Gyvena iš pensijos, keliauja iš santaupų: kelionių ypatumai vyresniame amžiuje

Senjorai keliauja ne tik autobusais ir renkasi ne tik poilsines keliones Turkijoje ar Graikijoje. Kelionių organizatoriaus „Travel Planet“ vadovė Gabrielė Štaraitė sako, kad prie kiekvienos keliautojų grupės po Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos ar Okeanijos šalis prisijungia bent keli pensinio amžiaus žmonės, kuriuos žavi pažintinės kelionės. Nepigiam malonumui jie linkę leisti sukauptas santaupas, dalis jų turi nedidelius verslus arba kelionėms skiria pinigus, gautus už parduotą nekilnojamąjį turtą. 

Į tolimas šalis keliauja iš sukauptų santaupų

Užbaigus aktyvią profesinę veiklą, nebereikia kelionių derinti prie savo ar vaikų atostogų, todėl keliauti tampa daug paprasčiau, jei tik nestabdo sveikatos problemos ar lėšų trūkumas. Kaip rodo banko „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kelionės yra antras dažniausias pasirinkimas iš to, kaip savo laiką pensijoje norėtų leisti lietuviai.

Vis dėlto Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės nekeliauja taip aktyviai kaip jų bendraamžiai ES šalyse: 65 metų ir vyresni gyventojai sudaro tik 11 proc. iš visų keliautojų, nors šigyventojų grupė sudaro beveik ketvirtadalį visų šalies gyventojų.

ES senbuvių piliečiai, sulaukę 65 metų, ima keliauti itin aktyviai, nuo 70-75 metų – jau mažiau. Apklausos rodo, kad ir kitose šalyse pensinio amžiaus žmonės atsisako kelionių dėl dviejų priežasčių: sveikatos problemų arba pajamų trūkumo. 

Dažnai tolimai kelionei vyresni lietuviai leidžia sukauptas santaupas, pasinaudoja lėšomis, gautomis pardavus nekilnojamąjį turtą, o dalis jų – pensija ir gaunamu atlyginimu, nes sulaukę pensinio amžiaus pasirenka dirbti toliau.  

Pasak kelionių agentūros „Travel Planet“ vadovės, pažintinės kelionėms po Šiaurės Afrikos šalis, Artimuosius Rytus, Aziją vienam asmeniui reikėtų skirti iki 3 tūkst. eurų, po Australiją, Naująją Zelandiją ir Pietų Amerikos valstybes – 4-5,5 tūkst. eurų.

Užsienio senjorams įprasta rinktis ir keliones kruiziniais laivais – nors po pandemijos Europoje senjorų susidomėjimas tarptautiniais kruizais šiek tiek sumažėjo, Lietuvoje pastebima priešinga tendencija – tuo domisi vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių.

Jos nuomone, šiuo metu tai tapo madinga, be to, senjorams svarbus komfortas: kruiziniuose laivuose laukia gausybė pramogų, nereikia kaskart susikrauti ir išsikrauti bagažo, galima rinktis trumpesnes ar ilgesnes ekskursijas krante. 

Svajones pildo keliaudami į egzotiškus kraštus

Kelionių agentūros vadovė teigia, vieni pensinio amžiaus keliautojai kasmet po kartą išsiruošia į tolimą šalį, o kiti taip pažymi jiems svarbias progas.
„Viena keliautoja, atšventusi savo 82 metų gimtadienį Balyje, pasakė, kad kol dar gali, keliauja kuo toliau, o kai sveikata nebeleis, keliaus į artimesnes šalis. Pastebiu, kad tie, kurie keliavo visą gyvenimą ir pensijoje atranda būdų neapleisti šio pomėgio.

Yra garbaus amžiaus keliautojų, kurie aplankę daugiau šalių už profesionalius turizmo ekspertus: dažnai jie sulaukia naujos siūlomos kelionių krypties ir ją iškart išbando. 

Pensinio amžiaus keliautojai stengiasi išnaudoti laiką, kol jaučiasi gerai ir kol turi finansinių galimybių. Be to, jie neatidėlioja išsvajotos kelionės ateičiai, dažnai ją sau pasidovanoja sulaukę jubiliejaus ar kitos įsimintinos progos,“ – pastebi G. Štaraitė.

Amžius neriboja galimybių patirti pasaulį

Tolimos kelionės dažniausiai trunka 10-30 dienų, bet, anot G. Štaraitės, vyresni keliautojai joms ryžtasi atsakingai įvertinę savo sveikatos būklę ir fizinį pajėgumą. 

„Pastebėjome, kad pensinio amžiaus žmonės kartais netgi geriau prisitaiko prie išretėjusio oro aukštikalnėse, nei jaunesni. Amžius nėra pagrindinis rodiklis, kad žmogus sunkiau atlaikys ir fiznį krūvį kelionėse. Žygiuose gamtoje stengiamės prisiderinti prie lėčiausio grupės nario, bet dažnai įvairaus amžiaus žmonės juda vienodu tempu. Pavyzdžiui, Ugandoje, eidami stebėti kalnų gorilų, vyresni grupės dalyviai nė kiek neatsiliko nuo jaunesnių, nors teko lipti ir į įkalnes, ir greičiau paeiti“, – sako G. Štaraitė.

Mankšta smegenims ir savarankiškumo įpročiai

Nors solidžią sumą pinigų galima išleisti ir poilsinei kelionei penkių žvaigždučių viešbutyje su „viskas įskaičiuota“, G. Štaraitė mano, kad vyresnio amžiaus žmonėms itin praverčia pažintinės kelionės: „Viena vyresnio amžiaus turistė kelionėje užsirašydavo ir atsimindavo po kelis angliškus žodžius, kad bent šiek tiek galėtų susikalbėti. Ji nesutriko ir pasiklydusi milijoniniame mieste: viską išsiaiškino ir rado.

Kita, net nemokėdama kalbos, drąsiai vaikštinėdavo po nežinomą miestą viena, o apsinuodijusi net nenorėjo mano pagalbos vykstant į ligoninę – tik paklausė, kaip angliškai yra „lašinė“. Ten gestais ir keliais angliškais žodžiais paaiškino savo situaciją, o kitą rytą jau buvo sveika.“ 

Turizmo ekspertė pastebi, kad Lietuvoje pažintines keliones dažniau renkasi moterys, o vyrai linkę leisti laisvalaikį pernelyg nenutoldami nuo viešbučių baseinų poilsinėse kelionėse. Tad vyresnės moterys į pažintines keliones dažniausiai leidžiasi su draugėmis. 

„Daug kas priklauso nuo žmogaus charakterio – vieni labiau nori pailsėti, kiti – pažinti pasaulį. Mano vertinimu, pensinio amžiaus žmonėms, kurie jau nebepersidirba, labiau praverstų pažintinės kelionės“, – mano G. Štaraitė. 

Kol galite – tol ir keliaukite

Pensinio amžiaus žmones kelionės traukia dar ir todėl, kad jaunystėje, skirtingai nuo dabartinių kartų, jie laisvai keliauti po pasaulį negalėjo. Nežinia, ar dabartiniai jaunuoliai, kurie jau iki savo 30-mečio būna pasibastę po pasaulį, būdami pensijoje, dar veršis į naujas šalis.

G. Štaraitė sako, kad bėgant metams, keičiasi keliavimo įpročiai, bet aistra kelionėms neišblėsta: „Jei jaunystėje ieškoma pigiiausių bilietų bei viešbučių, savarankiškai susidėliojamas kelionės maršrutas ir keliaujama tik su kuprine, tai vyresniame amžiuje žmonėms svarbu jaustis patogiai. 
Senjorai beveik nesirenka savarankiškų kelionių, jiems saugu keliauti su nedidele grupe, žinant, kad iškilus bet kokioms problemoms, jais bus pasirūpinta. Nors reikia turėti galvoje, kad kelionei apsidrausti sveikatą nuo 70 metų jau sunku, todėl gali prireikti finansinės pagalvės ir tam atvejui, jei keliaujant rimčiau sušlubuotų sveikata“. 

Kelionių agentūros vadovė pataria, jei tik leidžia galimybės, jaunimui keliauti kur tik norisi: „ Be to, kiekvieną kelionė į jau pažįstamą šalį būna vis kitokia. Esu įsitikinusi, kad net jei į tą pačią pasaulio vietą nuvažiuoji ir šeštą kartą, vis vien patiri naujų įspūdžių. Tad nesiūlau „taupyti“ kelionių pensijai – keliaukite jau dabar!“.

„Swedbank“ primena, kad ruoštis finansiškai savo didžiausioms gyvenimo atostogoms reikia iš anksto. Pasirūpinkite kaupimu jau dabar, kad ateityje galėtumėte įgyvendinti visas savo svajones. Daugiau informacijos: www.swedbank.lt/atostogos.

Daugiau apie „Swedbank“ projektą „Didžiausios gyvenimo atostogos“ skaitykite ČIA