Tinklaraštis
Svarbiausi tvarumo aspektai ir neigiamo poveikio mažinimo būdai mažmeninės bei didmeninės prekybos įmonėse
2024-10-09
Mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriuje Lietuvoje sukuriama daugiau kaip 10 proc. šalies BVP, jame dirba apie 15 proc. visų šalies darbuotojų. Ir nors šio sektoriaus emisijas tiksliai įvertinti gana sudėtinga, konstatuojama, kad jis globaliu mastu yra atsakingas už maždaug 25 proc. visų ŠESD emisijų: didžioji jų dalis yra netiesioginės (3 apimties) emisijos. Be to, dėl savo vertės kūrimo grandinės kompleksiškumo, šis sektorius sukelia ir daug kitų su tvarumu susijusių poveikių.
Remiantis ES ir nacionaliniu reguliavimu, didelėms šio, kaip ir kitų, sektoriaus įmonėms jau 2026 m. reikės atskleisti su pagrindiniais tvarumo aspektais susijusią informaciją už 2025 metus. Vertinant vertės kūrimo grandinės kompleksiškumą, rekomenduojame jau šiemet pradėti ruoštis raportuoti su reikšmingiausiais poveikiais, rizikomis ir galimybėmis susijusią, Europos tvarumo atskaitomybės standartuose (ETAS, angl. ESRS) numatytą, informaciją.
Žemiau pateikiami mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriuje veikiančių įmonių tipiniai su poveikiu aplinkai ir aplinkos poveikiu, socialiniu poveikiu bei valdysena susiję tvarumo aspektai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įmonės, kurios patenka po CSRD direktyvos apimtimi ir privalės raportuoti pagal ETAS, turės atlikti vertės kūrimo grandinės analizę bei dvejopo reikšmingumo vertinimą. Tai leis nustatyti, kuri konkrečiai informacija turės būti raportuojama. Visgi, net ir raportuoti neprivalančioms sektoriaus įmonėms verta atkreipti dėmesį į žemiau išvardintas aktualias tvarumo sritis ir pradėti jas tinkamai valdyti bei mažinti neigiamus poveikius.
1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos
Prekybos sektoriuje tiesioginės emisijos daugiausiai susijusios su pastatais, transportu, taip pat šaldymo įrenginiais (fluorintos dujos). Netiesiogines emisijas sukelia perkama ir naudojama energija, prekių transportavimas bei jų gamyba. Skaičiuojama kad 3 apimties emisijos šiame sektoriuje yra daugiau kaip 10 kartų didesnės už 1 ir 2 apimties emisijas. Visgi, kadangi prekybos bendrovės 3 apimties emisijų tiesiogiai nekontroliuoja, jas sumažinti nėra taip paprasta.
- Suskaičiuoti ir atskleisti sukuriamas emisijas (1 ir 2, bei, palaipsniui, 3 apimties emisijas) ir įvertinti galimybes jas sumažinti, taip pat nustatyti atitinkamus aiškius ir skaidrius tikslus (idealu – suderintus su mokslu grįstais tikslais, angl. SBTi);
- Paskirti atsakingą asmenį už emisijų mažinimo tikslų įgyvendinimą ir sekti progresą bei vertinti, ar įgyvendinamos dekarbonizacijos priemonės yra pakankamos;
- Didinti pastatų energinį efektyvumą (šildymo ir šaldymo, apšvietimo sistemos ir t.t.);
- Įvertinti galimus fluorintų dujų nuotėkius šaldymo sistemose ir imtis priemonių jų prevencijai;
- Investuoti į nuosavus žalios energijos gamybos pajėgumus;
- Didinti perkamos žaliosios energijos dalį;
- Mažinti nuosavo transporto parko emisijas (nuo geros techninės būklės užtikrinimo iki investicijų į jo atnaujinimą);
- Kartu su tiekėjais ieškoti būtų, kaip sumažinti 3 apimties emisijas (produktų gamyba ir pan.);
- Trumpinti tiekimo grandines ir taip sumažinti transportavimo emisijas;
- Įvertinti produktų gyvavimo ciklą ir ieškoti priemonių, kaip mažinti su produkto vartojimu ir gyvavimo ciklo pabaiga susijusias emisijas.
2. Poreikio energijai ir energijos suvartojimo mažinimas (energijos vadyba)
Energijos suvartojimas šiame sektoriuje daugiausia susijęs su šaldymu, šildymu, vėsinimu, oro kondicionavimu bei apšvietimu. Ypač daug energijos suvartojama mažmeninės prekybos sektoriuje, kuris dažniausiai energiją vis dar perka. Tad poreikio energijai mažinimas gali sumažinti ne tik ŠESD emisijas, bet ir kaštus.
- Sekti energijos suvartojimą ir atlikti energinio efektyvumo auditą;
- Atskleisti suvartojamos energijos kiekį bei su tuo susijusias ŠESD emisijas;
- Išsikelti ir viešai deklaruoti aiškius ir skaidrius energijos vartojimo mažinimo tikslus bei paskirti už jų įgyvendinimą atsakingą asmenį;
- Sekti tikslų įgyvendinimą ir įvertinti poreikį įdiegti energinio efektyvumo sertifikatą (pvz., ISO 50001);
- Diegti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones (išmanieji skaitikliai, optimalus energijos vartojimo režimas – pvz., šildymo ar apšvietimo sumažinimas, energiją vartojančios įrangos priežiūra bei įrangos atnaujinimas);
- Investuoti į nuosavus žaliosios energijos generavimo pajėgumus;
- Didinti perkamos žaliosios (turinčios kilmės sertifikatus) energijos kiekį;
- Skatinti energiją tausojančią darbuotojų ir klientų elgseną.
3. Atliekų prevencija ir atliekų bei pavojingų medžiagų vadyba
Atliekos yra vienas didžiausių šio sektoriaus poveikių aplinkai. Pakuočių, maisto ir kitos atliekos ne tik sukuria didelius atliekų srautus, bet, netinkamai tvarkomos, taip pat gali generuoti ŠESD emisijas. Pastaruoju metu vis daugiau reguliavimo nukreipta į susidarančių atliekų kiekio mažinimą ir jų perdirbamumo didinimą. Be to, siekis padidinti žiediškumą lems naujus reguliavimus, kuriuos sektoriuje veikiančioms įmonėms teks įgyvendinti.
- Įvertinti susidarančių atliekų srautus ir numatyti jų mažinimo tikslus bei tam skirtas priemones (nuo atliekų susidarymo prevencijos iki tinkamo jų tvarkymo, perdirbimo ir antrinio panaudojimo) ir paskirti už jų įgyvendinimą atsakingą asmenį;
- Skatinti atliekų rūšiavimą, maisto atliekų kompostavimą;
- Skatinti elektros ir elektronikos atliekų tinkamą surinkimą;
- Skatinti daugkartinį transportavimo ir kitų pakuočių naudojimą;
- Didinti pakuočių iš perdirbtų medžiagų dalį;
- Bendradarbiauti su atliekų tvarkytojais ir kelti jiems su atliekų tvarkymo būdais susijusius tikslus, siekiant didinti atliekų perdirbimą ir antrinį panaudojimą.
4. Produktų dizainas ir gyvavimo ciklo valdymas
Sektoriaus įmonės prekiauja plataus asortimento prekėmis, kurios sukelia įvairius poveikius aplinkai ir žmonėms per savo gyvavimo ciklą. Prekybos įmonės gali rinktis tuos tiekėjus, kurių produktai turi mažesnius neigiamus poveikius. Be to, didelėms įmonėms bus privaloma vadovautis ES Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva (angl. CSDDD): vertinti neigiamus poveikius aplinkai bei žmogaus teisėms savo vertės grandinėje ir imtis priemonių juos sumažinti.
- Atlikti vertės grandinės auditą, skirtą įvertinti produktų poveikius – pvz., žmogaus teisėms, aplinkai – ir įvertinti atitiktį tvarumo standartams;
- Teikti prioritetą tiekėjams, kurie laikosi aukštų tvarumo standartų ir siekia mažinti neigiamus poveikius;
- Dirbti kartu su tiekėjais, siekiant mažinti jų neigiamus poveikius;
- Teikti prioritetą tvarumo standartų besilaikantiems vietos tiekėjams – taip trumpinant tiekimo grandines, mažinant poveikius aplinkai bei prisidedant prie vietos bendruomenių gerovės;
- Šviesti vartotojus tvarumo tema ir skatinti tvarių produktų paklausą, teikti atitinkamą informaciją apie tvarumo aspektus produktų etiketėse bei per kitas rinkodaros priemones.
5. Fizinis klimato kaitos poveikis
Klimato kaitos sukeliami ekstremalūs orų reiškiniai – liūtys, audros ir pan. – gali kelti nemenką riziką mažmeninės prekybos įmonėms – ypač esančioms padidintos rizikos zonose. Šie reiškiniai gali sukelti ne tik tiesioginį poveikį prekybos taškams, bet ir sutrikdyti tiekimo grandines.
- Įvertinti dėl klimato kaitos kylančias tiesiogines ir netiesiogines rizikas bei numatyti joms valdyti skirtas priemones;
- Numatyti ir įgyvendinti prisitaikymo priemones;
- Integruoti su klimato kaitos poveikiu susijusias rizikas, jų valdymą bei prisitaikymui skirtas priemones į organizacijos verslo strategiją ir, esant poreikiui, atitinkamai adaptuoti verslo modelį;
- Naudoti draudimo instrumentus, kurie leidžia mažinti klimato kaitos padarinių žalą.
6. Pastatų gyvavimo ciklo valdymas
Fizinės mažmeninės prekybos įmonėms reikalingi pastatai, kuriuose vyksta prekyba, taip pat joms aktualūs ir sandėliavimui skirti pastatai. Elektroninės ar didmeninės prekybos įmonės taip pat dažnai valdo įvairius pastatus, skirtus sandėliavimui. Pastatai sukuria įvairių neigiamų poveikių aplinkai – pvz., vandens ir energijos vartojimas, ŠESD emisijos – tad juos reikia vertinti ir atitinkamai valdyti bei mažinti.
- Didinti esamų pastatų energinį efektyvumą, mažinant poreikį energijai ir ŠESD emisijų kiekį;
- Diegti nuosavus žaliosios energijos gamybos pajėgumus bei perkamos žaliosios energijos dalį;
- Skatinti kitų pastatų nuomininkų (jei tokių yra) tvarią elgseną: resursų taupymas ir t.t.;
- Projektuojant ir statant naujus pastatus iškart numatyti priemones, leidžiančias užtikrinti pastato didesnį tvarumą ir kuo mažesnį poveikį aplinkai: tam galima pasitelkti ir atitinkamas pastatų sertifikavimo sistemas.
7. Darbo sąlygos ir darbuotojų sauga bei sveikata
Prekybos sektorius yra vienas pagrindinių darbdavių, tad darbo sąlygos jame turi poveikį dideliam skaičiui žmonių. Be to, didelė dalis jo darbuotojų tiesiogiai bendrauja su vartotojais, tad jų pasitenkinimas darbu gali lemti ir klientų nuomonę bei pasitenkinimą. Vertinant tai, kad mažmeninės prekybos sektoriuje vidutinis atlyginimas yra santykiniai žemesnis, o darbo sąlygos kelia iššūkių, sektoriaus įmonės turėtų skirti didelį dėmesį šiam tvarumo aspektui. Juolab, kad tai gali padidinti tiek darbuotojų pasitenkinimą, tiek ir darbo efektyvumą.
- Atlikti darbo sąlygų auditą, skirtą įvertinti darbo sąlygas bei kylančias rizikas darbuotojų saugai ir sveikatai;
- Sukurti ir įgyvendinti atitinkamas su darbo sąlygomis, darbo sauga susijusias politikas bei tvarkas;
- Įgyvendinti kitas priemones, skirtas užtikrinti tinkamas darbo sąlygas bei jas nuolatos gerinti;
- Investuoti į priemones, skirtas užtikrinti darbuotojų gerovę (pvz., sveikatos draudimas, sveikatinimas ir t.t.);
- Sekti darbuotojų pasitenkinimą darbo sąlygomis: atliekant apklausas, analizuojant darbuotojų kaitą ir jos priežastis, vertinant šios srities incidentus;
- Skirti deramą dėmesį darbuotojų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui;
- Vertinti darbo sąlygas ir rizikas visoje tiekimo grandinėje, esant poreikiui – atlikti auditus ir skatinti tiekėjus užtikrinti tinkamas darbo sąlygas (pvz., skatinant juos pasirašyti tiekėjų elgesio kodeksą ir užtikrinant jo įgyvendinimą);
- Užtikrinti deramas ir vienodas darbo sąlygas bei teisingą atlygį visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų darbo formos;
- Užtikrinti, kad tinkamai veiktų pranešimų apie galimus pažeidimus sistema (skundų pateikimas ir nagrinėjimas).
8. Žmogaus teisių ir lygių galimybių užtikrinimas bei darbuotojų įvairovė, įgalinimas ir įtrauktis
Prekybos sektorius labai priklausomas nuo darbuotojų, didelė dalis kurių tiesiogiai bendrauja su klientais. Kadangi visuomenės tampa vis mažiau homogeniškos, darbuotojų įvairovė gali padėti megzti glaudesnį ryšį su klientais ir padidinti jų pasitenkinimą. Darbuotojų įgalinimas ir įtrauktis yra vienas iš būdų padidinti jų pasitenkinimą. Vertinant šio sektoriaus įmonių tiekimo grandinės kompleksiškumą, akivaizdu, kad joje gali būti daromas neigiamas poveikis žmogaus teisėms ir lygioms galimybėms, tad svarbu imtis priemonių to išvengti.
- Įvertinti galimus žmogaus teisių ir lygių galimybių pažeidimus ne tik įmonėje, bet ir visoje vertės kūrimo grandinėje, taip pat įvertinti žmogaus teisių bei lygių galimybių užtikrinimui skirtas procedūras ir/ar sistemas;
- Parengti atitinkamas politikas ir numatyti jų įgyvendinimui skirtas priemones (pvz., pranešimų apie galimus pažeidimus mechanizmas, lygių galimybių politika);
- Įtraukti su žmogaus teisių ir lygių galimybių užtikrinimu susijusias nuostatas į tiekėjų elgsenos kodeksą ir numatyti priemones jo įgyvendinimo užtikrinimui;
- Skatinti pagarbią, tolerantišką ir įtraukią darbo aplinką bei darbuotojų įsitraukimą;
- Šviesti darbuotojus bei tiekėjus žmogaus teisių, įvairovės bei įtraukties tema, mokyti atpažinti galimus pažeidimus ir skatinti nelikti abejingais;
- Įvertinti darbuotojų atrankos procesą per lygių galimybių, nediskriminavimo ir įvairovės prizmę;
- Atlikti tikslines darbuotojų apklausas ir pasitenkinimo tyrimus, analizuoti jų rezultatus ir esant poreikiui imtis reikiamų priemonių.
9. Produktų kokybė, sauga bei poveikis vartotojams
Produktų kokybė ir sauga yra viena aktualiausių temų, kalbant apie galimą sektoriaus neigiamą poveikį vartotojams. Be to, kai kurie produktai (pvz., maisto prekės) gali skirtis savo palankumu ir teigiamu poveikiu vartotojams. Tad šio sektoriaus įmonėms ne tik svarbu prisitaikyti prie kintančių vartotojų lūkesčių, bet jos taip pat gali skatinti vartotojus rinktis jiems palankesnius produktus.
- Vykdyti reguliarius produktų kokybės ir saugos auditus;
- Įgyvendinti priemones, skirtas užtikrinti produktų saugą ir kokybę bei vartotojų apsaugą;
- Diegti kokybės ir saugos vadybos sistemas bei jas sertifikuoti (pvz., ISO 9001);
- Šviesti darbuotojus produktų kokybės ir saugos temomis bei skatinti atitinkamą kultūrą;
- Turėti poveikio mažinimo kontrolės sistemas ir planus nenumatytiems atvejams, kurie būtų įgyvendinami nutikus incidentams;
- Incidentų atveju taip pat ištirti jų priežastis, atlikti išsamią analizę bei įgyvendinti papildomas priemones, skirtas užtikrinti, kad tokie atvejai nepasikartotų;
- Skatinti tiekėjus vertinti platesnį bei ilgalaikį produktų poveikį vartotojų sveikatai, mažinti jų galimą neigiamą poveikį ir per inovacijas kurti teigiamą poveikį turinčius produktus.
10. Ženklinimo ir rinkodaros praktikos
Tinkamas prekių ženklinimas ir augantis vartotojų noras gauti vis daugiau informacijos apie produktą yra šio sektoriaus kasdienybė. Be to, daugėja ir šios srities reguliavimo: ES jau yra priėmusi kelis teisės aktus, kuriais siekiama užkirsti kelią „žaliajam smegenų plovimu“ – nepagrįstiems teiginiams apie produktų poveikį aplinkai. Netinkamas ar klaidinantis ženklinimas gali turėti nemenką reputacinę bei finansinę žalą šios sektoriaus įmonėms.
- Užtikrinti tinkamą produktų ženklinimą ir vartotojams svarbios informacijos (įskaitant apie esamą ir galimą produktų poveikį, naudojimo rekomendacijas ir pan.) pateikimą, sukurti ir įgyvendinti atitinkamas kontrolės procedūras (pvz., auditus);
- Sekti šios srities reglamentavimo iniciatyvas ir imtis priemonių, kurios leistų iš anksto tinkamai pasiruošti naujų reikalavimų įgyvendinimui;
- Vengti klaidinančio ir nepagrįsto žymėjimo (tai ypač aktualu nuosavus prekės ženklus turinčioms sektoriaus įmonėms): pvz., pakuotės ir ženkliukai, siekiantys sudaryti įspūdį apie produktų draugiškumą aplinkai, neturint pagristų įrodymų ar ignoruojant tam tikrus neigiamus poveikius;
- Įdiegti atsakingos rinkodaros principus ir skatinti juos taikyti visoje vertės kūrimo grandinėje;
- Šviesti darbuotojus ir partnerius atsakingos rinkodaros bei tinkamo ženklinimo tema;
- Skatinti tiekėjus rinktis aplinkai draugiškesnę pakuotę;
- Diegti elektronines išmaniąsias etiketes taip ne tik mažinant poveikį aplinkai, bet ir išnaudojant duomenų analitikos suteikiamas galimybes;
- Užtikrinti didesnį skaidrumą ir atsakomybę per tvarumo ataskaitas – jas rengiant svarbu remtis standartais ir taikyti gerąsias raportavimo praktikas.
11. Kibernetinis ir duomenų saugumas
Prekybos – ypač mažmeninės – sektorius renka daug asmeninių klientų duomenų. Jie ne tik leidžia geriau pažinti vartotojus ir analizuoti jų įpročius, bet ir yra griežto teisinio reglamentavimo objektas bei kibernetinių nusikaltėlių taikinys. Be to – ypač e-prekybos atveju – kibernetinės rizikos gali kilti ir dėl kitų vertės grandinės dalyvių (pvz., finansų tarpininkų). Jas suvaldyti itin svarbu siekiant išvengti neigiamo poveikio vartotojams ir galimos finansinės bei reputacinės žalos bendrovėms.
- Atlikti kibernetinio saugumo rizikų nustatymą ir vertinimą bei numatyti reikiamas priemones: pvz., kibernertinio saugumo ir duomenų apsaugos politika, atitinkamų sertifikatų diegimas;
- Vengti saugoti jautrius asmens duomenis. Jei jie saugomi – taikyti šifravimo priemones;
- Daryti duomenų atsargines kopijas ir jas tinkamai saugoti;
- Vykdyti grėsmių stebėjimą realiu laiku;
- Reguliariai vykdyti kibernetinio saugumo mokymus darbuotojams ir tiksliniams partneriams, taip pat pasitelkti kibernetinių atakų imitavimo modelį. Analizuoti ir šalinti atskleistus trūkumus;
- Parengti kibernetinių incidentų valdymo planą;
- Užtikrinti, kad trečiosios šalys, turinčios prieigą prie įmonės ir klientų duomenų, juos tvarkytų tinkamai ir taikytų reikiamas kibernetinės saugos priemones.
12. Verslo etika
Ženklinimo ir rinkodaros praktikos gali būti laikomos verslo etikos dalimi, tačiau valdysenos kontekste ne mažiau svarbūs ir kiti verslo etikos aspektai. Visų pirma, elgsena rinkoje (pvz., konkurencijos pažeidimų prevencija), apskaitos ir mokesčių praktikos, korupcijos, kyšininkavimo, pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencija, intelektinės nuosavybės teisių bei privatumo pažeidimų prevencija, neetiško interesų atstovavimo bei neteisėto lobizmo prevencija. Šio sektoriaus įmonėms taip pat svarbūs aspektai, susiję su santykiais tarp tiekėjų ir pardavėjų bei galimais netinkamais ribojimais, naudojimusi turima galia rinkoje.
- Identifikuoti ir įvertinti galimas rizikas įvairiose verslo etikos srityse bei parengti verslo etikos kodeksą, atitinkamas tvarkas ir politikas, skirtas šioms rizikoms valdyti;
- Numatyti vidaus kontrolės procedūras, taip pat atlikti vidinius, o esant poreikiui, ir išorinius auditus;
- Paskirti už šią sritį atsakingą asmenį;
- Įdiegti pranešimų apie galimus pažeidimus mechanizmą ir užtikrinti jo veikimą;
- Vykdyti darbuotojų švietimą įvairiais verslo etikos klausimais ir skatinti atitinkamą kultūrą;
- Numatyti atitinkamus reikalavimus partneriams, tiekėjams ir vykdyti jų švietimą šiomis temomis.
13. Rizikų valdymas
Įmonėms svarbu suprasti ir valdyti rizikas – ypač tas, kurios gali turėti esminį poveikį jų veiklai. Interneto ryšio ir bankinių paslaugų sutrikimai, tiekimo grandinių sutrikimai, pandemijos, saugumo incidentai yra tik keletas iš šių rizikų pavyzdžių.
- Atlikti išsamią rizikų (organizacijoje ir vertės kūrimo grandinėje) analizę: įvertinti potencialias grėsmes, įvairių veiksnių galimą poveikį ir identifikuoti labiausiai pažeidžiamas vietas;
- Paskirti už rizikų valdymą ir prevenciją atsakingą asmenį;
- Parengti rizikų registrą (įtraukiant ir su tvarumu susijusias ESG rizikas) bei jų valdymo planą;
- Parengti veiklos tęstinumo planą ir sukurti reikiamas prielaidas jo efektyviam įgyvendinimui kritinių situacijų atveju (edukacija, komunikacija ir t.t.);
- Esant poreikiui (pvz., tam tikrų rizikų atveju) investuoti į prognozavimo ir išankstinio perspėjimo sistemas bei užtikrinti jų veikimą;
- Investuoti į priemones, skirtas užtikrinti operatyvų ir tinkamą reagavimą į kilusius incidentus ir skirti reikiamus išteklius kritinių incidentų valdymui;
- Mokyti darbuotojus kaip reaguoti į kritinius incidentus ir rengti atitinkamas pratybas.
14. Tiekimo grandinės valdymas
Prekybos sektoriaus įmonės išsiskiria tuo, kad turi santykius su labai dideliu skaičiumi tiekėjų. Dalis jų savo poveikius supranta ir valdo geriau, dalis – silpniau. Bendras darbas su tiekėjais gali padėti rasti sprendimus ir įgyvendinti pokyčius įvairiose tvarumo srityse – nuo pakuočių, logistikos iki produkto poveikio. Be to, griežtėjantis ES reguliavimas – pvz., ES Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva (angl. CSDDD) bei Kovos su miškų naikinimu ir alinimu reglamentas (angl. EUDR) – reikalaus dar didesnio dėmesio tiekimo grandinės valdymui.
- Atlikti išsamią tiekimo grandinės analizę ir identifikuoti galimas rizikas;
- Šių rizikų valdymą integruoti į tvarumo strategiją (numatant tikslus tiekimo grandinei ir atitinkamus rodiklius);
- Įgyvendinti strategiją bendradarbiaujant su svarbiausiomis suinteresuotosiomis šalimis (tiekėjais, įvairiomis organizacijomis bei institucijomis, sektoriaus įmonėmis ir kitais ekosistemos dalyviais);
- Parengti tiekėjų etikos kodeksą, supažindinti tiekėjus su jo reikalavimais ir užtikrinti jų laikymąsi, analizuoti tiekėjų duomenis ir, esant reikalui, atlikti papildomus patikrinimus;
- Integruoti tvarumo kriterijus į tiekėjų atrankos, pirkimų politikas;
- Ieškoti ir rinktis partnerius, kurie sugeba sumažinti savo neigiamą poveikį aplinkai ir CO2 pėdsaką, bendradarbiauti skatinant ir kuriant inovacijas;
- Skatinti tiekėjų tvarumą teikiant jiems metodinę ir kitokią pagalbą bei sekti jų progresą siekiant tvarumo (atliekant duomenų analizę, auditus, vizitus);
- Rinkti tvarumo kontekste aktualius duomenis, susijusius su tiekimo grandine ir pirkimais, juos analizuoti ir naudoti sprendimų priėmimo procese.
