Gyventojų išlaidos siunčia dviprasmiškus signalus

Didžiausią lygį Lietuvoje, skaičiuojant nuo 1996 m., pasiekusi infliacija, daugiau nei 6 proc. kritusi gyventojų perkamoji galia, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančios palūkanų normos jau veikia ir gyventojų apsipirkimo įpročius. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, gruodį mažmeninė prekyba susitraukė 6,2 proc., palyginus su tuo pačiu periodu prieš metus. Itin panašias tendencijas rodo ir „Swedbank“ atsiskaitymų mokėjimų kortelėmis bei grynųjų pinigų išgryninimo apimtys, kurios Lietuvoje praėjusių metų gruodžio mėnesį, įvertinus infliacijos įtaką, sumažėjo maždaug 6 proc.
 
Kaip pastebi „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė, visgi atskaitos taškas yra labai aukštas – 2021 metų šventės buvo pirmosios, kurias po pandemijos gyventojai galėjo sutikti jau beveik be apribojimų, o prekybos apimtys tuomet mušė rekordus. Todėl 6 proc. kritimas, turint tokią aukštą palyginamąją bazę, kol kas nesiunčia daug nerimo ženklų.
 
„Žinoma, prie to prisideda ir dviženkliu tempu vis dar kilę atlyginimai, ir rekordinis gyventojų užimtumas. Būtina atsižvelgti ir į ir vyriausybės inicijuotą energijos kainų kompensavimą, išaugusį minimalų atlyginimą ir kitas taikomas paramos priemones. Negana to, vos 16 proc. namų ūkių Lietuvoje gyvena būste, už kurį reikia mokėti padidėjusias palūkanas“, − sako G. Ilekytė.
 
Pasak ekonomistės, Estijoje būsto paskolą mokančių namų ūkių yra beveik trečdalis, Švedijoje – daugiau nei pusė. Tad Europos Centrinio Banko keliamų palūkanų šokas mūsų šalyje yra sąlyginai nežymus.
 
„Visgi gruodžio mėnesį mažmeninė prekyba maisto prekėmis krito 10 proc., nors gyventojų skaičius šalyje išaugo net 2 proc. O tai yra rimtas signalas, kad krentant perkamajai galiai gyventojai vis dažniau apgalvoja pirkinius, atsisako mažiau būtinų maisto prekių arba renkasi prastesnės kokybės produktus“, – sako G. Ilekytė.

Išlaidos restoranuose toliau auga

Išlaidos turizmo sektoriuje nuo pat praėjusių metų pradžios demonstravo puikias augimo tendencijas ir vasarą pasiekė rekordines aukštumas, rodo „Swedbank“ duomenys.
 
„Matėme, kad nepaisant aukštos infliacijos bei karo, gyventojai savo atostogų planų keisti nebuvo linkę, tad išlaidos maitinimo įstaigose, viešbučiuose bei oro uostuose vasarą mušė visų laikų rekordus. Tuo tarpu antrąjį praėjusių metų pusmetį išlaidos kelionėms ir viešbučiams kiek traukėsi“, − komentuoja G. Ilekytė.
 
Tačiau ekonomistė pastebi, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį, kai metinė infliacija šalyje perkopė 20 proc., gyventojai taupyti ir atsisakyti pramogų per daug linkę nebuvo. Pavyzdžiui, išlaidos maitinimo įstaigose, įvertinus infliacijos įtaką, išaugo maždaug 12 proc., palyginus su tuo pačiu periodu prieš metus, rodo „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys.
 
Taigi, pasak G. Ilekytės, tokios tendencijos siunčia dviprasmiškus signalus – viena vertus, matyti, kad prekyba krenta, gyventojai nuperka mažiau maisto prekių, tačiau tuo pačiu gyventojų išlaidos maitinimo sektoriuje vis dar auga.
 
„Šiuo metu matomos tendencijos yra dviprasmiškos. Panašu, kad kol vieni gyventojai įperka daug mažiau pirmo būtinumo prekių, kitų perkamoji galia buvo paveikta minimaliai, todėl dalis gyventojų gali ir toliau leisti pinigus pramogoms“, − sako „Swedbank“ ekonomistė.

Grynųjų pinigų svarba

Dėl praėjusiais metais prasidėjusio karo Ukrainoje gyventojų pinigų išgryninimo operacijos šoko į viršų. Tačiau pasak G. Ilekytės, tai truko vos kelias savaites, o vėliau matėme tas pačias tendencijas, kurios tęsiasi nuo pat pandemijos pradžios – gyventojų meilė gryniesiems pinigams Lietuvoje kasmet menksta.
 
„Visgi tai nebūtinai reiškia, kad gyventojai vis dažniau perka internetu. Pastebima įdomi tendencija, kad prekybos internetu apimtys pastaraisiais mėnesiais, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krenta. Gruodžio mėnesį pirkimų internetu apimtys buvo beveik ketvirtadaliu mažesnės, tad dalis gyventojų iš internetinių parduotuvių grįžta į fizines prekybos vietas“, – komentuoja G. Ilekytė.

Ką matysime toliau

Ekonomistė pažymi, kad viena vertus, pasibaigęs Kalėdų dovanų pirkimo periodas, vis dar dviženkliu tempu auganti metinė infliacija ir Europos Centrinio Banko politika turėtų ir toliau stabdyti gyventojų išlaidas pirmąjį šių metų ketvirtį. Tačiau kita vertus, vartotojų pasitikėjimo rodiklis grįžo į prieš karą buvusį lygį, o gyventojų santaupos vis dar rekordinėse aukštumose.
 
„Tuo metu infliacija pasiekė piką ir jau leidžiasi nuokalne žemyn. Šių metų sausį vidutinės kainos Lietuvoje vis dar augo 0,6  proc. ir buvo 18,4 proc. didesnės nei prieš metus. Visgi panašu, kad tai yra paskutinis pasispardymas, ir ateinančiais mėnesiais tikriausiai išvysime defliaciją – kai tam tikros prekės parduotuvių lentynose pagaliau pradės pigti“, − apibendrina „Swedbank“ ekonomistė G. Ilekytė.