Finansinė sveikata su Ugne: investavimas

Viešojoje erdvėje galima rasti nemažai informacijos apie investavimą. Tačiau dažną ryžtis investuoti stabdo žinių trūkumas, psichologinis diskomfortas ir nesaugumo jausmas, kylantys iš nežinojimo, kas vyksta su investuojamais pinigais bei rizikos prarasti juos baimė. Laidoje „Finansinė sveikata su Ugne“ patarimais, kaip pradėti investuoti ir jaustis užtikrintiems dėl šio pasirinkimo, dalinasi „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.

Išsirinkite jums tinkančią strategiją

Pasak V. Šimkaus, žmonės gali baimintis investuoti ir dėl to, kad viešojoje erdvėje daugiau kalbama ne apie tradicines ilgalaikio investavimo priemones, o apie sudėtingai skambančias išvestines finansines priemones, tokias kaip opcionai, ar apie šiuolaikines tendencijas, tokias, kaip dirbtinis intelektas ar kriptovaliutos. Iki tol investavimu neužsiėmusiam žmogui tai gali atrodyti kaip tik profesionalams skirta veikla, kuri reikalauja nišinių žinių, o  prieš jos imantis reikėtų skirti labai dideles laiko investicijas. 

Norintiems pradėti investuoti ekspertas pataria išsirinkti patraukliausią ir konkrečiam vartotojui suprantamiausią strategiją, kuri dažnu atveju bus ilgalaikis investavimas į tradicines priemones. Šitokia strategija nereikalauja didžiulio specifinių žinių bagažo, bet tuo pačiu nėra ir tokia dinamiška bei rizikinga, kaip, pavyzdžiui, investavimas į kriptovaliutas. Renkantis kasdienį investavimą galima užsitikrinti tvarią ilgalaikę finansinę grąžą ir jaustis saugiau dėl šiai veiklai skiriamų lėšų. 

Įvertinkite savo finansinius tikslus

Investavimo strategas pažymi, nereikėtų investuoti visų turimų santaupų – dalį santaupų, skirtų nenumatytiems atvejams, vadinamąją finansinę pagalvę, reikėtų palikti likvidžią ir lengvai prieinamą. Tuo metu investiciniai sprendimai turėtų priklausyti nuo turimų finansinių tikslų.

Tarkime, jei turime vidutinio laikotarpio tikslą sukaupti lėšas pradiniam įnašui butui įsigyti, dalį šiam tikslui skirtų lėšų galime investuoti į mažesnės rizikos ar fiksuotos grąžos finansines priemones, pavyzdžiui,  obligacijas. Kol ateis metas lėšas panaudoti, būsime sulaukę nedidelės finansinės grąžos ir nepatirsime didelių vertės svyravimų.

Rizikingesnius finansinius instrumentus prasmingiausia rinktis tuomet, kai planuojame investuoti ilguoju laikotarpiu ir žinome, kad nei artimiausiu, nei vidutiniu laikotarpiu investuotų lėšų mums neprireiks. Tokiu atveju mes turėsime galimybę sulaukti palankiausio meto tokioms investicijoms parduoti ir panaudoti sukauptas bei uždirbtas lėšas.

Pasirinkite jums priimtiniausią priemonę

Finansinių instrumentų, į kuriuos galima investuoti, yra keletas rūšių, kurių kiekviena turi savo specifiką. Populiariausios ir dažniausios – akcijos, obligacijos bei investicinių fondų vienetai.  Jei nežinote, kuri priemonė jums tiktų labiausiai, užpildykite tinkamumo investavimui klausimyną banke ir atsidarykite investavimo sąskaitą – pagal jūsų atsakymus jums bus parinktos rekomenduotinos, bei jūsų finansinę situaciją ir rizikos toleranciją atitinkančios priemones.

Svarbu atminti, kad investuojamas lėšas būtina diversifikuoti – neskirti visos sumos vienam finansiniam instrumentui, pavyzdžiui, vienos konkrečios įmonės akcijoms.

Investuojant, ypač nedidelėmis sumomis, diversifikaciją gali užtikrinti investavimas į investicinius fondus. Tai – bendrai juridiniams ir fiziniams investuotojams priklausantis turtas, kurį valdo profesionalūs fondo valdytojai. Jie turimą turtą investuoja į daugybės įmonių akcijas, obligacijas ar kitokio tipo vertybinius popierius.

Tekste ir laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.