Siekiant užsitikrinti finansiškai ramią senatvę, papildomas investavimas ar taupymas yra būtinas asmeninių finansų planavimo žingsnis. Vienas iš būdų tai padaryti – kaupti lėšas antroje ir trečioje pensijų pakopose. Nors kaupimo pensijų fonduose sistema veikia beveik du dešimtmečius, vis dar galima išgirsti mitų, kurie dalį fonduose ketinančių kaupti gyventojų gali suklaidinti. Kokie tie mitai ir kaip juos galima paneigti?
Vienas iš mitų, susijusių su pensijų fondais, yra tas, kad juose esantį turtą pensijų fondų valdytojas gali panaudoti savo reikmėms. Tai nėra tiesa, nes pensijų fondai yra prižiūrimi atitinkamų valstybės institucijų, ir gyventojų patikėtos lėšos yra valdomos ir investuojamos šalies įstatymų nustatyta tvarka.
Pensijų fonduose gyventojų kaupiamų lėšų valdytojas negali paskirti savo reikmėms ar skolinti kitiems klientams. Kiekvieno pensijų fondo turtas yra atskirtas nuo pensijų fondus valdančios bendrovės turto ir yra saugomas depozitoriume, kurio veiklą reguliuoja Lietuvos bankas. Vertybinių popierių apskaita ir pensijų fondų operacijos atliekamos remiantis šalies įstatymais.
Kiekvienam dalyviui priklausanti sukaupto finansinio turto dalis yra įtraukta į apskaitą jo asmeninėje pensijų sąskaitoje, kuria pensijų fondo valdytojas nedisponuoja. Vienintelis sprendimas, susijęs su kaupiančiųjų lėšomis, kurį laikydamasis investavimo rizikos valdymo gali priimti pensijų fondas – kur geriausia nukreipti įmokas, kad būtų užtikrinama kuo palankesnė investicijų grąža.
Dar vienas mitas, dėl kurio neretai baiminamasi − kad pensijų fondo dalyvio mirties atveju sukauptos lėšos atiteks valstybei arba liks pensijų fonde. Iš tiesų ir antroje, ir trečioje pakopoje sukauptos lėšos gali būti paveldimos. Jei pensijų kaupimo dalyvis miršta nespėjęs sulaukti pensijos ir nėra sudaręs pensijų išmokos sutarties, 100 proc. turto paveldės teisėti paveldėtojai.
Jei dalyvis miršta po to, kai sudaryta antros pakopos pensijų išmokų sutartis, lėšų paveldėjimas priklauso nuo pasirinktos išmokų rūšies. Jei išeinant į pensiją buvo pasirinktos periodinės išmokos, paveldėtojams atitenka pensijų fonde likusios neišmokėtos lėšos. Pasirinkus pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu arba atidėtąjį anuitetą, dalis lėšų yra paveldima atsižvelgiant į dalyvio amžių, sukauptą sumą ir kitas sąlygas.
Jei fondų dalyvis gavo vienkartinę išmoką iš antros ir/arba iš trečios pakopos, pervestą į jo banko sąskaitą, šios lėšos, kaip ir kitas banko sąskaitose esantis turtas, taip pat yra paveldimos.
Norėdami užsitikrinti finansiškai ramią senatvę, turėtumėte rinktis ne tarp antros ir trečios pakopų, o kaupti lėšas abejose vienu metu. Skaičiuojama, kad „Sodros“ pensija ir pensijų antroje pakopoje sukauptas turtas ateityje užtikrins iki 50 proc. prieš pensiją buvusių pajamų. Tuo metu norint išėjus į pensiją išlaikyti panašią gyvenimo kokybę, kaip ir anksčiau − išmokos turėtų siekti apie 70 proc. ankstesnių pajamų.
Kaupiantieji antroje pakopoje gali tikėtis 15-20 proc. ankstesnių pajamų siekiančios išmokos, o trūkstamą dalį gali pridėti kaupimas trečios pakopos pensijų fonde. Be to, kaupdami abejose pakopose gyventojai maksimaliai išnaudoja valstybės numatytas paskatas kaupimui – skatinamąją įmoką antroje pakopoje, kuri per 2023 m. sudarys 286 eurus, ir gyventojų pajamų mokesčio lengvatą trečioje pakopoje, kuri per metus leidžia susigrąžinti iki 300 eurų gyventojų pajamų mokesčio.
Jeigu baiminatės pradėti kaupti pensijai antroje pakopoje dėl galimo pajamų netekimo, jaudintis nereikėtų – praradus darbą, tolesnis įmokų mokėjimas į pensijų fondą yra sustabdomas automatiškai, ir dėl to žmogui nesusidarys jokių mokėtinų sumų arba skolų.
Svarbu paminėti ir tai, kad per visą kaupimo laikotarpį gyventojai antroje pakopoje gali padaryti 12 mėn. kaupimo pertrauką net ir gaudami nuolatines pajamas, jei pensijai skirtas lėšas tuo metu norima nukreipti kitoms reikmėms.
Įmokų mokėjimas trečioje pakopoje pensijai kaupiantiems gyventojams yra savanoriškas, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų. Jų dydį galima nustatyti savarankiškai, atsižvelgiant į savo finansines galimybes ir norimus pasiekti kaupimo tikslus. Verta atsiminti, kad geriausių rezultatų investavime padeda pasiekti reguliarumas ir ilgalaikis požiūris, todėl nusprendus kaupti trečioje pakopoje, reikėtų stengtis palaikyti kad ir mažesnių, tačiau nuolatinių įmokų mokėjimą.
Visi gyventojai, kurie kaupia lėšas antros pakopos pensijų fonde, nuo šių metų pradžios nuo savo atlyginimo (prieš mokesčius) skiria 3 proc. dydžio įmoką. Papildomai jie gauna skatinamąją įmoką iš valstybės biudžeto, kuri sudaro 1,5 proc. nuo ankstesnių metų vidutinio atlyginimo šalyje.
Tokia įmokų tvarka reiškia, kad gaunantieji mažesnį atlyginimą už vidutinį į savo fondą gauna santykinai didesnę paskatą palyginti su tais, kurių atlyginimas yra didesnis už šalies vidurkį. Mažesnis asmeninis indėlis ir didesnė valstybės paskata mažesnį nei vidutinį atlyginimą gaunančius gyventojus turėtų labiau motyvuoti kaupti antroje pensijų pakopoje.
Nors metinė valstybės paskata gali atrodyti nedidelė, per kelis kaupimo dešimtmečius ji sudarys bent kelis tūkstančius eurų. Be to, net ir nedidelės reguliariai investuojamos sumos per ilgesnį laikotarpį atneša apčiuopiamą investicinę grąžą.
Tuo metu itin dideles pajamas gaunantiems gyventojams taikomos tam tikros įmokų lubos, t. y. įmokos į antros pakopos pensijų fondus yra skaičiuojamos nuo draudžiamųjų pajamų, kurios per metus neviršija 60 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
Galiausiai, antros pakopos pensijų fonde sukaupus didesnę kaip 64,8 tūkst. eurų sumą, sulaukus pensijos ją viršijančią dalį galima iš karto gauti kaip vienkartinę išmoką, o už 64,8 tūkst. eurų – sudaryti pensijų anuiteto sutartį.