Poveikio aplinkai mažinimas: aktualiausi tvarumo aspektai statybų ir NT sektoriuje

Statybų sektoriuje sukuriama apie 7 proc. Lietuvos BPV – tai šiek tiek viršija ES vidurkį (6 proc.). Skaičiuojama, kad ES šis sektorius sunaudoja apie pusę visų išgaunamų žaliavų ir jame susidaro daugiau nei visų 35 proc. atliekų. Būtent nekilnojamojo turto sektorius suvartoja apie 40 proc. viso energijos poreikio ES ir jis yra atsakingas už daugiau nei trečdalį Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.

Dėl šių priežasčių sektoriui keliami įvairūs tikslai, susiję su jo poveikio aplinkai mažinimu. Kovo mėnesį Europos Parlamentas patvirtino direktyvų, susijusių su pastatų energetiniu efektyvumu, pakeitimus. Jais numatyti ambicingi tikslai siekiant: mažinti pastatų poreikį energijai (16 proc. iki 2030 m., 22 proc. iki 2035 m.), didinti pastatų renovacijos mastą (renovuoti 16 proc. energetiškai neefektyviausių pastatų iki 2030 m. ir 26 proc. iki 2033 m.), instaliuoti saulės paneles naujai statomuose gyvenamuose pastatuose bei dalyje esamų pastatų ir pasiekti, kad visi nauji pastatai būtų nulinės emisijos iki 2030 metų.  

Be to, daug šio sektoriaus veiklų – naujų pastatų statyba, esamų pastatų renovavimas, veiklos, susijusios su nekilnojamojo turto įsigijimu ir jo turėjimu, su energijos suvartojimo ir energetinio efektyvumo sistemų montavimu, priežiūra ir remontu, su atsinaujinančios energijos technologijų diegimu pastatuose ir elektromobilių įkrovimo stotelių instaliavimu – patenka po ES Taksonomijos reglamento apimtimi, tad joms taikomi ir specifiniai poveikio aplinkai kriterijai.

Akivaizdu, kad statybų ir NT sektoriuje veikiančioms bendrovėms svarbu analizuoti savo poveikį aplinkai, ir ieškoti būdų, kaip jį sumažinti bei didinti atitiktį Taksonomijos reglamente nustatytiems kriterijams, taip pat – įgyvendinti kitus ES numatytus tikslus. Papildomą spaudimą sukuria ir ES patvirtinta Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva (BTAD, angl. CSRD), numatanti prievolę didelėms įmonėms jau 2026 m. atskleisti su pagrindiniais tvarumo aspektais susijusią informaciją ir pareigą ją rinkti bei vertinti visoje vertės kūrimo grandinėje. Plačiau: Nauji ES reikalavimai dėl tvarumo ataskaitų teikimo: ką reikia žinoti verslui? | blog.swedbank.lt

Šiame tekste pateikiame aktualiausius su poveikiu aplinkai ir aplinkos poveikiu susijusius tvarumo aspektus statybų ir NT sektoriuje, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Bankas, priimdamas sprendimus dėl projektų finansavimo, taip pat vertina atitinkamus kriterijus, susijusius su šiais aspektais.

Žinoma – bendrovės, kurios patenka po ES tvarumo atskaitomybės direktyvos apimtimi ir raportuos pagal Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS, angl. ESRS), turės atlikti vertės kūrimo grandinės analizę, įvertindamos joje sukuriamus poveikius aplinkai, socialinius poveikius, taip pat identifikuodamos su tvarumu susijusias rizikas bei galimybes, kaip tą numato dvigubo reikšmingumo analizės principai. Tokiu būdu jos identifikuos ir daugiau aktualių su tvarumu susijusių aspektų.

Tačiau kol tai bus atlikta, taip pat ir sektoriaus bendrovėms, kurioms dar nėra privaloma skelbti su tvarumu susijusios informacijos, bet jos jau nori veikti tvariau, verta jau dabar atkreipti dėmesį į tipinius šiam sektoriui tvarumo aspektus, susijusius su poveikiu aplinkai ir aplinkos poveikiu.

1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos

Maždaug trečdalis sektoriaus emisijų yra susijusios su reikiamų žaliavų išgavimu ir statybos medžiagų gamybos bei statybos procesais, du trečdaliai – su pastatų eksploataciniais poreikiais energijai. NT valdančios įmonės savo veikla taip pat generuoja tiek tiesiogines, tiek netiesiogines ŠESD emisijas. 
Pagrindinės priemonės, padedančios įvertinti ir mažinti sektoriaus ŠESD emisijas:

• Bent 1 apimties (Scope 1) ir 2 apimties (Scope 2), esant galimybei – ir 3 apimties (Scope 3) emisijų apskaičiavimas pagal „GHG Protocol“ arba atitinkamo ISO standarto metodiką;
• Pastato naudojimo ir įkūnytų (susijusių su žaliavų išgavimu, statybos procesu ir t.t.) emisijų apskaičiavimas gyvavimo laikotarpiui (angl. Life cycle analysis) pagal EN-15978 ar analogišką standartą;
• Emisijų mažinimo tikslų nustatymas, viešas deklaravimas, taip pat suderinimas su Science Based Targets iniciatyvos tikslais;
• Pastato sertifikavimas BREEAM ar LEED standartu – įprastai tai reiškia atitinkamus korekcinius veiksmus projektavimo ir statybos metu, siekiant sumažinti pastato emisijas;
• ISO 14001 aplinkosaugos vadybos standarto diegimas ir sertifikavimas bei atitinkamų priemonių, skirtų mažinti emisijas, įgyvendinimas;
• Veiklos sertifikavimas pagal GRESB (Global Real Estate Sustainability Benchmark) metodologiją, kuri skirta įvertinti NT sektoriuje veikiančių įmonių tvarumo lygį bei atlikti lyginamąją analizę: ŠESD emisijos ir jų mažinimas yra vieni iš šios analizės kriterijų.

2. Poreikio energijai ir energijos suvartojimo mažinimas (energijos vadyba)

NT sektorius yra antras pagal energijos vartojimą Lietuvoje ir sukuria apie 27 proc. visų šalies energijos poreikių. Didžiausia dalis šios energijos sunaudojama šilumos energijos pavidalu (apie 70 proc.), likusi dalis susijusi su elektros energijos naudojimu ir energijos naudojimu maistui ruošti. 
Pagrindinės priemonės, padedančios įvertinti ir mažinti sektoriaus poreikį energijai:

• Energijos suvartojimo auditas;
• Energijos vartojimo mažinimo tikslų nustatymas bei viešas deklaravimas;
• Išmanių apskaitos prietaisų diegimas;
• Didesnio energinio efektyvumo įrangos diegimas;
• Žalios energijos su kilmės garantija įsigijimas;
• Nuosavų ar išnuomotų atsinaujinančios energijos generavimo pajėgumų naudojimas;
• Pastato sandarumo matavimas pagal ISO 9972, pastato termovizinė apžiūra pagal ISO 6781 ir nustatytų trūkumų šalinimas;
• Pastato modernizavimas, didinant jo energinio naudingumo klasę;
• ISO 50001 energijos poreikių vadybos sistemos diegimas ir sertifikavimas bei atitinkamų priemonių, skirtų mažinti pastatų poreikį energijai, įgyvendinimas.

3. Vandens suvartojimo mažinimas, nuotekų valymas ir antrinis panaudojimas (vandens ir nuotekų vadyba)

Pastatų eksploatacijos metu naudojamas geriamasis vanduo, taip pat susidaro nuotekos, kurios turi būti tinkamai išvalytos ir, esant galimybei, perdirbtos bei pritaikytos antriniam panaudojimui. Dėl klimato kaitos poveikio taupus vandens vartojimas tampa vis aktualesniu tvarumo aspektu.
Pagrindinės priemonės, padedančios įvertinti ir mažinti vandens naudojimą:

• Sunaudoto vandens ir susidariusių nuotekų apskaita;
• Tikslinės priemonės, mažinančios vandens sunaudojimą – pavyzdžiui, mažesnio pralaidumo sanitariniai prietaisai: čiaupai, dušo galvutės, WC bakeliai, pisuarai;
• Lietaus vandens surinkimas ir panaudojimas;
• Antrinis vandens panaudojimas;
• Nuotekų valymas ir perdirbimas bei antrinis panaudojimas;
• Atitinkamų su vandens naudojimu susijusių standartų diegimas ir sertifikavimas bei tikslinių priemonių, skirtų mažinti vandens sunaudojimą, įgyvendinimas.

4. Produkto dizainas ir gyvavimo ciklo valdymas

Statybų ir NT sektoriaus poveikis aplinkai susijęs su visu ciklu: žaliavų išgavimu, statybinių medžiagų gamyba, neatsinaujinančių išteklių naudojimu, pavojingų ir nepavojingų atliekų susidarymu. Įvertinti tai padeda gyvavimo ciklo analizė (ang. Life cycle analysis). Įvairūs sprendimai pastato dizaino ir projektavimo metu taip pat gali mažinti jo poveikį aplinkai ir didinti tvarumą. Dar viena iš svarbių strategijų siekiant mažinti neigiamą poveikį – tvarumo reikalavimų pastatų nuomininkams nustatymas. 
Pagrindinės priemonės, padedančios mažinti įvairius pastatų poveikius aplinkai:

• Gyvavimo ciklo analizė – pavyzdžiui, pagal EN-15798 ar kitą standartą;
• Projektavimo ir dizaino sprendimai, gerinantys išteklių naudojimo efektyvumą, didinantys pastatų ilgaamžiškumą, mažinantys atliekų susidarymą;
• Atliekų srautų analizė ir atliekų tinkamas sutvarkymas bei perdavimas antriniam panaudojimui;
• Kitų žiedinės ekonomikos principų taikymas: pavyzdžiui, antrinių medžiagų panaudojimas.

5. Fizinis klimato kaitos poveikis

Klimato kaita sukelia tam tikras fizines rizikas, susijusias su temperatūrų, vėjo, kritulių pokyčiais, potvyniais, nuošliaužomis, erozijos procesais ir panašiai. Visa tai gali turėti poveikį pastatams bei jų vertei.
Pagrindinės priemonės, padedančios įvertinti klimato kaitos poveikio rizikas ir jas valdyti:

• Klimato kaitos poveikio statiniams analizė, įvertinant įvairius galimus aktualius veiksnius ir jų galimą poveikį;
• Fizinio turto ir infrastruktūros atsparumo neigiamiems su klimato kaita susijusiems veiksniams stiprinimas diegiant vadinamąsias adaptacijos priemones – tiek projektavimo, tiek ir statybos darbų stadijose;
• Reikiamų draudimo sutarčių suderinimas, vertinant galimas rizikas ir galimą klimato kaitos padarinių žalą bei siekiant ją valdyti;
• Klimato kaitos galimo poveikio verslo modeliui ir finansiniams rezultatams įvertinimas.