Justina investuoja: krepšelyje – naujos investicijos

Jau 11 savaičių tęsiasi mano investavimo eksperimentas, ir pradėjusi nuo investavimo į investicinius fondus, dabar esu netgi dviejų įmonių akcininkė. Šiame investavimo kelionės etape susipažinsiu su dar dviem finansinėmis priemonėmis.

Priminsiu, kad mano krepšelyje šiuo metu yra „Swedbank Robur Corporate Bond Europe“ obligacijų ir „Swedbank Robur Access Edge Global“ akcijų fondai, taip pat dviejų lietuviškų įmonių – „Ignitis grupė, AB“ ir „AUGA group“ – akcijos. Krepšelis – pakankamai diversifikuotas, jo rezultatais esu patenkinta, jaučiuosi ramiai ir užtikrintai – tai yra svarbiausia. Vis dėlto, dėl pastarųjų mano turimų aktyvų – įmonių akcijų – natūraliai skiriu daugiau dėmesio šioms bendrovėms ir jų finansiniams rezultatams.

Įmonių finansiniai rezultatai: kuo jie svarbūs investuotojams?

Antroji vasaros pusė – tai ne tik atostogų, bet ir įmonių pirmojo metų pusmečio finansinių rezultatų skelbimo metas. Baltijos šalių ir kitose biržose kotiruojamos bendrovės privalo tai daryti įstatymų nustatyta tvarka – tai galioja ir „Ignitis grupė, AB“ bei „AUGA group“, kurių akcijų esu įsigijusi. Tačiau natūralu, kad ir patys investuotojai seka, kaip sekasi įmonėms. Jų finansines ataskaitas galima surasti Baltijos šalių biržos internetiniame puslapyje.

Kaip paaiškino mane investavimo kelionėje lydintis kolega Tautvydas, svarbūs ne tik patys finansiniai rezultatai, bet ir tai, kaip jie atitinka investuotojų arba rinkos lūkesčius. Pavyzdžiui, jei įmonė paskelbia gerus finansinius rezultatus, tačiau rezultatai nėra tokie geri, kokių prieš tai tikėjosi investuotojai, tos bendrovės akcijų vertė gali kristi.

Visa tai susiveda į rinkos lūkestį, arba ekonometriniais modeliais pagrįstą bendrą prognozę. Ji sujungia bankų, investicinių fondų ir kitų analitikų pateiktas prognozes, kiek konkreti biržoje kotiruojama įmonė uždirbs pajamų ir ar gaus pelno. Jei bendrovė paskelbia geresnius nei tikėtasi rezultatus, laikoma, jog ji pranoko prognozes, arba rinkos lūkesčius.

Akcijų vertę gali koreguoti ir pačios įmonės: jei ataskaitinio laikotarpio rezultatai yra labai geri, bet kitas laikotarpis, kaip prognozuoja jie patys, bus prastesnis, akcijų vertė, tikėtina, kris. Būna ir priešingai, kai apie prastus finansinius rezultatus pranešusi bendrovė vėliau turi priežasčių tikėtis geresnių rezultatų, todėl akcijų vertė gali kilti.

Vis dėlto, vertinant biržose kotiruojamas įmones, patariama remtis ne vien tik finansiniais rezultatais, bet ir domėtis jų kasdiene veikla. Investuojant ilguoju laikotarpiu, pavyzdžiui, 10–20 metų, net ir vienas mažiau sėkmingas ketvirtis ar pusmetis neturėtų paskatinti skubotų veiksmų ir atsisakyti turimų akcijų. Rekomenduojama elgtis ramiai ir įvertinti, ar tai gali paveikti bendrovės strategiją bei rezultatus ilguoju laikotarpiu.

Investuoju į naujas priemones

Siekdama toliau išbandyti skirtingas investavimo priemones ir norėdama dar labiau diversifikuoti savo investicijų krepšelį, šįkart nutariau papildyti jį nekilnojamojo turto (NT) fondu. Nemažai žmonių investavimą į NT įsivaizduoja kaip tikro namo ar buto pirkimą, tačiau tam reikia didelių sumų, o užsiimant nuoma – ir papildomų resursų. Objektą reikia prižiūrėti, remontuoti, ieškoti nuomininkų ir pan.

Tuo metu NT fondai leidžia investuoti į NT sektorių nedidelėmis sumomis, greitai ir paprastai. 

Kaip išsirinkti tinkamiausią NT fondą? Kaip ir pačioje investavimo eksperimento pradžioje, patariama susirasti patikimą paslaugos teikėją – fondo kūrėją ir patikimą fondo valdymo įmonę – tokią, kuri vykdo realią veiklą. Pasirinkau „Swedbank Robur Fastighet (Real Estate)“ fondą – jis bus trečiasis mano investicijų krepšelyje. Kaip ir kitiems „Robur“ fondams, šiam nėra taikomi jokie sandorio sudarymo mokesčiai. Iš viso į „Swedbank Robur Fastighet (Real Estate)“ fondą investavau 100 eurų.

Mano pasirinktas fondas įdomus tuo, kad jis investuoja ne tik į fizinius objektus, pavyzdžiui, statomus verslo centrus, bet ir į su NT susijusias įmones. Vadinasi, fondo rizika – pakankamai plačiai diversifikuota, nepriklausanti nuo vieno konkretaus objekto. Tačiau verta prisiminti, kad investavimas tiek į akcijas, tiek ir į kitas priemones yra susijęs su rizika.

Krepšelyje – ir gana retai pasitaikanti finansinė priemonė

Domėdamasi finansų rinkų naujienomis, pastaruoju metu pastebėjau, kad nemažai kalbama apie Lietuvos Respublikos vyriausybės taupymo lakštus, kurie pradėti platinti rugpjūtį. Nusprendžiau išbandyti ir juos, taip pat investuodama 100 eurų iš eksperimento biudžeto. Taupymo lakštai – saugi priemonė, generuojanti fiksuotą grąžą, išlaikius įsigytus taupymo lakštus iki jų išpirkimo laiko. Jų įsigyti galima per „Swedbank“ interneto banką, o daugiau informacijos pateikiama banko internetiniame puslapyje.

Šiuo metu mano investicijų krepšelyje dar nėra vyriausybės taupymo lakštų – jie atsidurs, kai bus atliktas atsiskaitymas už juos, o tai atsitiks pasibaigus taupymo lakštų platinimo laikotarpiui, t. y. rugpjūčio 22 d. Tačiau jau dabar kviečiu susipažinti su aktualiais mano investicijų rezultatais.

Šįkart eksperimentas buvo itin produktyvus: ne tik aptarėme, kuo svarbūs biržoje kotiruojamų įmonių finansiniai rezultatai, bet ir susipažinome su naujomis investavimo priemonėmis – NT fondais ir vyriausybės taupymo lakštais. Daugiau apie tai – šeštojoje eksperimento laidoje:

Kitoje laidoje kartu su Tautvydu apžvelgsime, kaip sekasi mano investicijų krepšeliui bei žengsime dar vieną žingsnį pirmyn investavimo kelionėje. Visas „Investavimo akademijos“ laidas galite bet kada peržiūrėti „Swedbank“ „Youtube“ kanale.

Tekste ir laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.