9 savaites, arba daugiau nei du mėnesius, – tiek jau trunka mano investavimo eksperimentas. Per tą laiką ne tik susipažinau su įvairiomis investavimo priemonėmis, bet ir pradėjau investuoti į investicinius fondus bei akcijas. Viso jau investavau beveik 400 eurų. Tačiau investavimo kelionė tęsiasi, ir šįkart aiškinsiuosi, kas yra augimo akcijos.
Priminsiu, kad mano investicijų krepšelyje yra du investiciniai fondai: mažiau rizikingas „Swedbank Robur Corporate Bond Europe“ obligacijų fondas ir rizikingesnis „Swedbank Robur Access Edge Global“ akcijų fondas. Taip pat sudariau periodinio investavimo sutartį: kiekvieno mėnesio pabaigoje į abu fondus bus automatiškai pervedama po 50 eurų – investicijos vis didės, ir man nereikės papildomai tuo rūpintis.
Praėjusį kartą savo krepšelį papildžiau „Ignitis grupė, AB“ akcijomis. „Ignitis“ – didelė, stabilius veiklos rezultatus demonstruojanti energetikos sektoriaus įmonė, kurios akcijų vertė pernelyg nesikeis.
Dideliais verčių pokyčiais nepasižymi ir kitos mano investicijos. Jų vertė, kad ir nežymiai, bet po truputį auga, kaip ir tikėjausi. Be to, jaučiuosi ramiai ir užtikrintai, tad tęsiu investavimo kelionę.
Kaip ir praėjusioje laidoje, vėl lankausi Baltijos šalių akcijų biržoje, kur dairausi patrauklios įmonės investicijoms. Anąkart pasirinkau stabilią „Ignitis“, kurios akcijos laikomos vertės akcijomis – tokias platina didelės, seniai veikiančios, stabilios įmonės. Šio tipo akcijos dažniausiai generuoja dividendus, o jų akcijų vertė auga palyginti nedaug.
Tuo metu augimo investavimo strategija remiasi akcijomis, kurių tikėtinos vertės dinamika – kur kas didesnė, kaip ir jas platinančių įmonių augimo potencialas. Tokio tipo įmonės dažniausiai veikia šiuolaikinių technologijų ir kituose sparčiai augančiuose sektoriuose. Tačiau augimo akcijų kainų svyravimai, vadinasi, ir investavimo rizika – gerokai didesnė nei vertės akcijų.
Daugiau informacijos apie tai, kuo augimo investavimas skiriasi nuo vertės galite rasti šiame „Swedbank“ tinklaraščio įraše.
Kartu su manimi eksperimente dalyvaujančiu Tautvydu nagrinėjame mums artimiausią – Baltijos šalių – biržą. Mums, gyvenantiems Baltijos šalyse, ši birža svarbi tuo, kad gerai arba labai gerai pažįstame ten kotiruojamas įmones, žinome, ką jos veikia, kokiomis nuotaikomis gyvena jų klientai ir pan. Šį informacinį pranašumą prieš kitų regionų biržas verta išnaudoti.
Baltijos šalių biržoje sunku rasti augimo akcijų – jų gerokai padaugėtų, kai Lietuvos ir jos kaimynių startuoliai, kurie ir yra tikrosios augimo įmonės, pradėtų viešai platinti savo akcijas. Tačiau tam reikia laiko. Vis dėlto, čia yra bendrovių, kurių akcijos gali būti laikomos labiau augimo, o ne vertės, dėl pačių įmonių veiklos planų, demonstruojamų rezultatų ir kitų niuansų.
Investavimui pasirinkau lietuvišką įmonę – „AUGA group“, didžiausią vertikaliai integruotą ekologiško maisto įmonių grupę Europoje. Įmonės verslo modelis orientuotas į biotechnologijų plėtrą – tai, galima manyti, ateityje iššauks spartų verslo augimą. Nors ir veikianti pakankamai seniai – jau per 20 metų, ją galima laikyti turinčia augimo įmonei būdingų bruožų.
Investavimo eksperimento pradžioje nusistačiau taisyklę, jog papildomoms investicijoms skirsiu 100 eurų. Praėjusį kartą už 81 eurą įsigijau keturias „Ignitis grupė, AB“ akcijas, todėl naujai investicijai skirsiu didesnę sumą – beveik 120 eurų. Liepos 25 d. duomenimis, „AUGA group“ akcijos kainavo 0,363 euro, todėl iš viso įsigijau 330 akcijų.
Kaip ir prieš tai, nei sandorio sudarymo, nei kiti mokesčiai, investuojant į įmones Baltijos šalių biržoje, nebuvo taikomi. Patvirtinusi akcijų pirkimo sandorį, tapau dar vienos įmonės akcininke. Papildomai skaitytojams priminsiu, kad investavimas tiek į akcijas, tiek ir į kitas priemones yra susijęs su rizika.
Praėjus kelioms dienoms, kai įvyko galutinis atsiskaitymas už įsigytas „AUGA group“ akcijas, jos – jau mano investiciniame krepšelyje.
Trumpai susipažinome, kuo vertės investavimas skiriasi nuo augimo investavimo bei kuo įdomi Baltijos šalių birža. Taip pat investavau į dar vieną lietuvišką įmonę, taip papildydama turimą investicinį krepšelį. Daugiau apie tai – penktojoje eksperimento laidoje.
Kitoje laidoje kartu su Tautvydu apžvelgsime, kaip sekasi mano įsigytiems investiciniams fondams ir turimų įmonių vertybiniams popieriams bei skirsime dar daugiau dėmesio akcijoms. Visas „Investavimo akademijos“ laidas galite bet kada peržiūrėti „Swedbank“ „Youtube“ kanale.
Visas „Investavimo akademijos“ laidas galite bet kada peržiūrėti „Swedbank“ „Youtube“ kanale.
Dar daugiau informacijos apie investavimą į akcijas rasite čia.
Justinos eksperimentą galite sekti čia.
Tekste ir laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.