Tvarumo valdymas ir vadovybės vaidmuo

Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (CSRD) ir su jos įgyvendinimu susiję nacionaliniai teisės aktai ne tik nurodo, kokią su tvarumu susijusią informaciją reikia atskleisti, bet ir duoda toną gerosioms tvarumo valdymo praktikoms. Į tai atkreipti dėmesį verta ir tvariau veikti norinčioms organizacijoms, kurioms raportuoti dar nėra privaloma.

Galima išskirti tokius pagrindinius organizacijos tvarumo valdymo etapus:

1. Poveikių ir rizikų bei galimybių vertinimas: direktyva siekiama, kad įmonių veiksmai būtų nukreipti į didžiausio poveikio sritis, įvertinant ir kur kyla didžiausios rizikos bei slypi galimybės. Tai atlikti padeda dvejopo reikšmingumo analizė. Koncentruoti savo veiksmus į svarbiausias tvarumo sritis rekomenduojama ir raportuoti dar neprivalančioms organizacijoms. Tai padeda išvengti žaliojo smegenų plovimo ir siekti realaus pokyčio.
2. Tikslų formulavimas ir įsipareigojimų prisiėmimas: reguliavimu norima organizacijas paskatinti turėti konkrečius, kiekybinius, su reikšmingiausiomis tvarumo sritimis susijusius tikslus. Kitaip tariant – prisiimti atitinkamus įsipareigojimus ir juos viešai deklaruoti. Vis dažniau tokį lūkestį turi ir įvairūs suinteresuotieji – finansų institucijos, užsakovai, NVO ir kiti. Būtent viešas tvarumo tikslų deklaravimas tampa svarbiu veiksniu, užtikrinant, kad bus siekiama prisiimtų įsipareigojimų. Tačiau svarbu, kad šie tikslai būtų realistiški, galimi įgyvendinti – jie turi būti keliami atsakingai.
3. Tikslinių priemonių numatymas: vien išsikelti tikslus – nepakanka. Reikia numatyti ir tam skirtus žmogiškuosius bei finansinius išteklius, taip pat konkrečias įgyvendinimo priemones. Pavyzdžiui, padėsiančias sumažinti ŠESD emisijas, susidarančių atliekų kiekį, leisiančias padidinti darbuotojų gerovę bei išvengti su tuo susijusių rizikų ir taip toliau.
4. Stebėsena: organizacijos turėtų stebėti su reikšmingiausiomis tvarumo sritimis ir išsikeltais tikslais susijusius rodiklius (juos sufleruoja ir Europos tvarumo atskaitomybės standartai, ETAS), kurie padeda įvertinti daromus poveikius bei jų dinamiką. Tai padeda vertinti, kaip sekasi siekti išsikeltų tvarumo tikslų, apčiuopti galimas kliūtis ir iššūkius, analizuoti pasirinktų priemonių veiksmingumą.
5. Atskaitomybė: prievole kasmet teikti tvarumo informaciją (ataskaitas) siekiama, kad organizacijos atskleistų informaciją apie įgyvendintas priemones, pasiektus rezultatus, aktualių rodiklių dinamiką. Net jei jūsų organizacijai tokios prievolės nėra, rekomenduojama vis tiek rengti tvarumo ataskaitas. Tai padidina pasitikėjimą organizacija ir leidžia vertinti jos progresą tvarumo srityje.

Visų šių etapų metu itin svarbu bendradarbiauti su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis – partneriais, tiekėjais, bendruomenėmis ir kitomis. Tai leidžia geriau įvertinti situaciją, kartu ieškoti sprendimų ir siekti reikiamo pokyčio. Be to, svarbu stebėti ir teisinę aplinką, kuri pastaruoju metu dinamiškai kinta dėl naujų su tvarumu susijusių reikalavimų atsiradimo. Ir, atitinkamai, imtis priemonių, kurios padėtų tiek užtikrinti atitiktį, tiek ir pasirengti būsimiems pokyčiams.

Tvarumas apima įvairias sritis – poveikį aplinkai, santykius su darbuotojais, poveikį vartotojams, valdysenos klausimus ir t.t. Natūralu, kad siekiant juos valdyti, reikia įtraukti skirtingų sričių darbuotojus. O ir ETAS reikalaujama, kad įmonės atskleistų, kas atsakingas už kiekvieną organizacijai reikšmingą tvarumo temą.

ETAS standartuose numatyta ir daugiau privalomų atskleidimų, susijusių su tvarumo valdymu ir vadovybės įsitraukimu, pavyzdžiui:

• atsakomybė už poveikių, rizikų ir galimybių stebėseną;
• atsakomybė už tikslų nustatymą ir pažangos monitoringą;
• informacija apie su tvarumu susijusią paskatų sistemą – pavyzdžiui, ar vadovybei ir kolektyvinių valdymo organų nariams taikomos su tvarumo klausimais susijusios motyvacinės priemonės (pvz., kintama atlygio dalis, susijusi su atitinkamų tvarumo tikslų pasiekimu);
• koks yra vadovybės ir valdymo organų narių žinių ir įgūdžių tvarumo klausimais lygmuo;
• atitinkamos su šiais klausimais susijusios politikos.

Net jei jūsų organizacijai raportuoti kol kas neprivaloma, verta į šiuos aspektus atkreipti dėmesį ir imtis atitinkamų veiksmų.

Analizuojant atskaitomybės standartus tampa akivaizdu, kad turimas lūkestis, jog ne vienas ar keli asmenys, bet visa organizacijos vadovybė ir tikslinių sričių vadovai būtų įsitraukę į tvarumo valdymą. Dažnai pokyčiai reikalaus specifinių žinių, bendradarbiavimo su atitinkamais suinteresuotaisiais, dedikuotų resursų ir suderinimo su kitomis sritimis. Būtent dėl šių priežasčių svarbus tiek vadovybės, tiek ir kitų tikslinių asmenų įsitraukimas, siekiant atitinkamų rezultatų.

Pokyčiams svarbi ne tik strategija, tikslai, priemonės bei resursai, bet ir galimos organizacijos inercijos ar pasipriešinimo įveikimas. Tuo tikslu, į tvarumo komandą rekomenduojama įtraukti asmenis, kurie ne tik patys norėtų siekti pokyčių, bet ir galėtų motyvuoti kitus, turėtų pripažinimą tarp kolegų ir mokėtų tinkamai komunikuoti. Komandos narių gebėjimas atskleisti tvarumo srityje keliamų tikslų ir įgyvendinimų veiksmų svarbą sėkmingai organizacijos veiklai gali sumažinti pasipriešinimą, padidinti įsitraukimą ir užtikrinti pasirinktų priemonių veiksmingumą.

Visgi, net ir geriausi pokyčių vadovai strateginių iniciatyvų neįgyvendins bei tvarumo į organizacijos kultūrą neįdiegs be vadovybės palaikymo. Tad jos įsitraukimas į tvarumo pokyčius nuo pat pradžių – jau vertinant poveikius ir diskutuojant dėl tikslų bei jų integracijos į organizacijos strategiją – neabejotinai svarbus, siekiant sėkmės. Atitinkamos paskatų sistemos taip pat atlieka didelį vaidmenį.

Norint pasiekti rezultatų tvarumo srityje svarbūs ir dar du veiksniai – edukacija bei komunikacija. Tvarumo tema yra labai plati, apima daug sričių, be to, neretai darbuotojai turi skirtingą jos supratimą. Tad edukacija yra svarbi siekiant ne tik sutarimo dėl sąvokų ir vieningo situacijos vertinimo, bet norint įgyvendinti specifinius pokyčius tam tikrose srityse – natūralu, kad darbuotojai gali stokoti atitinkamų žinių. Dalijimasis sėkmės istorijomis – visų pirma, organizacijos viduje – bei atviras dialogas su suinteresuotosiomis šalimis taip pat gali padėti įveikti kylančius iššūkius, kartu rasti sprendimus bei paskatinti pokyčius per geruosius pavyzdžius.

Tvarumo valdymas gali kelti iššūkių organizacijoms – ypač toms, kurios iki šiol orientavosi daugiausia į finansinius rodiklius. Taip pat toms, kurias palies naujoji informacijos apie tvarumą teikimo direktyva. Visgi, taikant gana gerai žinomas pokyčių ir strateginių projektų valdymo priemones, šie iššūkiai yra išties įveikiami.