Gyventojų išlaidos mokėjimų kortelėmis patraukė žemyn

„Swedbank“ ekonomistai pastebi, kad aukšta infliacija, krentanti perkamoji galia ir artėjantis šaltasis žiemos sezonas gyventojus verčia labiau apgalvoti pirkinių būtinybę ar net dalies jų atsisakyti. Atsiskaitymų mokėjimų kortelėmis apimtys, įvertinus infliacijos įtaką, rugpjūčio mėnesį jau krito maždaug 5 proc., rodo „Swedbank“ duomenys.

Rugsėjis grąžino į realybę

„Išlaidos turizmo sektoriuje nuo pat metų pradžios demonstravo puikias augimo tendencijas ir vasarą pasiekė rekordines aukštumas. Matėme, kad nepaisant aukštos infliacijos bei karo, gyventojai savo atostogų planų keisti nebuvo linkę, tad išlaidos maitinimo įstaigose, viešbučiuose bei oro uostuose mušė visų laikų rekordus“, − komentuoja „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
 
Ekonomistė pastebi, kad didelė gyventojų dalis norėjo bent iš dalies kompensuoti dėl pandemijos prarastas keliones, o skiepų suteikiama apsauga bei panaikinti veiklos ir judėjimo ribojimai leido sėkmingai tą daryti.
 
„Visgi atėjęs ruduo gyventojus sugrąžino į realybę – daugiau nei 5 proc. sumenkusi perkamoji galia privertė namų ūkius geriau apgalvoti pirkinius bei atsisakyti nebūtinųjų išlaidų, ruošiantis šaltajam metų sezonui“, − sako G. Ilekytė.
 
„Swedbank“ duomenys indikuoja, kad kartu su kalendorinio rudens pradžia gyventojų išlaidos restoranų bei viešbučių paslaugoms gerokai krito. Tiesa, išlaidos oro uostuose išliko stabilios.
 
Pasak ekonomistės, tai galima paaiškinti tuo, kad vasarą itin daug trikdžių dėl atšauktų ar vėluojančių skrydžių patyrę keleiviai atostogas užsienyje pasiliko rudeniui, taip tikėdamiesi išvengti panašių problemų.

Išlaidos būtiniausioms prekėms nepakito

„Swedbank“ mokėjimų kortelėmis duomenys taip pat rodo, kad nors išlaidos nebūtiniausioms prekėms ir menksta, gyventojai būtiniausioms prekėms dar netaupo.
 
Pavyzdžiui, išlaidos maistui, namų apyvokos prekėms ir vaistams išliko panašiame lygyje, ir didelių pokyčių čia, bent kol kas, nefiksuojama. Įdomu ir tai, kad gyventojai kol kas dar netaupo ir grožio paslaugoms.
 
Visgi G. Ilekytė pastebi, kad artėjantis šildymo sezonas, kylantis Euribor ir itin aukšta infliacija pamažu gali neigiamai paveikti išlaidas ir šiuose kol kas stabiliuose sektoriuose.
 
„Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, beveik pusė respondentų nurodo jau pakeitę savo finansinę elgseną. Tai yra, jie vis dažniau perka prekes su nuolaida, renkasi pigesnius prekės ženklus arba atsisako nebūtinų pirkinių“, − komentuoja „Swedbank“ ekonomistė.

Žiema atneš dar daugiau iššūkių

G. Ilekytė atkreipia dėmesį, kad nors gyventojų santaupų lygis šalyje dar nesumenko, tačiau taupyti gyventojams tapo sudėtingiau.
 
„Indėlių kiekis šią vasarą dar didėjo, bet jau gerokai lėčiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo tarpu skolinimosi apimtys vartojimo tikslais kiek išaugo. Tai reiškia, kad infliacijos naštą gyventojai bando atlaikyti kiek mažiau taupydami, o kai kurie iš jų skolindamiesi“, − sako ekonomistė.
 
„Žvelgiant į Latviją bei Estiją, tendencijos šiose Baltijos šalyse yra itin panašios. Tiesa, Estijoje, kurioje metinė infliacija rugpjūtį jau pasiekė beveik 25 proc., gyventojų išlaidos mokėjimo kortelėmis sumenko kiek labiau nei Latvijoje ir Lietuvoje“, − komentuoja G. Ilekytė.
 
Visgi, pasak „Swedbank“ ekonomistės, artėjanti žiema ir šildymo sezonas atneš dar daugiau iššūkių visose trijose Baltijos šalyse. Energijos išteklių kainos išlieka aukštumose, o agresyvi Europos Centrinio Banko politika indikuoja, kad turintys finansinių įsipareigojimų, susietų su Euribor, neigiamą įtaką savo perkamajai galiai pajus ir per didesnes paskolų įmokas.