Tinklaraštis
Svarbiausi tvarumo aspektai ir neigiamo poveikio mažinimo būdai gamybos sektoriaus įmonėse
2024-07-02
Svarbiausi tvarumo aspektai ir neigiamo poveikio mažinimo būdai gamybos sektoriaus įmonėse
Gamybos sektoriuje sukuriama apie 20 proc. šalies BVP ir susidaro apie 20 proc. visų šalies ŠESD emisijų: jis yra reikšmingas, siekiant mažinti poveikį klimato kaitai. Šis sektorius taip pat imlus įvairioms žaliavoms, energijai, jame susidaro dideli atliekų kiekiai, o kai kurios sektoriaus įmonės generuoja nemažą taršą, tad gamybos sektorius turi ir kitų neigiamų poveikių aplinkai. Be to, dėl savo veiklos įvairiapusiškumo ir vertės kūrimo grandinių kompleksiškumo, gamybos sektoriuje veikiančioms įmonėms aktualūs ir kiti su poveikiu aplinkai bei socialiniu poveikiu susiję tvarumo aspektai.
ES Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva (angl. CSRD) jau perkelta į nacionalinę teisinę bazę: Seimas birželio pabaigoje patvirtino atitinkamų įstatymų pakeitimus. Didelėms įmonėms numatyta prievolė jau 2026 m. atskleisti su pagrindiniais tvarumo aspektais susijusią informaciją už 2025 metus ir pareiga ją rinkti bei vertinti visoje vertės kūrimo grandinėje. Tad daug gamybos sektoriaus bendrovių jau dabar turėtų ruoštis raportuoti su reikšmingiausiais poveikiais, rizikomis ir galimybėmis susijusią, Europos tvarumo atskaitomybės standartuose (ETAS, angl. ESRS) numatytą informaciją.
Šiame tekste pateikiami gamybos sektoriui tipiniai su poveikiu aplinkai ir aplinkos poveikiu, socialiniu poveikiu bei valdysena susiję tvarumo aspektai. Žinoma, bendrovės, kurios patenka po Direktyvos apimtimi ir raportuos pagal ETAS, turės atlikti vertės kūrimo grandinės analizę bei dvejopo reikšmingumo vertinimą, kad nustatytų, kuri informacija turės būti raportuojama. Šiame įraše pateikiamas sąrašas gali padėti įvertinti potencialią raportavimo apimtį ir atskleidžia, kokie aspektai aktualiausi, siekiant valdyti gamybos sektoriuje veikiančios įmonės tvarumą.
Poveikio aplinkai ir aplinkos poveikio kriterijai
1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos
ŠESD emisijos sektoriaus įmonėse visų pirma susidaro deginant kurą įrenginiuose ar naudojant kitokią techniką – pvz., transportą (1 apimties emisijos), iš perkamos elektros bei kitokios energijos (2 apimties emisijos), taip pat, pavyzdžiui, gaminant įmonėje naudojamas žaliavas (3 apimties emisijos).
- Apskaičiuoti 1 apimties (Scope 1) ir 2 apimties (Scope 2), esant galimybei – ir 3 apimties (Scope 3) emisijas pagal „GHG Protocol“ arba atitinkamo ISO standarto metodiką;
- Parengti pertvarkos planus: nustatyti emisijų mažinimo tikslus (suderinant juos su Science Based Targets iniciatyvos tikslais) ir numatyti atitinkamas priemones bei finansinius resursus;
- Atlikti energijos efektyvumo auditus ir įgyvendinti jų rekomendacijas;
- Automatizuoti procesus ir pasitelkti skaitmenizaciją emisijų stebėjimui bei mažinimui;
- Keisti iškastinį kurą į atsinaujinančių išteklių energiją (saulės, vėjo, geoterminę) – tiek perkant žaliąją energiją, tiek ir investuojant į nuosavus AEI pajėgumus;
- Surinkti ir naudoti atliekinę šilumos energiją, elektrifikuoti procesus, didelių temperatūrų reikalaujančiuose procesuose įvertinti galimybę pereiti nuo iškastinio kuro prie biomasės;
- Atlikti produktų gyvavimo ciklo vertinimą, kuris padeda tiksliau įvertinti 3 apimties emisijas. Jas sumažinti galima įgyvendinant įvairias priemones – naudojant perdirbtas žaliavas, trumpinant tiekimo grandines ir renkantis aplinkai draugiškesnius transportavimo būdus, mažinant gaminių energinį intensyvumą (mažinant poreikį energijai) ir didinant jų ilgaamžiškumą.
2. Poreikio energijai ir energijos suvartojimo mažinimas (energijos vadyba)
Priklausomai nuo gamybos pobūdžio, energijos vartojimo intensyvumas įmonėse skiriasi, taip pat skiriasi ir energijos šaltiniai – nuo iškastinio kuro deginimo įmonių įrenginiuose iki perkamos elektros energijos. Dažnai energijos kaina sudaro nemažą gaminių savikainos dalį, tad energijos suvartojimo mažinimas duoda greitą apčiuopiamą tiesioginę naudą įmonėms per kaštų taupymą.
- Atlikti energijos suvartojimo ir energinio efektyvumo auditą;
- Nustatyti ir viešai deklaruoti energijos vartojimo mažinimo tikslus;
- Investuoti į energinio efektyvumo technologijas, keisti įrangą efektyvesne ir modernizuoti esamas gamybos, šildymo, vėsinimo, vėdinimo sistemas, diegti išmanius apskaitos prietaisus ir išmaniąsias energijos valdymo sistemas;
- Šviesti darbuotojus energinio efektyvumo tema ir skatinti juos taupyti energiją;
- Diegti ISO 50001 energijos vadybos sistemos standartą ir atlikti sertifikavimą – tai padeda tiek rasti būdus taupyti energiją, tiek ir įsipareigoti ją mažinti.
3. Oro tarša
Dalyje gamybos įmonių susidaro ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2, N2O, CH4 ir pan.) emisijos, bet ir kiti teršalai – sieros oksidai, anglies monoksidas, azto dioksidas, lakieji organiniai junginiai, chloro ir fluoro junginiai, taip pat kietosios dalelės. Dažniausiai šie išmetimai susiję su kuro deginimu. Taip pat įmonėse galima tarša ir skirtingo tipo mikrobiologinės medžiagomis – pelėsiais, grybeliais ir pan.
- Atlikti vidinį oro kokybės vertinimą – išmatuoti taršos skirtingomis medžiagomis lygį bei nustatyti taršos šaltinius;
- Nustatyti oro taršos mažinimo priemones ir siektinus rodiklius;
- Atlikti išorinį oro taršos auditą ir užtikrinti taršos mažinimo plano atitiktį atitinkamų teisės aktų bei standartų reikalavimams;
- Įgyvendinti įvairias oro taršos mažinimo priemones – pvz., įdiegti filtrus, ventiliacijos sistemas, oro temperatūros ir drėgmės kontrolės sistemas.
4. Vandens suvartojimo mažinimas, nuotekų valymas ir antrinis panaudojimas (vandens ir nuotekų vadyba)
Vandens poreikis gamybos sektoriuje skiriasi priklausomai nuo įmonių procesų – jis gali būti naudojimas vėsinimui, garo ar žaliavų gamybai. Klimato kaitos kontekste vandens išteklių naudojimui turi būti skiriamas vis didesnis dėmesys. Be to, įmonėse susidaro nuotekos, kurios turi būti tinkamai sutvarkytos ir gali būti pritaikomos antriniam panaudojimui.
- Stebėti vandens suvartojimą ir jo šaltinius;
- Nustatyti vandens suvartojimo sumažinimo tikslus ir atitinkamas priemones, įskaitant pažangias technologijas ir pokyčius procesuose, taip pat paprastas vandenį taupyti padedančias priemones;
- Mažinti vandens taršą ir gerinti jo valymo efektyvumą, kad vandenį galima būtų panaudoti kelis kartus;
- Tam tikriems procesams galima naudoti vandenį iš alternatyvių šaltinių – pavyzdžiui, surinkti ir panaudoti lietaus vandenį, buitines nuotekas;
- Diegti su vandens naudojimu susijusių standartus ir įgyvendinti sertifikavimo procesus: tai padeda identifikuoti būdus vandens suvartojimui mažinti ir siekti nustatytų tikslų.
5. Atliekų prevencija ir atliekų bei pavojingų medžiagų vadyba
Įvairios gamybos sektoriaus įmonės yra imlios žaliavoms ir generuoja didelius atliekų (kartais ir pavojingų) srautus. Siekiant tvarumo, svarbu paisyti atliekų tvarkymo prioritetų hierarchijos, kuri apima (pradedant labiausiai siektinu pasirinkimu) atliekų vengimą ir jų susidarymo mažinimą, pakartotinį atliekų panaudojimą, atliekų perdirbimą, energijos atgavimą iš atliekų (jas deginant) bei atliekų šalinimą. Pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek ir visoje ES siekiama didinti ne tik atliekų perdirbimą, bet ir atliekų, kaip antrinių žaliavų, panaudojimą.
- Įvertinti atliekų srautus ir numatyti jų mažinimo tikslus bei tam skirtas priemones;
- Įgyvendinti tiek paprastas – tokias kaip atliekų atskyrimas ir perdirbimas, organinių atliekų kompostavimas – tiek ir labiau kompleksines priemones, skirtas mažinti atliekų susidarymą ir didinti jų perdirbimą;
- Tinkamai tvarkyti pavojingas atliekas ir mažinti jų susidarymą, taip pat atliekų srautų taršą;
- Mažinti įvairių neperdirbamų atliekų susidarymą ir užtikrinti jų tinkamą tvarkymą (pvz., elektros ir elektronikos įranga, baterijos);
- Naudoti antrines žaliavas ir diegti žiediškumo sprendimus, bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis;
- Pasirinkti patikimus atliekų tvarkytojus ir kelti jiems su atliekų tvarkymo būdais susijusius tikslus.
6. Produktų dizainas ir gyvavimo ciklo valdymas
Augant spaudimui dėl efektyvesnio įvairių išteklių bei žaliavų naudojimo, taip pat mažesnių emisijų ir energijos suvartojimo, gamybos bendrovės priverstos ieškoti būdų, kaip to pasiekti. Tam padeda produktų gyvavimo ciklo – nuo jiems pagaminti reikiamų žaliavų ir išteklių iki paties produkto naudojimo bei utilizavimo – analizė.
- Atlikti gyvavimo ciklo analizę ir nustatyti būdus, kaip galima mažinti poreikį žaliavoms ir ištekliams, taip pat mažinti energijos naudojimą ir emisijas viso produkto gyvavimo ciklo metu;
- Didinti produktų ilgaamžiškumą ir jų galimybes būti sutaisytiems, atnaujintiems bei pernaudotiems ir pergamintiems;
- Numatyti ir įgyvendinti kitus reikiamus pokyčius produktuose ir jų gamybos procesuose (pvz., antrinių žaliavų panaudojimas, tvaresnių pakuočių pasirinkimas);
- Išnaudoti produktų informacijos skaitmenizavimo teikiamas galimybes stebėti jų gyvavimo ciklą bei identifikuoti būdus produktų efektyvesniam naudojimui ir aplinkosauginio pėdsako mažinimui;
- Diegti produktų kaip paslaugos ir kitus, tvaresnį produktų naudojimą skatinančius, verslo modelius;
- Investuoti į mokslinius tyrimus ir jų taikymą (ypač – klimato neutralumo technologijų srityje) bei bendradarbiauti su kitais ekosistemos dalyviais, siekiant inovacijų kūrimo ir pritaikymo;
- Šviesti vartotojus apie produktų aplinkosauginį poveikį ir skatinti tausojantį vartojimą.
7. Žaliavų išgavimas ir tiekimas
Gamybos bendrovėms svarbus nepertraukiamas žaliavų tiekimas, ypač tuo atveju, kai naudojamos alternatyvų neturinčios žaliavos. Klimato kaita, ekonominės ir geopolitinės rizikos kelia iššūkių šiam procesui. Be to, augant poreikiui tam tikroms žaliavoms, didėja jų kaina ir mažėja prieinamumas. Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas taip pat kels daug ŠESD emisijų generuojančių žaliavų – tokių kaip cementas, trąšos, geležis, plienas, aliuminis ir kitų – kainas. Tad bendrovės turi įvertinti savo priklausomybę nuo žaliavų, įvertinti galimas alternatyvas ir ieškoti būdų, kaip užtikrinti tiekimo grandinių saugumą ir savo konkurencingumą.
- Trumpinti tiekimo grandines – rinktis vietos tiekėjus: tai kartu leidžia sumažinti su žaliavų transportavimu susijusias emisijas ir geriau įvertinti galimas rizikas;
- Įvertinti įvairias su žaliavų išgavimu susijusias galimas rizikas tiekimo grandinėje (pvz., konfliktiniai mineralai, priverstinio darbo atvejai ir kita);
- Įvertinti žaliavų aplinkosauginį pėdsaką ir rinktis tvaresnes (pvz., atsinaujinančias, perdirbtas, mažą aplinkosauginį pėdsaką turinčias) bei sertifikuotas žaliavas;
- Kelti tvarumo reikalavimus tiekėjams ir rinktis žaliavas iš neigiamą poveikį aplinkai mažinančių, aplinką tausojančių, tinkamas darbo sąlygas ir žmogaus teisių apsaugą užtikrinančių tiekėjų;
- Siekti ilgalaikio bendradarbiavimo su žaliavų tiekėjais, skatinti jų bei jų tiekiamų žaliavų tvarumą bei reikiamas inovacijas.
8. Ekologinis poveikis
Vis daugiau bendrovių turės įvertinti savo poveikį ekosistemoms ir bioįvairovei bei nuo jų priklausomoms bendruomenėms, taip pat ir savo priklausomybę nuo ekosistemų ir jų teikiamų paslaugų. Tą numato ir Europos tvarumo atskaitomybės standartai. Be to, ES miškų naikinimo aktu reikalaujama užtikrinti, kad tam tikros žaliavos Bendrijoje būtų naudojamos tik tuo atveju, jei jas išgaunant ir gaminant nėra daromas neigiamas poveikis miškams.
- Įvertinti savo poveikį ekosistemoms ir bioįvairovei visoje vertės kūrimo grandinėje;
- Įgyvendinti priemones, skirtas apsaugoti bioįvairovę ir ekosistemas (pvz., buveinių ir migracijos kelių apsauga);
- Įgyvendinti priemones, skirtas atkurti bioįvairovę ir ekosistemas (pvz., miškų sodinimas, pelkių atkūrimas);
- Mažinti žemės naudojimo paskirties pokyčius.
9. Fizinis klimato kaitos poveikis
Su klimato kaitos poveikiu susijusios rizikos skirstomos į ūmias (pvz., sukeltas audrų, potvynių, gaisrų, karščio bangų) bei lėtines (susijusias su augančia temperatūra, kintančiu kritulių kiekiu ir nepastovumu, kylančiu jūros lygiu, mažėjančiais gėlo vandens ištekliais, mažėjančiu dirvožemio produktyvumu ir t.t.). Visa tai gali turėti tiesioginį poveikį įmonių turtui ir veiklai, didinti neapibrėžtumą ir kelti riziką verslo modelio atsparumui, pelningumui ir perspektyvoms. Europos tvarumo atskaitomybės standartai numato, kad įmonės turės įvertinti ir atskleisti su klimato kaitos poveikiu susijusias joms aktualias rizikas.
- Įvertinti dėl klimato kaitos poveikio kylančias tiesiogines ir netiesiogines rizikas tiek įmonei, tiek ir visai vertės kūrimo grandinei (pvz., žaliavų išgavimui ir transportavimui);
- Numatyti ir įgyvendinti prisitaikymo priemones (pvz., tinkamų darbo sąlygų sudarymas, turto ir infrastruktūros apsauga);
- Didesnėms įmonės verta atlikti klimato kaitos scenarijų modeliavimą, kuris padeda numatyti grėsmes ir galimus poveikius bendrovių veiklai bei verslo modeliui ir parengti atitinkamus šių poveikių švelninimo, grėsmių prevencijos ir adaptacijos planus;
- Pasitelkti draudimo instrumentus, leidžiančius mažinti klimato kaitos padarinių žalą.
Socialinio poveikio ir valdysenos srities tvarumo aspektai
10. Darbo sąlygos
Įprastai gamybinių įmonių darbuotojų darbo sąlygos nustatomos kolektyvinėje sutartyje – tokiu būdu užtikrinimas sąžiningas atlygis, saugios darbo sąlygos ir kitos teisės. Visgi, įmonės gali turėti padalinius kitose šalyse, kur darbo standartai žemesni, ar taikyti mišrius įdarbinimo modelius. Dėl šios priežasties, siekiant veikti tvariau, svarbu užtikrinti tinkamas darbo sąlygas visoje vertės kūrimo grandinėje.
- Užtikrinti darbuotojų galimybes pateikti skundus dėl darbo sąlygų ir išsamų skundų nagrinėjimą, siekiant identifikuoti problemines vietas;
- Stebėti darbuotojų apklausų rodiklius susijusius su darbo sąlygomis ir pasitenkinimu, nustatyti galimas problemines vietas;
- Reguliariai atlikti darbo sąlygų vertinimą (auditą) siekiant identifikuoti problemines vietas;
- Sukurti ir įgyvendinti atitinkamas politikas / tvarkas, susijusias su darbo sąlygomis, taip pat tikslines priemones, skirtas spręsti problemines vietas;
- Skatinti darbuotojų įsitraukimą ir tinkamą socialinį dialogą su jais, siekiant užtikrinti tinkamas darbo sąlygas bei jas gerinti.
11. Darbuotojų sauga ir sveikata
Gamybos įmonėse kyla įvairių rizikų darbuotojų saugumui, o tam tikras darbas gali turėti ir ilgalaikį neigiamą poveikį darbuotojų sveikatai bei netgi sukelti profesines ligas. Tad bendrovėms ne tik svarbu identifikuoti galimas rizikas, bet ir imtis prevencinių priemonių, taip pat skatinti darbuotojų sveikatingumą.
- Identifikuoti su veiklos procesais susijusias rizikas savo darbuotojų ir kitų vertės kūrimo grandinės dalyvių saugai ir sveikatai bei numatyti šių rizikų prevencijai ir valdymui skirtas priemones;
- Įdiegti darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standartą (pvz., ISO 45001) ir reguliariai audituoti atitiktį jam, esant poreikiui – taikyti atitinkamas priemones;
- Šviesti darbuotojus sveikatos ir saugos temomis, aprūpinti juos reikiamomis saugos priemonėmis;
- Skatinti veiksmingą saugos kultūrą ir diegti efektyvią pranešimų apie kylančias rizikas ir pažeidimus sistemą;
- Skatinti darbuotojų sveikatingumą ir prisidėti didinant atitinkamų paslaugų prieinamumą (sveikatos draudimas, sveikatos patikrinimai, dėmesys emocinei sveikatai, sveikatinimo priemonės ir t.t.).
12. Žmogaus teisių užtikrinimas
Lygios galimybės, nediskriminavimas ir įtrauktis, smurto ir priekabiavimo prevencija – tai vienos aktualiausių su žmogaus teisėmis susijusių temų šalies įmonių tvarumo kontekste. Tikimasi, kad bendrovės užtikrins ne tik savo darbuotojų bei rangovų žmogaus teises, bet ir žmogaus teises visoje vertės kūrimo grandinėje. Be to, ES Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvos (CSDDD) reikalavimai tiesiogiai palies itin dideles įmones, o netiesiogiai – ir jų verslo partnerius bei vertės kūrimo grandinės dalyvius. Visa tai didins spaudimą užtikrinti žmogaus teises.
- Atlikti žmogaus teisių pažeidimų rizikos analizę ne tik įmonėje, bet ir visoje vertės kūrimo grandinėje, o taip pat – žmogaus teisių užtikrinimui skirtų procedūrų ir/ar sistemų analizę;
- Parengti atitinkamas politikas ir numatyti jų įgyvendinimui skirtas priemones (pvz., pranešimų apie galimus pažeidimus mechanizmas);
- Įtraukti su žmogaus teisių užtikrinimu susijusias nuostatas į tiekėjų elgsenos kodeksą ir numatyti priemones jo įgyvendinimo užtikrinimui;
- Šviesti darbuotojus žmogaus teisių tema, mokyti atpažinti galimus pažeidimus ir skatinti nelikti abejingais, taip pat skatinti pagarbią ir įtraukią darbo aplinką.
13. Poveikis bendruomenėms ir ryšiai su jomis
Gamybos sektoriaus įmonės turi didelį poveikį vietos bendruomenėms. Viena vertus, jos kuria darbo vietas, taip pat per mokesčius ir kitas priemones (pvz., paramą ir socialines investicijas) prisideda prie bendruomenių gerbūvio. Kita vertus, jos gali turėti neigiamą poveikį bendruomenių aplinkai – pvz., dėl triukšmo, oro taršos, kritinių incidentų ir pan.
- Atlikti poveikių vietos bendruomenėms vertinimą, parengti atitinkamas politikas galimiems neigiamiems poveikiams valdyti bei numatyti jų įgyvendinimui skirtas priemones (pvz., pranešimų apie galimą neigiamą poveikį mechanizmas);
- Vykdyti reguliarų dialogą su vietos bendruomenėmis, kuris leidžia didinti tarpusavio pasitikėjimą ir gerinti bendradarbiavimą;
- Kurti ir įgyvendinti teigiamo poveikio vietos bendruomenėms planus (pvz., per socialines investicijas, skirtas spręsti aktualiausias problemas).
14. Produktų kokybė ir sauga bei poveikis vartotojams
Produktų kokybė ir sauga yra viena aktualiausių temų, kalbant apie gamybos sektoriaus įmonių poveikį vartotojams – vertinant galimą žalos mastą. Be to, tam tikri produktai gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį jų vartotojams (pvz., kai kurie maisto produktai, farmaciniai preparatai), kuris nėra taip lengvai identifikuojamas, bet, augant vartotojų sąmoningumui ir žinių lygiui bei griežtėjant reguliavimui, tai tampa vis aktualesne tema.
- Vykdyti reguliarius produktų kokybės ir saugos auditus;
- Įgyvendinti priemones, skirtas užtikrinti produktų saugą ir kokybę bei vartotojų apsaugą;
- Diegti kokybės ir saugos vadybos sistemas bei jas sertifikuoti (pvz., ISO 9001);
- Šviesti darbuotojus produktų kokybės ir saugos temomis bei skatinti atitinkamą kultūrą;
- Turėti poveikio mažinimo kontrolės sistemas ir planus nenumatytiems atvejams, kurie būtų įgyvendinami nutikus incidentams;
- Incidentų atveju taip pat ištirti jų priežastis, atlikti išsamią analizę bei įgyvendinti papildomas priemones, skirtas užtikrinti, kad tokie atvejai nepasikartotų;
- Vertinti platesnį bei ilgalaikį produktų poveikį vartotojų sveikatai ir per inovacijas kurti teigiamą poveikį turinčius produktus bei minimizuoti galimą neigiamą poveikį.
15. Ženklinimo ir rinkodaros praktikos
Produktų ženklinimo ir rinkodaros praktikos ne tik lemia vartotojų pasirinkimus, bet ir turi poveikį įvairiems vartotojų gyvenimo aspektams. Be to, ES Žaliųjų teiginių direktyva siekiama užkirsti kelią „žaliajam smegenų plovimu“ – nepagristiems teiginiams apie produktų poveikį aplinkai.
- Užtikrinti tinkamą produktų ženklinimą ir vartotojams svarbios informacijos (įskaitant apie esamą ir galimą produktų poveikį, naudojimo rekomendacijas ir pan.) pateikimą;
- Vengti klaidinančio ir nepagrįsto žymėjimo: pvz., pakuotės ir ženkliukai, siekiantys sudaryti įspūdį apie produktų draugiškumą aplinkai, neturint pagristų įrodymų ar ignoruojant tam tikrus neigiamus poveikius;
- Įdiegti atsakingos rinkodaros principus ir juos nuosekliai įgyvendinti visoje vertės kūrimo grandinėje;
- Užtikrinti didesnį skaidrumą ir atsakomybę per tvarumo ataskaitas – jas rengiant svarbu remtis standartais ir taikyti gerąsias raportavimo praktikas.
16. Verslo etika
Ženklinimo ir rinkodaros praktikos gali būti laikomos verslo etikos dalimi, tačiau valdysenos kontekste ne mažiau svarbūs ir kiti verslo etikos aspektai. Visų pirma, elgsena rinkoje (pvz., konkurencijos pažeidimų prevencija), apskaitos ir mokesčių praktikos, korupcijos, kyšininkavimo, pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencija, intelektinės nuosavybės teisių bei privatumo pažeidimų prevencija, neetiško interesų atstovavimo bei neteisėto lobizmo prevencija.
- Identifikuoti ir įvertinti galimas rizikas įvairiose verslo etikos srityse bei parengti verslo etikos kodeksą ir/ar atitinkamas tvarkas ir politikas, skirtas šioms rizikoms valdyti;
- Numatyti vidaus kontrolės procedūras, taip pat atlikti vidinius, o esant poreikiui, ir išorinius auditus;
- Įdiegti pranešimų apie galimus pažeidimus mechanizmą ir užtikrinti jo veikimą;
- Vykdyti darbuotojų švietimą įvairiais verslo etikos klausimais ir skatinti atitinkamą kultūrą;
- Numatyti atitinkamus reikalavimus partneriams, tiekėjams ir vykdyti jų švietimą šiomis temomis.
17. Kritinių incidentų prevencija ir valdymas
Gamybos įmonių kritiniai incidentai gali turėti didelį neigiamą poveikį tiek darbuotojams, tiek ir vietos bendruomenėms bei aplinkai. Labai svarbu ne tik valdyti kritinių incidentų riziką, bet ir nedelsiant reaguoti į ekstremalias situacijas ir tinkamai jas valdyti. Tokiu būdu siekiama užtikrinti darbuotojų ir vietos bendruomenių sveikatą bei saugą, ir apriboti neigiamą poveikį aplinkai bei įmonės kritinėms operacijoms.
- Atlikti išsamią rizikų analizę: įvertinti potencialias grėsmės bei įvairių veiksnių galimą poveikį ir identifikuoti labiausiai pažeidžiamas vietas;
- Parengti veiklos tęstinumo planą ir sukurti reikiamas prielaidas jo efektyviam įgyvendinimui kritinių situacijų atveju (edukacija, komunikacija ir t.t.);
- Skirti reikiamus išteklius, skirtus valdyti kritinius incidentus (kvalifikuotas personalas, techniniai pajėgumai ir t.t.);
- Investuoti į prognozavimo ir išankstinio perspėjimo sistemas bei užtikrinti jų veikimą; taip pat investuoti į kitas sistemas, skirtas užtikrinti tinkamą reagavimą į kritinius incidentus ir gebėjimą efektyviai valdyti ekstremalias situacijas (pvz., ryšių, personalo apsaugos, saugos sistemas);
- Periodiškai atlikti išorinį gaisrinės saugos auditą ir įgyvendinti jo rekomendacijas;
- Reguliariai atlikti kritinių incidentų ir ekstremalių situacijų valdymo pratybas, kurios leidžia identifikuoti galimas spragas, numatyti bei įgyvendinti priemones joms pašalinti, gerinti reagavimo į kritinius incidentus ir ekstremalias situacijas laiką.
18. Tiekimo grandinės valdymas
Gamybos įmonių tiekimo grandinės dažnai apima daug bendrovių ir peržengia veiklos sienas. Dažnai netiesioginiai poveikiai tiekimo grandinėje yra ne ką mažesni nei tiesioginiai, o tiekimo grandinių tvarumas gali prisidėti prie įmonių sėkmingos veiklos. Ir priešingai – jo stoka gali padidinti rizikas įmonių veiklai.
- Atlikti išsamią tiekimo grandinės analizę ir identifikuoti galimas rizikas; šių rizikų valdymą integruoti į tvarumo strategiją (numatant tikslus tiekimo grandinei ir atitinkamus rodiklius) bei ją įgyvendinti kartu su svarbiausiomis suinteresuotosiomis šalimis (tiekėjais, įvairiomis organizacijomis, sektoriaus įmonėmis ir kitais ekosistemos dalyviais);
- Skatinti tiekėjų tvarumą teikiant jiems metodinę ir kitokią pagalbą bei sekti jų progresą siekiant tvarumo (atliekant duomenų analizę, auditus, vizitus);
- Parengti tiekėjų etikos kodeksą, supažindinti tiekėjus su jo reikalavimais ir užtikrinti jų laikymąsi;
- Integruoti tvarumo kriterijus į pirkimų politiką;
- Rinkti tvarumo kontekste aktualius duomenis, susijusius su tiekimo grandine ir pirkimais, juos analizuoti ir naudoti sprendimų priėmimo procese.
19. Atitiktis teisės aktų reikalavimams
Gamybos įmonių veiklą reglamentuoja daug įvairių teisės aktų – pvz., susijusių su oro tarša, cheminių medžiagų naudojimu, produktų kokybe ir sauga bei panašiai. Augant dėmesiui tvarumo klausimams, gebėjimas numatyti ir prisitaikyti prie galimo naujo reglamentavimo bei reikalavimų gali turėti didelės įtakos tiek įmonių verslo modeliui ir veiklos sąnaudoms, tiek ir finansiniams rezultatams. Būtent dėl to ši tema gali būti vertinama ir kaip tvarumo aspektas.
- Reguliariai stebėti teisinę ir reguliacinę bei politinę aplinką, analizuoti esamus aktualius reikalavimus ir juos įgyvendinti, taip pat numatyti galimus teisinius ir reguliacinius pokyčius bei proaktyviai pasirengti jiems;
- Diegti įvairias vadybos sistemas ir standartus, parengti bei taikyti atitinkamas politikas – tai padeda pasirengti galimiems pokyčiams ir griežtėjančiam reglamentavimui;
- Dalyvauti įvairiose asociacijose, tokiu būdu mažinant kaštus teisinės, reguliacinės bei politinės aplinkos stebėsenai (jei atitinkamos asociacijos tokią veiklą vykdo).
