Aktyvumo augimas Baltijos akcijų biržose sustojo

Baltijos šalių akcijų biržoms nepavyko pratęsti 9 ketvirčius iš eilės trukusio investuotojų aktyvumo augimo. Per 2022 m. antrąjį ketvirtį prekybos akcijomis apyvarta Baltijos šalių biržose sudarė 145 mln. eurų ir buvo 24 proc. mažesnė, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
  
„Tai buvo pirmasis metinis prekybos aktyvumo sumažėjimas nuo 2020 m. pradžios. Palyginti su pirmuoju 2022 m. ketvirčiu, prekybos aktyvumas per šių metų balandžio-birželio mėn. sumažėjo beveik 50 proc.“, – sako „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas Vytautas Lapė.

Lyderio poziciją išlaikė Talino birža

„Swedbank“ duomenys rodo, kad dėl stipraus pirmojo ketvirčio šių metų pusmečio statistika vis dar išliko teigiama – fiksavus 418 mln. eurų apyvartą, pasiektas 16 proc. augimas, lyginant su 2021 m. pirmuoju pusmečiu.
 
„Vis dėto lūkestis šiais metais pamatyti 1 mlrd. eurų metinę apyvartą Baltijos biržose tampa optimistiniu scenarijumi. Tam, kad jis būtų pasiektas, per likusius du ketvirčius turėtų būtų generuojama apyvarta, artima dešimtmečio rekordiniam lygiui, užfiksuotam 2021 m. trečiąjį ketvirtį. Tada Baltijos akcijų kainos šovė į viršų, didžiąja dalimi dėl Estijos investuotojų euforijos“, – teigia V. Lapė.
 
Tarp trijų Baltijos šalių biržų Talinas išlaikė lyderio poziciją, o apyvarta šioje biržoje sudarė 62 proc. bendros „Nasdaq Baltic“ apyvartos. Talinas buvo vienintelė iš Baltijos biržų, pasiekusi nors ir nežymų, bet teigiamą apyvartos augimą (4 proc.), palyginti su antruoju praėjusių metų ketvirčiu.
 
„Pagrindinė to priežastis buvo Estijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „Enefit Green“, debiutavusi kapitalo rinkoje praėjusių metų rudenį. Prekyba jos akcijomis sudarė apie ketvirtadalį visos Talino biržos apyvartos ir tai buvo pati likvidžiausia akcija visose Baltijos šalių biržose“, – pastebi „Swedbank“ ekspertas.
 
Vilniaus akcijų biržos apyvarta smuko beveik du kartus ir jos dalis bendroje „Nasdaq Baltic“ apyvartoje sumažėjo nuo 52 proc. prieš metus iki 37 proc. antrąjį 2022 m. ketvirtį. Rygos akcijų biržos apyvarta krito daugiau kaip du kartus, ir tesudarė 1 proc. bendros trijų Baltijos biržų apyvartos.

Likvidžiausių akcijų dešimtuke išsiskyrė „Apranga“

Iš 10 aktyviausiai antrąjį ketvirtį prekiautų Baltijos akcijų 7 buvo iš Estijos ir 3 iš Lietuvos. Net ir likvidžiausių bendrovių neaplenkė mažėjančio investuotojų aktyvumo nuotaikos.
 
Kaip pastebi „Swedbank“ atstovas, „Apranga“ buvo vienintelė bendrovė dešimtuke, kurios akcijų prekybos apyvarta paaugo, palyginus su praėjusių metų antruoju ketvirčiu ir su šių metų pirmuoju ketvirčiu. Tai pirmąjį ketvirtį leido jai pakilti iš 8 pozicijos į 5 likvidžiausių Baltijos akcijų sąraše.
 
V. Lapės teigimu, investuotojų susidomėjimą „Aprangos“ akcijomis paskatino įmonės išmokėti įspūdingo dydžio dividendai – 0,5 euro už vieną akciją, kas atitiko 20 proc. dividendų pajamingumą.
 
„Nepaisant ženkliai sumažėjusios apyvartos, „Enefit Green“ akcijos užsidirbo aktyviausiai prekiautųjų vardą, antroje vietoje palikusios LHV banką. Pirmojo ketvirčio aktyvumo lyderis Šiaulių bankas užfiksavo daugiau kaip du kartus sumažėjusią apyvartą ir liko trečias − šiam bankui tai buvo mažiausia akcijų apyvarta nuo paskutinio 2020 m. ketvirčio“, − komentuoja V. Lapė.
 
Energetikos bendrovė „Ignitis“ išliko ketvirta likvidžiausia pozicija akcijų sąraše, nors jos akcijų prekybos apyvarta susitraukė apie 60 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu ir buvo mažiausia per šios bendrovės kol kas dar gana trumpą istoriją akcijų biržoje.

Baltijos rinkos kol kas atsparesnės už Vakarų

Pasak V. Lapės, nuo metų pradžios vyraujančios korekcinės nuotaikos pasaulinėse finansų rinkose neaplenkė ir Baltijos šalių, tačiau kol kas vietinių akcijų vertės kritimas yra mažesnis nei nuosmukiai Vakarų Europos ir JAV biržose.
 
Per pirmąjį pusmetį pagrindinis Baltijos šalių akcijų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ susitraukė 13 proc. Tuo metu „STOXX Europe 600“ indeksas, apimantis daugiausia vakarų Europos bendroves, nukrito 17 proc., o amerikietiškas „S&P 500“ indeksas smuko net 21 proc.
 
„Toks Baltijos akcijų atsparumas itin netikėtas, atsižvelgiant į mūsų regiono geopolitinę riziką dėl Rusijos karo Ukrainoje. Tai gali rodyti, kad didesnį poveikį akcijų kainų kritimui kol kas turėjo ne tiesioginiai geopolitikos veiksniai, o į rekordinius lygius pašokusi infliacija, centrinių bankų palūkanų kėlimai ir energetinių bei kitų išteklių kainų augimas“, – sako V. Lapė.

Išsiskiria žemės ūkio ir maisto sektorius

Apie keturi penktadaliai iš daugiau nei 70 „Nasdaq Baltic“ prekiaujamų akcijų fiksavo neigiamus kainų pokyčius antrąjį 2022 m. ketvirtį. Kaip ir metų pradžioje, daugiausiai krito jaunų ir mažų Estijos įmonių akcijos. „Hagen Bikes“, „ELMO Rent“ ir „Saunum“ akcijų kainos smuko daugiau nei po 30 proc. vien tik per antrąjį ketvirtį, o nuo metų pradžios – daugiau kaip po 50 proc.
 
„Tai atitinka ir užsienio akcijų rinkose šiuo metu aiškiai matomas tendencijas – po ilgai trukusio „augimo“ akcijų dominavimo investuotojai atsisuko į „vertės“ akcijas. Investicijos perkeliamos iš įmonių, kurių vertė paremta aukštu potencialiu augimu ateityje, į stabilias bendroves, kurios jau dabar uždirba teigiamus pinigų srautus“, – pastebi „Swedbank“ atstovas.
 
„Silvano Fashion“ akcijos, kurių kaina pirmąjį ketvirtį patyrė didžiausią kritimą, viršijusį 50 proc., antrąjį ketvirtį susitraukė tik 6 proc. Tačiau vis tiek išlieka daug klausimų dėl šios bendrovės, kurios daugiau nei 80 proc. pardavimų sudaro Rusija ir Baltarusija, ateities. Jos akcininkai per metinį susirinkimą nusprendė nemokėti dividendų už praėjusius metus.
 
Kaip pastebi „Swedbank“ ekspertas, žiūrint į augusias akcijas, stipriausiai pasirodė bendrovė „Linas Agro“, kurios akcijų kaina pakilo apie 20 proc. per antrąjį ketvirtį. Bendrovė paskelbė įspūdingus 9 mėn. (kurie baigėsi kovo 31 d.) finansinius rezultatus – jos grynasis pelnas pašoko 10 kartų.
 
V. Lapės teigimu, svarbu pastebėti, jog žemės ūkio ir maisto sektoriai sudarė didelį svorį mažoje augusių Baltijos akcijų grupėje. Tarp jų be „Linas Agro“ taip pat galima rasti „INVL Baltic Farmland”, „East West Agro“ ir visas tris listinguojamas Lietuvos pieno bendroves. Šie sektoriai yra laikomi anticikliniais ir mėgstami investuotojų ekonominio lėtėjimo laikotarpiais. Žemės ūkio sektorių taip pat teigiamai veikia išaugusios maisto žaliavų kainos.

Akcijų platinimai vyksta lėtesniu tempu

Pasak V. Lapės, naujų bendrovių atėjimas į biržas tiesiogiai koreliuoja su nuotaikomis akcijų rinkose. Krentant akcijų indeksams, mažėja pirminių akcijų platinimų skaičius.
 
„PWC“ duomenimis, pirmąjį 2022 m. ketvirtį pasaulyje įgyvendintų pirminių akcijų platinimų vertė buvo 4 kartus mažesnė nei per tą patį laikotarpį prieš metus.
 
„Vis dėlto vyraujančios neigiamos nuotaikos finansų rinkose nereiškia, kad neįmanoma išplatinti akcijų. Bendrovės, turinčios patrauklią istoriją, gali sudominti investuotojus ir tokiu metu. Per pirmus šešis šių metų mėnesius 9 Baltijos įmonės įvykdė viešuosius akcijų platinimus, iš kurių 5 buvo pirminiai platinimai, pasibaigę naujų bendrovių įtraukimu į „Nasdaq Baltic“ sąrašą. Likę 4 buvo antriniai platinimai, įvykdyti jau biržoje esančių įmonių“, − komentuoja „Swedbank“ atstovas.
 
Jis atkreipia dėmesį, kad šiais metais didžiausias buvo birželį pasibaigęs LHV antrinis akcijų platinimas. Jo metu Estijos bankas pritraukė 35 mln. eurų, paklausai viršijant pasiūlą apie 1,7 karto. Tai jau 3 sėkmingas LHV antrinis akcijų platinimas nuo 2019 m. Iš viso tokiu būdu bankas, pasinaudodamas savo stipria pozicija tarp vietinių investuotojų, pritraukė beveik 100 mln. eurų verslo plėtrai.
 
„EfTEN United Property“ nekilnojamo turto fondas per pirminį viešąjį fondo vienetų platinimą gegužę pritraukė 7 mln. eurų ir tapo dar vienu įrankiu investuotojams, norintiems investuoti į Baltijos šalių nekilnojamąjį turtą per akcijų biržą. Kitas „EfTEN“ nekilnojamo turto fondas – „EfTEN Real Estate Fund III“, – yra listinguojamas Talino biržoje jau nuo 2017 metų. Panašiai kaip ir LHV, šis fondas sėkmingai naudojasi antriniais platinimas kapitalo pritraukimui – per du platinimus 2019 ir 2021 m. pritraukė daugiau nei 30 mln. eurų“, − sako V. Lapė.
 
Pasak „Swedbank“ eksperto, kiti šiais metais vykę akcijų platinimai buvo vykdomi Estijos startuolių. Jais pritrauktos lėšos įprastai neviršijo keleto milijonų eurų. Kritę paklausos ir pasiūlos santykiai aiškiai liudija, kad investuotojų apetitas tokioms investicijoms smarkiai sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais.

Dabar investavimas į Baltijos šalių akcijas – nemokamas. Prisijunkite ir pradėkite prekybą.