Vaikai ir pinigai: kada, kaip ir kokias temas aptarti?

Bent kartą per savaitę kišenpinigių gauna beveik pusė (43 proc.) 5–6 metų vaikų, daugiau nei pusė (52 proc.) 7–10 metų vaikų ir net 69 proc. 11–15 metų vaikų. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta vaikų turinčių šalies gyventojų apklausa.

Tačiau svarbu ne tik gauti pinigų, bet ir žinoti, kaip su jais elgtis. Ir nors, kaip rodo ši apklausa,  su vaikais apie pinigus kalba net 86 proc., tėvų, tai ne visada daroma reguliariai. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tėvai vengia kalbėtis su vaikais apie finansus, – vaiko amžius. Jų manymu, vaikai iki 10 metų yra per maži finansinėms temoms.

Vis dėlto, dar 2013 m. Kembridžo universiteto mokslininkų Dr. David Whitebread ir Dr. Sue Bingham atliktas tyrimas tokias nuostatas paneigia. Tyrimas atskleidė, kad reikšminga dalis finansinių įgūdžių susiformuoja iki septynerių metų.  

Jau 4–5 metų amžiaus vaikai tam tikrų elgsenos su finansais modelių mokysis stebėdami jus. Jie jau supranta, kad daiktus perkate už pinigus, supranta emocijas, susijusias su pinigais, kurias pastebi suaugusiųjų diskusijose. Tokio amžiaus vaikus jau galima supažindinti su skirtingomis pinigų vertėmis, mokyti atskirti norus nuo poreikių, padėti suprasti, iš kur atsiranda pinigai ir kad tai yra ribotas išteklius.

Kiek kišenpinigių ir kada duoti?

Maždaug 5–7 metai yra tas amžius, kada finansų ekspertai, priklausomai nuo vaiko brandos, rekomenduoja pradėti duoti kišenpinigius. Jei vaikas jau supažindintas su pagrindinėmis pinigų ir matematinėmis sąvokomis, prašo nupirkti  jam norimų daiktų, tai – tinkamas metas patikėti atsakomybės valdant savo pinigus.

Vaikams, kurie dar nelanko mokyklos ir neturi pasirūpinti, pavyzdžiui, savo pietumis ar užkandžiais, tinkama kišenpinigių suma per savaitę gali būti 1 euras už kiekvienus gyvenimo metus. Tarkime, penkiametis per savaitę tokiu būdu gautų 5 eurus.

Tuo metu vyresniems, jau einantiems į mokyklą ir ten pasirūpinantiems savo pietumis bei užkandžiais, duodamos kišenpinigių sumos turėtų pakakti būtiniesiems poreikiams. Jei skirsite didesnius kišenpinigius, išnaudokite tai pokalbiams apie būtinybę dalį lėšų atsidėti taupymui ar geriems darbams.

Ką apie pinigus turėtų žinoti pradinukai

Vaikui sulaukus 6–10 metų – puikus metas supažindinti jį su šeimos finansų planavimu. Tiesa, svarbu neapleisti ir pokalbių apie pinigus, kaip ribotą išteklių, bei skirtumus tarp norų ir poreikių. Šie du elementai yra esminiai bandant vaikams paaiškinti, kodėl finansus svarbu planuoti ir kodėl didesniems pirkiniams tenka taupyti.

Vis dėlto, kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, tik maždaug kas šeštas 6–13 metų vaikas taupo didesniam pirkiniui. Taigi, įtraukdami vaikus į šeimos finansų planavimą, taupymo reikšmę galėsite iliustruoti realiais jūsų gyvenimo pavyzdžiais.

Nuo 6 metų  jau galima turėti banko kortelę, tad tokio amžiaus vaiką verta supažindinti su pagrindinėmis finansų valdymo priemonėmis: banko sąskaita ir kortele. Tai ypač aktualu  nuo 7 metų, kai atsiranda poreikis mokėti naudotis kortele mokykloje. Tokio amžiaus vaikai jau gali jungtis prie „Swedbank“ Jaunimo programos, pradėti naudotis išmaniais įrankiais valdant finansus. Taip pat – žaisti „Žinių žygio“ žaidimą, kuris finansinių pamokų padės mokytis smagiai ir suteiks galimybę už tai gauti prizus.

Ką apie pinigus turėtų žinoti 11–13 metų paaugliai

Šiame amžiuje vaikai jau geriau supranta finansus, todėl galima pereiti prie sudėtingesnių sąvokų, tokių, kaip pajamos, išlaidos, biudžetas, santaupos ar skolos. Jie jau nori būti laikomi lygiaverčiais šeimos nariais, todėl svarbu su jais bendrauti kaip su suaugusiais.

„Swedbank“ tyrimas atskleidžia, kad jau nuo 11 metų įvyksta „skaitmeninis lūžis“ – vis daugiau tėvų pradeda pervesti kišenpinigius į vaikų banko sąskaitas, o patys vaikai ima aktyviau naudotis banko kortelėmis ir programėlėmis. Jaunieji paaugliai šiuo laikotarpiu gali dar aktyviau išnaudoti „Swedbank“ Jaunimo programos siūlomus nemokamus finansinės edukacijos išteklius, finansų valdymo įrankius bei „Žinių žygio“ žaidimą.

Paauglystėje vaikai nori daugiau laisvės – eksperimentuoti ir priimti sprendimus patys, tad tai – tinkamas metas kalbėtis apie finansinę atsakomybę ar galimybes užsidirbti papildomai.

Kaip skirtingo amžiaus vaikams perteikti aktualių finansinių žinių:

Įtraukite į šeimos finansų planavimą. Geriausia mokytis – matant tikras gyvenimiškas situacijas ir dalyvaujant jose. Su jaunesniais vaikais pradėkite nuo paprastų žingsnių – kartu sudarykite pirkinių sąrašą ir eikite apsipirkti, aiškinkite kainas, skirtumus tarp būtinų ir nebūtinų prekių. Su paaugliais kartu planuokite šeimos biudžetą, sumokėkite mokesčius, aptarkite finansinio rezervo kaupimo planą, planuojamus didesnius pirkinius.

Paverskite mokymąsi pramoga. Pasitelkite žaidimus ir kūrybiškumą. Su 6–10 metų vaikais žaiskite „parduotuvę“ su netikrais pinigais, skaitykite knygą bei spręskite užduočių knygą „Pinigai ir kiti Gilučių šeimos reikalai“. Ir 6–10 m, ir 11–13 metų atžalos gali jungtis prie „Swedbank“ Jaunimo programos ir dalyvauti  žaidime  „Žinių žygis“, kuriame už įgytas žinias galima laimėti prizų. Daug naudingų patarimų apie finansus jie rast knygoje „Pradėk dabar: finansinis gidas paaugliams“.

Skatinkite taupyti. Su jaunesniais savo vaikais pakalbėkite apie tai, iš kur atsiranda pinigai ir kad tai – ribotas išteklius. Padėkite suprasti, kad visus pinigus išleidę  saldainiams, jie nenusipirks norimo žaislo ar dviračio. Kaip vieną iš smagių veiklų ir progų pakalbėti apie taupymą, galite suplanuoti taupyklių gaminimą.

Vyresni jau turi daugiau poreikių, o jų kaina neretai – taip pat didesnė. Todėl padėkite jiems susidaryti taupymo planą. Drauge suskaičiuokite, kiek kišenpinigių jie gauna ir kokią jų dalį išleidžia būtiniesiems poreikiams, pavyzdžiui, maistui mokykloje.  Tuomet bus aišku, kokią sumą kiekvieną savaitę jie gali atidėti taupymui ir per kiek laiko pavyks sukaupti norimą sumą. Kad taupymas būtų smagesnis, jaunuoliai gali susigalvoti ir su draugais imtis įvairių taupymo iššūkių ar pasinaudoti e. taupykle, kuri taupyti padės to net nejuntant.

Jei tikslas pasirodys tolimas, leiskite jiems papildomai užsidirbti – įdėjus asmeninių pastangų gaunant pinigus, jie juos vertins labiau.  

Pasitikėkite savo vaikais. Leiskite jiems suklysti ir mokytis. Mažiesiems skiriamas kišenpinigių sumas palaipsniui didinkite, ilginkite ir laikotarpį, per kurį turimus pinigus jie turi paskirstyti. Pavyzdžiui – iki savaitės. Taip jie ne tik mokysis iš savo klaidų, bet ir jaus jiems patikėtą atsakomybę, kuri didina kiekvieno vaiko savivertę.

Vyresniems pagal galimybes padidinkite savaitės limitą banko sąskaitoje ir nustatykite išlaidų limitus. Jei jūsų atžala viską išleis ir „bankrutuos“ dar pirmą dieną, neskubėkite pildyti sąskaitos ar piniginės. Verčiau skirkite laiko drauge aptarti išmoktas pamokas ir tai, kaip ateityje tokiu situacijų būtų galima išvengti.

Nebijokite klysti patys ir apie tai kalbėti. Klaidos – mokymosi proceso dalis. Pradinukams papasakokite apie neapgalvotus pirkinius, o nuo paauglystės – apie nesėkmingas investicijas, jei tokių buvo, pasidalinkite, su kokiais finansiniais iššūkiais tenka susidurti. Padiskutuokite, ką galima padaryti kitaip, norint tokių situacijų išvengti. Tokie pokalbiai ugdo pasitikėjimą ir formuoja tvarų požiūrį į finansus.