Kokią įtaką pakilęs EURIBOR turės lizingo įmokoms?

Europos centrinis bankas (ECB) rugsėjį dar kartą padidino bazines palūkanas. Apie pasikeitusią centrinio banko politikos kryptį jau kurį laiką signalizuoja tarpbankinių palūkanų rodiklis EURIBOR. Šį rodiklį pakankamai gerai žino būsto paskolų turėtojai, tačiau jis aktualus ir lizingo sutartis turintiems gyventojams − lizingo įmokų palūkanos taip pat dažniausiai susiejamos su juo. Kaip didėjantis EURIBOR rodiklis gali paveikti mėnesines lizingo įmokas?

Kas lemia palūkanų pokyčius

Kintamas būsto paskolos ar lizingo palūkanas įprastai sudaro dvi dalys – banko marža ir EURIBOR rodiklis. Banko marža yra fiksuotas dydis, kurį apsprendžia bendrovės skolinimo politika ir kliento rizika, o EURIBOR dalis kas tam tikrą laiką pasikeičia.
 
Sudarydamos finansavimo sutartis su gyventojais, finansų institucijos dažniausiai siūlo pasirinkti 6 mėn. laikotarpio EURIBOR rodiklį. Tam tikrais atvejais gali būti siūlomas tiek trumpesnio, tiek ilgesnio laikotarpio rodiklis.
 
Pastarąjį dešimtmetį dėl ECB taikytos skatinamosios pinigų politikos, pinigai rinkoje buvo „pigūs“, o finansų rinkos dalyviai juos galėjo skolintis praktiškai už nulines palūkanas. Tai atspindėjo ir neigiamas EURIBOR rodiklis, vyravęs praktiškai visą šį laiką. O būsto paskolų, lizingo ir kitų kreditų su kintamomis palūkanomis turėtojams ilgus metus buvo galima nekreipti dėmesio į šią sudedamąją palūkanų dalį.
 
Įsivyravus rekordinei infliacijai euro zonoje, ir ECB pradėjus keisti pinigų politikos kryptį, EURIBOR rodiklis vėl priminė apie save. Virš nulio pakilęs šios vasaros pradžioje, rugsėjo mėnesį (9 d.) 6 mėn. EURIBOR pasiekė 1,4 proc. ribą. Tolesnė EURIBOR trajektorija priklausys nuo to, kaip greitai ir kaip smarkiai ECB nuspręs didinti bazines palūkanas artimiausioje ateityje.

Kaip gali keistis vidutinė įmoka

Vis dėlto, didėjančių palūkanų poveikis lizingo sutartis turintiems klientams kol kas neturėtų būti itin reikšmingas – jis sudarys nuo keliolikos iki keliasdešimties eurų.
 
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, sudarydami lizingo sutartis dėl naujo automobilio įsigijimo gyventojai vidutiniškai skolinasi 21 tūkst. eurų sumą. Paskolą už automobilį jie vidutiniškai renkasi išsimokėti per 5 metus. Prieš pradedant kilti EURIBOR palūkanoms, mėnesio lizingo įmoka už įsigytą automobilį vidutiniškai sudarė apie 370 eurų.
 
Šiuo metu, kai 6 mėn. EURIBOR palūkanos yra pasiekusios 1,44 proc. (rugsėjo 9 d.), tokia lizingo įmoka sudarytų apie 385 eurus. Jei kintama palūkanų dalis padidėtų iki 2,5 proc., vidutinė lizingo įmoka išaugtų iki maždaug 395 eurų. Tuo metu 400 eurų ribą mėnesio įmoka pasiektų tuo atveju, jei 6 mėn. EURIBOR rodiklis priartėtų prie 4 proc.
 

 
Keičiantis lizingo įmokos dydžiui, gyventojams patariama pasirūpinti, kad einamojoje sąskaitoje, iš kurios nurašomos įsipareigojimų įmokos, mokėjimo dieną pakaktų lėšų. Taip pat patariama peržiūrėti nustatytus mokėjimų limitus, kad netektų nerimauti dėl to, ar įmokos bus sumokėtos laiku. Laiku atliekami mokėjimai prisideda prie geros kredito istorijos ir mažesnės maržos būsimoms paskoloms.

Dar geresnis metas ekologiškam pasirinkimui

Mėnesio lizingo įmokos padidėjimas 15-30 eurų automobilius išsimokėtinai įsigijusiems gyventojams neturėtų kelti didelės finansinės įtampos. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, lizingo įmoka dažniausiai siekia apie 15 proc. gyventojo mėnesio pajamų.
 
Šiuo metu apie naujo automobilio įsigijimą svarstantiems gyventojams reikėtų įvertinti tai, kad EURIBOR rodiklis artimiausiais metais bus linkęs didėti, tad ir mėnesio įmokos už automobilį palaipsniui išaugs.
 
Norėdami bent iš dalies atsverti EURIBOR padidėjimo efektą, gyventojai gali rinktis aplinkai draugiškus automobilius, kuriems taikoma palankesnė marža nei įprastiems automobiliams. Vairuojant tokius automobilius sutaupymo efektą galima pasiekti ir dėl mažesnių eksploatacijos kaštų.

Ženkite tvarų žingsnį visų labui ir pasinaudokite itin patraukliomis sąlygomis įsigyti aplinkai draugišką automobilį!