Ką rodo trečdaliu sumenkusi Baltijos biržų apyvarta?

Per 2022 m. pirmą kartą per trejus metus sumažėjo investuotojų aktyvumas Baltijos akcijų biržose. „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvarta krito apie 30 proc. – nuo 917 mln. eurų 2021 m. iki 643 mln. eurų praėjusiais metais. Tiesa, didelių pokyčių tarp penkių aktyviausių Baltijos biržos pozicijų neužfiksuota, todėl vietos investuotojų akiratyje šįmet toliau išliks dabartiniai flagmanai. Reikšmingam pokyčiui reikėtų naujų pirminių viešųjų platinimų (IPO), kurie, rinkose dominuojant atsargumui, bent per pirmąjį 2023 m. pusmetį yra mažai tikėtini.

Didelių debiutų teks palaukti

Aktyvumo sumažėjimą labiausiai nulėmė tai, kad per praėjusius metus vietos biržose neįvyko didelių debiutų. Palyginti mažos vietos kapitalo rinkos progresas itin priklauso nuo naujų bendrovių atėjimo. 2022 m. didžiausias IPO, kurį įgyvendino Latvijos pensijų fondų valdytojas „Indexo“, sudarė tik 7,5 mln. eurų. Palyginimui: per 2021 m. turėjome 175 mln. eurų dydžio „Enefit Green“ IPO, o 2020 m. – 450 mln. eurų „Igničio grupės“ IPO.

Situaciją galėtų pakeisti naujų didelių įmonių listingavimas. Tačiau pirminiai ir tolimesni akcijų platinimai smarkiai priklauso nuo vyraujančių nuotaikų finansų rinkose. Jei pasauliniai akcijų indeksai ir toliau trauksis, tikėtina, kad IPO sausra tęsis ir pasaulyje, ir Baltijos šalyse. Net ir greito rinkų atsigavimo atveju, didesnio masto IPO mūsų regione geriausiu atveju tikėtinas tik antroje 2023 m. pusėje. Todėl galima prognozuoti, kad šįmet spartaus apyvartų augimo Baltijos biržose greičiausiai nepamatysime.

Lėšų poreikis tarp mažų įmonių

Tuo metu mažesnės apimties akcijų platinimai Baltijos biržose gali tęstis ir toliau. Tai ypač pasakytina apie jaunų Estijos įmonių, kurios emisijų apimtis galėtų sudaryti iki kelių milijonų eurų, platinimus. Jų banga prasidėjo 2021 m. ir, nepaisant prastos situacijos rinkose, tęsėsi per praėjusius metus.

Iš 14 akcijų platinimų (tiek pirminių, tiek antrinių), vykdytų Baltijos biržos įmonių per praėjusius metus, net 9 inicijavo Estijos startuoliai. Lėtėjant ekonomikai tokių verslų poreikis pritraukti lėšų tik augs. Įdomu, kad iki šiol investuotojai Estijoje vis dar buvo nusiteikę investuoti į tokias aukšta rizika išsiskiriančias įmones, nors apetitas, palyginti su 2021 m., sumažėjo.

Lyderių penketukas nepasikeitė

2022 m. penkios aktyviausiai prekiautos Baltijos šalių akcijos išliko tos pačios kaip ir ankstesniais metais, tik pasikeitė jų vietos penketuke.

„Enefit Green“, debiutavusi 2021 m. spalį, sugeneravo 115 mln. eurų apyvartą ir tapo nauja penketuko lydere. Ankstesniais metais pirmavusi „Ignitis grupė“ nusmuko į ketvirtąją vietą – per praėjusius metus apyvarta jos akcijomis susitraukė du kartus iki 78 mln. eurų.

Kitos trys likvidžiausios pozicijos ir toliau priklausė bankams, kurie dar kartą įrodė nemažėjantį vietos investuotojų susidomėjimą šiuo sektoriumi. Šiaulių bankas su 102 mln. eurų apyvarta išlaikė antros labiausiai prekiaujamos įmonės vietą. Estų LHV su 82 mln. eurų apyvarta išliko trečioje vietoje, o „Coop Pank“, kurio apyvarta smuko dviem trečdaliais iki 32 mln. eurų, nukrito į penktą vietą.

Toliau dominuos Estijos įmonės

Panašu, kad dabartinės likvidžiausios akcijos neturės naujų konkurentų ir 2023-aisiais bei toliau trauks pagrindinį investuotojų dėmesį. Tarp daugiausiai prekiaujamų akcijų toliau turėtume matyti bankus bei energetikos įmones su reikšmingomis laisvų akcijų dalimis.

Po pirmojo penketuko sąraše rikiuosis kitos didesnės kapitalizacijos Talino biržos įmonės: Talino uostas, „Tallink“ ir „Tallinna Kaubamaja“. Apskritai, Estijos įmonės turėtų ir toliau sudaryti didžiąją dalį aktyviausiai prekiaujamų Baltijos akcijų. Be Šiaulių banko ir „Ignitis grupės“ įsiterpti tarp jų potencialo turi dar kelios Lietuvos bendrovės, pavyzdžiui, „Apranga“, „Linas Agro“ ar „Telia Lietuva“.

Mažai tikėtina, kad kuri nors iš neaktyviai prekiaujamų „Nasdaq Baltic“ įmonių šaus į viršų ir sugeneruos dideles apyvartas. Pastebima ilgalaikė tendencija, kad atskirtis tarp daugiausiai ir mažiausiai prekiaujamų akcijų tik didėja. Dešimties likvidžiausių įmonių apyvartos dalis tarp daugiau nei 70-ies Baltijos akcijų pasistiebė nuo 77 proc. 2021 m. iki 82 proc. praėjusiais metais. Tokia aktyvumo koncentracija labiau pastebima Vilniaus biržoje, kurioje Šiaulių banko ir „Ignitis grupė“ akcijos kartu sudarė tris ketvirtadalius visos apyvartos per praėjusius metus.