Pirmieji savarankiški finansiniai sprendimai: kaip juos priimti teisingai?

Atsakomybė už nuosavus finansus – vienas reikšmingiausių jaunuolių žingsnių į suaugusiųjų pasaulį. Neretai „išsilaisvinimas“ iš tėvų pradėjus studijas kitame mieste būna itin laukiamas etapas, tačiau netrunka paaiškėti, kad savarankiškumas (ypač finansinis) gali būti ir nemenkas iššūkis. Ką svarbu žinoti pradedant finansiškai savarankišką gyvenimą, kad nuo pradžių jis būtų kuo sklandesnis? 

„Swedbank“ tyrimas rodo, kad 90 proc. studentų Lietuvoje finansiškai bent iš dalies padeda jų tėvai. Tai – dar ne finansinis savarankiškumas, tačiau jau didelė finansinė atsakomybė. Šiame etape itin svarbi finansinė disciplina ir tvarūs savarankiški finansiniai sprendimai. 

Atrodo, gan paprasta kliautis tėvais ir paprašyti papildomos sumos per pora savaičių išleidus mėnesio biudžetą, tačiau tai – vienas ydingiausių finansinės elgsenos pavyzdžių, kurių reikėtų vengti. Jis mus ir atveda prie kertinių tvarios finansinės elgsenos žingsnių, kurie visą likusį gyvenimą padės siekiant finansinių tikslų, išlaikant gerą finansinę (o ir psichologinę) sveikatą.

Finansinis planas ir biudžetas

1.    Susidarykite planą

Elgtis finansiškai tvariai ir išmintingai gan sudėtinga, jei neturime aiškaus supratimo ir plano, kodėl tai darome bei ko toks elgesys mums padės pasiekti. Taigi, turėtume nusimatyti, kokių finansinių tikslų artimiausiu metu (o ir ilguoju laikotarpiu) norėtume pasiekti. Tai mums padės suprasti, kaip elgtis su turimais finansiniais ištekliais, kokią finansinę strategiją taikyti savo kasdienybėje.

2.    Įvertinkite pajamas bei išlaidas 

Pradėjus priiminėti savarankiškus finansinius sprendimus (net jei pajamos dar nėra uždirbamos savarankiškai, o gaunamos iš tėvų), svarbiausia užtikrinti, kad mūsų išlaidos neviršytų pajamų. Skamba kaip savaime suprantamas dalykas, tačiau neretai pirmaisiais savarankiško mėnesiais tai sukelia nemažai problemų. Taigi, reikėtų labai atidžiai suskaičiuoti visas gaunamas pajamas bei patiriamas/planuojamas išlaidas, kad galėtume tilpti į savo biudžetą. Įvertinti reikėtų kiekvieną išleidžiamą eurą: kartais mažareikšmės sumos įvairiems maloniems ir nebūtiniems niekučiams tampa stebėtinai reikšmingomis sumomis mėnesio pabaigoje.

3.    Susidarykite biudžetą

Žinodami, kam ir kiek išleidžiame, galime aiškiai matyti, kaip mūsų gaunamos pajamos bei pinigų leidimo įpročiai gali mums padėti siekti finansinio stabilumo bei kitų finansinių tikslų. Jei išlaidų pasirodo esant daugiau nei pajamų, kalbėti apie bet kokių finansinių tikslų siekimą – sudėtinga. Tai reiškia, kad reikia ieškoti būdų sumažinti išlaidas arba padidinti pajamas. Aiškus, nors ir paprastoje excelio lentelėje sudėliotas biudžetas (čia galite rasti jo pavyzdį) padės struktūruotai pamatyti bei suprasti turimus būtinus, nebūtinus poreikius bei galimybes juos koreguoti.

Taupymas ir investavimas

1.    Pradėkite kaupti finansinį rezervą 

Taupymo tikslų gali būti daugybė – nuo televizoriaus įsigijimo, iki reikiamos sumos pradiniam būsto įnašui. Tačiau visus planus gali sugriauti įvairūs nenumatyti įvykiai – darbo netekimas, liga, dėl kurios ilgesnį laiką smarkiai sumažėtų pajamos, automobilio gedimas ar kitas nutikimas, dėl kurio staiga padidėtų išlaidos. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad prieš taupydami ir leisdami pinigus įvairiems malonumams, turėtume pasirūpinti finansiniu rezervu toms netikėtoms situacijoms, dėl kurių gali sumažėti pajamos arba padidėti išlaidos. Kitaip tariant – numatyti nenumatytus įvykius ir būti jiems pasirengus net tuomet, kai pagrindinis mūsų pajamų šaltis – vis dar tėvai. Taupymui reikėtų skirti bent 5–10 proc. pajamų, tačiau žengiant pirmuosius taupymo žingsnius, svarbi kiekviena suma. Šiandieną taupyti galima to beveik nejuntant – pasinaudojus tokiais įrankiais, kaip e. taupyklė ir nustačius, kad kiekvieno atsiskaitymo kortele suapvalinta suma keliaus į taupyklę bei nustačius automatinius mokėjimus į e. taupyklės sąskaitą.

2.    Nusistatykite kitus finansinius tikslus

Kai jau esme pasirengę finansiniams išbandymams, galime pasirengti ir finansiniams malonumams. Pats metas pradėti taupyti automobiliui, kelionei, norimam didesniam pirkiniui ar pradiniam būsto įnašui. Šiame bei ankstesniame etape gali ir vėl iškilti klausimas – kaip taupyti iš ribotų pajamų. Į šį klausimą pirmiausia gali atsakyti mūsų biudžeto lentelė – joje turėtume surasti tas išlaidų eilutes, kurios yra jūsų norai, o ne būtinieji poreikiai. Kitas būdas pasiekti taupymo tikslų – rasti būdų pasididinti pajamas. Apie tai pakalbėsime šiek tiek vėliau.

3.    Nepamirškite pensijos

Pradėję gauti pirmąsias darbo pajamas, turėtume pagalvoti ir apie... savo senatvę. Tikrai taip, būnant dvidešimt kelerių galvoti apie pensiją yra sudėtinga, tačiau būtina. Įsivaizduokime, kad senatvėje gyvensime panašiai, kaip pirmaisiais studijų metais – teks kliautis labai ribota parama bei finansinėmis galimybėmis. Ekspertų skaičiavimu, papildomai nekaupiant pensijai II ir/ar III pensijų pakopų fonduose ar kitokiu būdu, ateities pensininkų pajamos kliaujantis tik „Sodros“ išmokomis gali sudaryti apie 30 proc. jų dabartinių pajamų iš atlyginimo. Tačiau pastovus kaupimas pensijai, pradėtas gaunant pirmąsias pajamas iš darbo užmokesčio, gali užtikrinti kur kas finansiškai saugesnę senatvę.

4.    Pradėkite investuoti

Ilgalaikių finansinių tikslų gali padėti pasiekti ir investavimas. Kuo anksčiau pradėsime dalį savo pajamų skirti investavimui, tuo didesnės naudos jis atneš. Per ilgesnį investavimo laikotarpį bus galima efektyviai paskirstyti investavimo rizikas ir pasiekti geresnių rezultatų. Iš investavimo gautos pajamos gali tapti tiek reikšmingu finansiniu pagrindu senatvėje, tiek padėti pasiekti kitų finansinių tikslų. Svarbu suprasti viena – nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo sudėtingas procesas, tai nėra nei išskirtinai turtingųjų, nei vien tik finansų ekspertų „žaidimas“. Investuoti daugelis mūsų galime ir nedidelėmis sumomis, tereikia pasidomėti ir atrasti tinkamiausias investavimo priemones (daugiau apie investavimą bei jo mitus).

Pinigų auginimas

1.    Investuokite į savo žinias ir karjerą

Investavimas ar papildomas darbas nėra vieninteliai būdai auginti savo pinigus. Jei mūsų pajamos neleidžia efektyviai siekti finansinių tikslų arba matome, kad taip nutiks ateityje, investuokime į savo žinias bei gebėjimus. Dar studijų suole pasiekti geresnių rezultatų ir karjeros galimybių padės stropus mokymasis ir pastangos ne tik gauti gerus pažymius, bet ir iš tiesų semtis visų įmanomų profesinių žinių. Vėliau užsitikrinti didesnes pajamas pradės kvalifikacijos kėlimas, savarankiškas domėjimasis profesiniais klausimais ar papildomais gebėjimais.

2.    Nepraleiskite progų užsidirbti papildomai

Prireikus papildomų pajamų visuomet galima apsvarstyti papildomo darbo galimybę, tačiau privalu išlaikyti tinkamą darbo ir poilsio balansą, antraip perdegimas, pervargimas gali duoti priešingų rezultatų. Todėl reikėtų nepamiršti ir kito būdo gauti papildomų pajamų – nebereikalingų daiktų, drabužių pardavimo/nuomos, galimybės „įdarbinti“ savo laisvalaikio pomėgius. Padeda atsipalaiduoti duonos kepimas ar fotografija? Turėtume paieškoti savo hobiui pirkėjo – taip ir atsipalaiduosime, ir gausime papildomų pajamų.

„Per gerai, kad būtų tiesa“ arba ko nedaryti

1.    Kritiškai vertinkite greito pelno pasiūlymus

Kaip uždirbti, taupyti, investuoti pinigus ir savo laiką jau aptarėme. O dabar metas porai svarbių temų apie žingsnius, kurių nereikėtų žengti, norint išsaugoti savo pinigus. Pirmiausia, reikėtų saugotis sukčių pinklių. Dažnai manome, kad į jas nepakliūsime, nes gerai žinome bent vieną jų schemą – paskambinus pasakyti, kad artimasis nelaimėje ir paprašyti pinigų. Tačiau sukčiai bei jų metodai nuolat tobulėja. Šiandieną tiek jaunam, tiek vyresniam ne mažiau pavojingos melagingos žinutės su prašymu atnaujinti „Smart-ID“, atskleisti savo asmeninius finansinius duomenis ar apgaulingi pasiūlymai investuoti ir gauti didelį greitą pelną. Investavimas – ilgalaikis procesas, kurio vaisius skina kantriausi, o jei investavimo pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai tai ir nėra tiesa.

2.    Venkite neatsakingo skolinimosi

Neapgalvotas skolinimasis – nereta savarankišką gyvenimą pradėjusio jauno žmogaus klaida. Prieš skolinantis visuomet reikėtų gerai apgalvoti du dalykus. Pirmiausia, ar tai – būtina ir ar nėra jokio kito kelio užsitikrinti reikiamų pajamų. Taip pat tai, kaip pavyks grąžinti paskolą be didesnės finansinės įtampos.  Reikia nepamiršti, kad ateityje mūsų finansiniai tikslai gali būti daug didesni, nei naujas išmanusis, o skolinimosi bei laiku nevykdytų finansinių įsipareigojimų faktas mūsų kredito istorijoje išliks ilgam ir tikrai nepagelbės.