Dilema rinkose: ar antroje metų pusėje suveiks atidėtas bazinių palūkanų efektas?

Pasaulio ekonomikos prognozė šiems metams gerėja, bet tai nebūtinai yra geros žinios investuotojams. Akcijų rinkos pirmąjį metų pusmetį nemaža dalimi gyveno lūkesčiais, kad centriniai bankai užbaigs bazinių palūkanų didinimo ciklą antroje metų pusėje. Jei paaiškės, kad palūkanų didėjimas numatomas ir kitąmet, gali tekti pervertinti dabartinius akcijų kainų rodiklius. Infliacinį spaudimą vėl gali padidinti atsigavusi naftos paklausa ir pradėjusi kilti jos kaina.

Atidėtas bazinių palūkanų efektas

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pagerino 2023-ųjų pasaulio ekonomikos augimo prognozę nuo 2,8 proc. iki 3 proc., bet ir toliau įžvelgia iššūkių. Nors infliacinis spaudimas sumažėjo, o įtampa bankų sektoriuje atslūgo, tačiau ekonomika toliau susiduria su rizikomis, įtampa kredito rinkose nėra išnykusi. Kitų metų prognozės TVF nekeitė – ir toliau tikimasi 3 proc. siekiančio pasaulio ekonomikos augimo.

„JPMorgan“ duomenys rodo, kad investuotojai per pastarąsias savaites mažino savo akcijų pozicijas. Šio JAV banko atstovas Marko Kolanovičius dar kartą perspėjo, kad akcijų įverčiai yra pavojingoje teritorijoje ir tikėtina jų kainų korekcija, kurią sukels su atidėjimu suveikusios bazinės palūkanos.

Kita vertus, investicijų strategai, prognozavę akcijų kainų korekciją per pirmą šių metų pusmetį, pripažįsta klydę. „Morgan Sanley“ analitikas Mike‘as Wilsonas pastebėjo, kad 2023-ieji tapo aukštesnių akcijų įverčių nei tikėtasi metais mažėjant infliacijai ir įmonėms mažinant savo sąnaudas.

JAV palūkanos ir vėl padidintos

Po vienkartinės pauzės, JAV Federalinis rezervų bankas (FED) liepos pabaigoje 0,25 proc. punkto padidino bazines palūkanas, kurios šiuo metu yra 5,25-5,5 proc. rėžyje.

FED valdybos pirmininkas Jerome‘as Powellas palankiai įvertino ligšiolinį bendros infliacijos sumažėjimą, tačiau pažymėjo, kad pagrindinė infliacija išlieka aukšta ir tolesnė banko politika priklausys nuo ekonominių duomenų.

JAV antrojo ketvirčio išankstinis BVP rodiklis išaugo 2,4 proc. ir gerokai viršijo lūkesčius. Toliau augo vartotojų išlaidos, nors darbo vietos buvo kuriamos lėtesniu tempu. Panašu, kad JAV išvengs ekonomikos recesijos, tačiau stiprus ekonominis aktyvumas bet kuriuo metu gali kilstelėti infliacijos rodiklius ir vėl paskatinti atitinkamai sureaguoti FED.

Penktadienio (rugpjūčio 4 d.) duomenimis, per pastarąsias dvi savaites „Dow Jones“ indeksas nukrito 1 proc., „S&P 500“ sesiją baigė 1,68 proc. žemiau, o „Nasdaq Composite“ sumažėjo 1 proc.

Paaugę obligacijų pajamingumai

Obligacijų rinkose pajamingumai paaugo po to, kai reitingų agentūra „Fitch“ sumažino JAV turėtą aukščiausią kredito reitingą AAA iki AA+. Sprendimas grindžiamas „pasikartojančiais skolos limito atotrūkiais“ ir numatomu fiskaliniu pablogėjimu per ateinančius 3 metus.

Aukščiausią JAV kredito reitingą kita reitingų agentūra „Standard&Poor’s“ sumažino dar prieš dešimtmetį. Šiuo metu trečioji iš didelių tarptautinių reitingų agentūrų „Moody‘s“ išlaiko JAV suteiktą aukščiausią kredito reitingą.

2 metų trukmės JAV iždo obligacijų pajamingumas sumažėjo 3 baziniais punktais ir siekė 4,78 proc. 10 metų obligacijų pajamingumas, reaguodamas į geresnius nei tikėtasi ekonominius duomenis, kurie pagrindžia ilgesnį aukštesnių palūkanų naratyvą, per pastarąsias dvi savaites padidėjo 19 bazinių punktų iki 4,05 proc.

Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp 2 ir 10 metų obligacijų pajamingumo išlieka apversta, nors atotrūkis yra linkęs mažėti toliau ir šiuo metu sudaro -73 bazinius punktus.

Euro zonoje – aukščiausias palūkanų lygis per 22 metus

Kaip ir buvo tikimasi, Europos centrinis bankas (ECB) padidino bazinę palūkanų normą dar 0,25 proc. punkto iki 3,75 proc. Pasiektas aukščiausias palūkanų lygis per 22 metus.

ECB prezidentė Christine Lagarde pirmą kartą pastebėjo, kad rizika tarp infliacijos ir silpnos ekonomikos šiuo metu yra subalansuota. Konkretūs tolesni veiksmai nebuvo įvardyti, tik užsiminta apie galimą pauzę rugsėjį ar per vėlesnius posėdžius, tačiau taip pat patikslinta, kad tai nebūtinai taps palūkanų didinimo pabaiga.

Euro zonos ekonomika vėl pradėjo augti, o pagrindinis infliacijos spaudimas išliko – tai paskatino spėliones, kad ECB dar gali reikėti padidinti bazinę palūkanų normą.

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, euro zonos BVP per antrą ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju, paaugo 0,3 proc. Taip pat į aukštesnę pusę patikslintas pirmojo ketvirčio rodiklis, kuris iš neigiamo tapo nuliniu. Panašu, kad euro zona balansuoja ant recesijos ribos.

Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 1,4 proc. žemiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė sumažėjęs 1,5 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas nukrito 1,3 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ nuosmukis sudarė 0,3 proc.

Blogėjančios Kinijos ekonominės perspektyvos

Kinijos ekonominės perspektyvos blogėja, nepaisant vyriausybės pažado imtis daugiau paskatų. Ekonomistai sumažino Kinijos 2023 m. BVP prognozes nuo 5,5 proc. iki 5,2 proc., ir iki 4,8 proc. per kitus metus.

Kinijos „Caixin“ gamybos PMI liepą nukrito iki žemiausio lygio per šešis mėnesius – 49,2, o tai blogesnis rodiklis nei prognozuota ir pirmą kartą nuo balandžio mėn. jis indikuoja gamybos apimčių susitraukimą. Kinijos būstų pardavimai per metus sumažėjo 33 proc.

Stringantis šalies atsigavimas nuvilnijo per Šiaurės Aziją – Taivano PMI sumažėjo iki aštuonių mėnesių žemiausio lygio, taip pat sumažėjimas užfiksuotas Japonijoje.

Japonijos „Nikkei“ per dviejų savaičių laikotarpį nukrito 1,55 proc., o Kinijos „blue chips“ CSI 300 paaugo 5,6 proc., Honkongo „Hang Seng“ per laikotarpį paaugo 4,7 proc.

Prognozuoja naftos stygių artimiausią pusmetį

Tarptautinė energetikos agentūra pastebi, kad naftos paklausa labiausia priklausys nuo augimo Kinijoje. Tuo metu Jungtinių Arabų Emyratų energetikos ministras sako, kad dabartinis OPEC+ nustatytas gavybos lygis yra pakankamas paklausai ir pasiūlai subalansuoti.

Pasaulinis naftos suvartojimas liepą pasiekė rekordinį 102,8 mln. barelių per dieną lygį. „Goldman Sachs“ analitikai pastebi, kad antroje metų pusėje pasaulis gali susidurti su naftos deficitu, kuris sudarys apie 1,8 mln. barelių per dieną. Todėl per ankstesnius 12 mėn. vyravusį naftos pasiūlos perteklių gali pakeisti trūkumas, jei OPEC toliau pratęs naftos gavybos apimčių mažinimą, kuris šiuo metu nukritęs iki žemiausio per 4 metus lygio.

„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 4,56 proc. aukščiau ir sudarė 86 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina išaugo 5,18 proc. iki 82 JAV dol. už barelį.

Aukso kaina nukrito 0,6 proc. iki 1 942 JAV dol. už unciją.