pradžioje įmonės vadovas ar vadovai turėtų žinoti, jog pirmieji dveji metai įmonės veiklai yra be galo svarbūs – per juos kreditoriai ir kreditų biurai nustato įmonės finansinio stabilumo, mokėjimų istorijos ir bendro kreditingumo vertinimo startines pozicijas. 

„Pirmaisiais metais surinkta informacija turės didelės įtakos įmonės galimybėms gauti finansavimą ateityje ir užsitikrinti palankias jo sąlygas. Be to, kredito reitingas yra skaičiuojamas tiktai kai įmonė veikia ilgiau nei vieneri metai“, – priduria pašnekovas.

Kokie faktoriai gali pabloginti įmonės kredito rizikos reitingą? 

Kalbėdamas apie veiksnius, galinčius turėti įtakos didesnei rizikai, G. Milvydas išskiria keletą pagrindinių faktorių, kurie prisideda prie gero kredito reitingo: 

Metinės finansinės ataskaitos teikimas. Kiekvienais metais iki gegužės 31 d. visos Lietuvos įmonės turi Registrų centrui pateikti savo finansų ataskaitą. Jeigu įmonė iki šios datos nepateikia finansinės ataskaitos, tuomet rizikos vertinimo bendrovės praranda galimybę įtraukti finansinius duomenis į rizikos reitingo nustatymą. Tokiu atveju įmonė iškrenta iš rizikos vertinimo proceso – pavyzdžiui, „Scorify“ vertinime tokia įmonė patenka į F klasę. Į šią klasę nereitinguojamos įmonės patenka dėl įvairių priežasčių – dėl savo veiklos formos (pvz., viešosios įstaigos), bet taip pat kai jos nėra deklaravę darbuotojų skaičiaus ar pajamos mažesnės nei 3000 Eur. Todėl įmonei priskirta F rizikos klasė finansų įstaigoms gali būti vertinama kaip įmonės aukštos rizikos įrodymas. 

Tiekėjų sąskaitų apmokėjimas laiku. Rizikos vertinimo bendrovės atidžiai analizuoja įmonių įsiskolinimų informaciją – valstybės biudžetui, kreditoriams bei tiekėjams. Tad sąskaitų ir įsipareigojimų apmokėjimo higiena yra labai svarbus faktorius, lemiantis aukštą kredito reitingą. Nevėluokite apmokėti sąskaitų savo tiekėjams, o susidūrę su sunkumais, iš naujo susitarkite dėl bendradarbiavimo režimo. 

Teismo procesai ir turto areštai. Neigiama teismų informacija (kai jūsų įmonė yra atsakovas) daro neigiamą įtaką įmonės rizikos reitingui, tad rekomenduojame įsiskolinimus valdyti aktyviai, nelaukti, kol būsite paduoti į teismą, kalbėtis su kreditoriais ir sutarti dėl atskiro įsiskolinimų apmokėjimo per ilgesnį laiką ir šio grafiko laikytis. 

Kreditai bei kreditinės verslo kortelės. Atsargiai naudokitės kreditavimo paslaugomis (įskaitant ir verslo kredito korteles). O jeigu turite tokių įsipareigojimų finansų įstaigoms, laikykitės paslaugų teikimo taisyklių ir kreditą padenkite griežtai pagal grafiką. 

Verslo sąsajos – svarbu. Kreditingumo vertinimo bendrovės neapsiriboja vienos įmonės vertinimu – vertinamos ir visos susijusios su konkrečia įmone bendrovės. Atkreipkite į tai dėmesį ir neišleiskite iš akiračio jūsų grupės įmonių.

Papildomai specialistas rekomenduoja:

Reguliariai tikrinti savo kredito reitingą. „Finpass“ leidžia nustatyti automatinius pranešimus, kad sistema informuotų apie įmonės kredito reitingo pokyčius. Tokia informacija leis lengviau suprasti, dėl kokių priežasčių keičiasi rizika ir lengviau tai valdyti. Minėtame puslapyje savo atstovaujamų įmonių duomenis – taip pat ir reitingus – galima patikrinti nemokamai. 

Reguliariai tikrinkite savo partnerių, tiekėjų ir klientų kreditingumą. Prastėjantys jų reitingai gali indikuoti tam tikras problemas, kurios gali pavirsti vėluojančiais mokėjimais ir turėti įtakos jūsų pinigų srautams. Šiam tikslui galima pasitelkti jo atstovaujamos įmonės siūlomus sprendimus. Ankstyvojo perspėjimo sistema – tai partnerių stebėjimo įrankis, informuojantis apie įvairių rodiklių, tarp jų ir reitingo, pasikeitimus. Taip pat galite paprašyti savo partnerių suteikti prieigą prie VMI Kliento profilio, patalpinto minėtame portale, kad galėtumėte patikrinti, kaip partnerį vertina Valstybinė mokesčių inspekcija. 

Pagalba verslui 

Tam, kad verslams būtų lengviau susigaudyti finansų pasaulyje, egzistuoja ir įvairios verslų stiprinimo programos. Viena jų – „Swedbank“ organizuojama „Verslo akademija“, kurioje verslai ne tik turi galimybę mokytis iš patyrusių mentorių, valdančių žinomus šalies verslus, bet ir semtis žinių 12 savaičių trunkančiuose mokymuose. Viena iš akademijoje gausiai nagrinėtų temų – finansai. 

Akademijoje praėjusiais metais dalyvavę verslai sako, kad čia pasisemtos žinios turėjo įtakos jų veiklai ir finansams. „MUR MUR apranga“ vadovė Indrė Mikeškaitė pasakoja, kad po Akademijos uždarė fizines parduotuves prekybos centruose, o tai padėjo atsikratyti įmonei tenkančios finansinės naštos – nuomos, atlyginimų darbuotojams kaštų. 

„Akivaizdu, jog šios išlaidos buvo perteklinės. Dabar turime tik vieną darbuotoją, o fizinę parduotuvę perkėlėme į patalpas, kuriose anksčiau sandėliuodavome drabužius, ten priimame ir klientus, tačiau pagrindinį fokusą kreipiame į el. parduotuvę, ir tai pasiteisina“, – patirtimi dalijasi ji.

„Atvirų metalo dirbtuvių“ įkūrėjas Tomas Kaminskas sako, kad nors didžiausią galvosūkį jo šeimos verslui kėlė reklamos klausimai, žinomumo didinimas ir panašios temos, Akademijoje įgytos žinios atvėrė platesnį vaizdą, kas suteikė žinių ir finansų srityje. 

„Pirma – nuosekli finansų analizė. Mokymų, renginių ir elektroninės prekybos atsiperkamumą įvertinome ne tik finansinėmis pajamomis / išlaidomis, bet ir kiekvienai veiklai skiriamu tiksliu komandos darbo laiku. Tai atvėrė bendrą vaizdą ir laisvę atsisakyti veiklų, kurioms skiriamas laikas turėjo prastesnę finansinę grąžą. 

Antra – smulkiųjų verslų savininkai dažnai užsisukę kasdieniame darbų rate pamiršta bent dalį laiko skirti strateginiams darbams. Labai svarbu nepamiršti skirti laiko idėjoms, tikslams ir žingsnių link sėkmingų pokyčių planui“, – išmoktomis pamokomis dalijasi jis.

Ir G. Milvydas pastebi, kad Akademijos dalyvių finansinė padėtis bėgant laikui keitėsi į gerą pusę. 

„Vertinant „Verslo akademijos“ dalyvių reitingus pastebimos teigiamos tendencijos. 2021–2024 m. laikotarpyje didesnės dalies įmonių kredito reitingas gerėjo. Gerėjo situacija su „Sodros“ skolomis, didžioji dalis išvengė turto areštų – tai turėjo teigiamos įtakos kredito reitingams. Vertinant finansinius reitingo rodiklius matosi, kad finansinių rodiklių įtaka išliko tokia pati arba pasidarė neigiama, o neigiamos informacijos įtaka ženkliai pagerėjo“, – konstatuoja jis.

„Swedbank“ organizuojamos „Verslo akademijos“ pranešimus ir renginių video įrašus galite rasti „Swedbank“ Lietuvoje video kanale.