Palūkanų mažinimo metus pasitinkant

Ateinantys 12 mėnesių, tikėtina, taps palūkanų normų mažinimo metais. Po agresyviausios per pastaruosius dešimtmečius vykdytos pinigų griežtinimo politikos 2022 ir 2023 metais toliau rimstant infliacijai, centriniai bankai yra pasirengę švelninimo priemonėms. „Bloomberg Economics“ vertinimu, per metus palūkanų normos pasaulyje sumažės 128 baziniais punktais, o sparčiausiai jas mažins  besivystančių šalių centriniai bankai. 

Verta pridurti, kad per ateinančius metus rinkimuose balsuos daugiau nei pusė pasaulio gyventojų. Tai reiškia, jog politinė rizika finansų rinkose šiemet išliks itin didelė.

JAV tikimasi įmonių pajamų augimo

JAV akcijų rinkose jaučiamas optimizmas dėl įmonių pajamų augimo potencialo. „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad JAV „S&P 500“ indekso bendrovių pajamos vienai akcijai 2024 m. padidės bent 5 proc. – iki 237 JAV dolerių. 

Tuo tarpu dauguma „Bloomberg“ apklausos respondentų teigė, kad didžiausia rizika pajamoms šiais metais gali būti ekonominis nuosmukis, kurį analitikai prognozuoja jau antrus metus. Taigi, nors akcijų brangimas 2024 m. ir yra tikėtinas, vis tik tokios prognozės yra labai trapios, o šiuo ekonominio ciklo metu akcijų vertės, rizikos ir naudos santykis yra ne itin patrauklus.

Pastarieji JAV ekonomikos rodikliai atrodė pakankamai stiprūs. Federalinio Rezervų banko (FED) Atlantos filialo vadovas Raphael Bostic teigė, kad infliacija sumažėjo labiau nei tikėtasi ir artėja prie siekiamo 2 proc. tikslo. Vis tik, R. Bostic nesitiki, kad palūkanų norma bus pradėta mažinti anksčiau nei trečiąjį šių metų ketvirtį. Tuo tarpu FED valdytoja Michelle Bowman palaiko palūkanų švelninimą, nors ir toliau atsargiai vertina infliacijos riziką. 

Pozityvaus atgarsio sulaukė ir JAV darbo rinkos duomenys – laisvų darbo vietų užregistruota 216 tūkst. (prognozuota – 175 tūkst.). Tiesa, šią gerą žinią vėliau nustelbė ISM paslaugų pirkimo vadybininkų indekso rodmenys – rezultatas krito į žemiausią lygį nuo 2020 m. liepos mėnesio. Toks žemas šis rodiklis yra buvęs tik recesijos periodu. 

Tuo tarpu mėnesinis pagrindinių vartotojų kainų pokytis atitiko ekonomistų sutarimą, nors realiai iš tikrųjų tikėtasi netgi prastesnio rezultato. Paslaugų kainos per mėnesį išaugo 0,4 proc. ir viršijo FED siekiamą infliacijos lygį, kas šiek tiek sumenkino ankstyvesnio agresyvaus palūkanų normų mažinimo galimybę. Tiesa, iki kovo mėnesio FED susitikimo darbo užmokesčio rodikliai ir vartotojų kainų indeksai dar bus atnaujinti dukart. 

Penktadienio rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ indeksas pakilo 0,48 proc., „S&P 500“ sesiją baigė 1,6 proc. aukščiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ paaugo 3,15 procento.

Europos akcijų rinkose – nerimas dėl įmonių pelnų

Europoje pozityvių nuotaikų buvo mažiau. Po niūrios metų pradžios listinguojamos Europos akcinės bendrovės teks skelbti pelnus, kai ekonominė situacija – komplikuota, o vartotojai – atsargūs. 

„Bloomberg Intelligence“ duomenimis, 2024 m. „Stoxx 600“ indekso įmonių pajamos vienai akcijai turėtų padidėti vidutiniškai 6,5 procento. Analitikai per pastaruosius tris mėnesius sumažino šią prognozę 2,1 proc., o tą paskatino sudėtinga situacija medžiagų, technologijų ir energijos sektoriuose.

Europos akcijų rezultatai iš dalies priklauso nuo regiono ekonomikos augimo, kuri, atrodo, judės į priekį itin lėtai. Nors nuotaikos gerėja, jos išlieka gana neigiamos, pirkimo vadybininkų indekso reikšmė sumažėjo, o ekonomistai ir Europos centrinio banko nariai gana atsargiai nusiteikę dėl 2023 m. pabaigos rezultatų. 

Nors euro zonos bendroji infliacija iš esmės mažėja, įmonių maržoms kyla pavojus, jei prekių ir paslaugų kainų spaudimas ir toliau mažės. Be to, daugelio Europos įmonių pelnas priklauso nuo to, kas vyksta už regiono ribų. Pasak „Goldman Sachs“, „Stoxx 600“ indekso įmonės tik apie 40 proc. pajamų gauna Europoje, o 20 proc. – iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių. Tačiau svarbios rinkos – Kinijos – ekonomikos atsigavimas sustojo. Iššūkių gali būti ir daugiau: finansinių konsultacijų įmonės „Lazard Ltd.“ vertinimu, dėl laivybos sutrikimų Raudonojoje jūroje augs jūrinių konteinerių gabenimo tarifai bei išliks tiekimo grandinės sutrikimų. Bendrovė „Tesco“ jau pranešė, kad tokie sutrikimai gali paskatinti kai kurių plataus vartojimo prekių kainų brangimą.

Jungtinėje Karalystė infliacija netikėtai pakilo pirmą kartą per 10 mėnesių, tad Anglijos bankas taip pat gali atsargiau vertinti galimybes mažinti palūkanų normas. Nacionalinis statistikos biuras trečiadienį pranešė, kad vartotojų kainų indeksas, palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn., pakilo 4 proc., palyginti su 3,9 proc. praėjusį mėnesį. Tai viršijo ekonomistų lūkesčius dėl nedidelio kritimo iki 3,8 procento. Pagrindinė infliacija, atskaičius maistą ir energiją, išliko 5,1 procento.

Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė  1,87 proc. žemiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė beveik 1 proc. žemiau, Jungtinės Karalystės FTSE 100 indeksas nukrito 2,9 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė 0,4 proc. žemiau.

Po pauzės obligacijų rinkose tikimasi atsigavimo

Pastaruoju metu obligacijų rinkose fiksuotas kainų atsitraukimas neišgąsdino tų, kurie šiemet tikisi obligacijų ralio – jie tai mato kaip galimybę pasinaudoti padidėjusiu pajamingumu prieš FED pradedant mažinti palūkanų normas. Juolab, kad ir „JPMorgan“ prognozuoja, kad iždo obligacijų bulių rinka tęsis po dabartinio „poilsio“. 

Vokietijos ilgalaikės obligacijos nuo 2023 m. ketvirtojo ketvirčio pradžios smarkiai pakilo, todėl šiemet joms judėti aukštyn vietos lieka mažiau. Penktadienio duomenimis, šalies 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas siekė maždaug 2,34 procento.

JAV Investicinių bendrovių institutas pranešė, kad, 2024 m. sausio 18 d. duomenimis, bendras pinigų rinkos fondų turtas sumažėjo 14,12 mlrd. JAV dolerių – iki 5,96 trilijono JAV dolerių. Dvejų metų obligacijų pajamingumas per paskutines dvi savaites paaugo 3 baziniais punktais ir siekė 4,39 procento. O 10 metų obligacijų pajamingumas per tą patį laikotarpį pakilo 14 bazinių punktų – iki 4,15 procento.

Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp dvejų ir 10 metų JAV iždo obligacijų pajamingumo išlieka apversta, bet po truputį traukiasi, inversija siekia -24 bazinių punktų.

Azijos akcijų rinkose: palūkanų mažinimo Kinijoje tikimasi jau šį ketvirtį

Japonijoje infliacija gruodį lėtėjo antrą mėnesį iš eilės, tad spaudimas kainoms mažėjo. Darbo užmokesčio augimas lapkritį taip pat smarkiai sulėtėjo – atlyginimai paaugo vos 0,2 procento, o realusis darbo užmokestis buvo netgi 3 proc. mažesnis.

Tuo tarpu Kinijos centrinis bankas (PBOC) nepakeitė savo pagrindinės vidutinės trukmės paskolų palūkanų normos – 2,5 proc., ir į finansų sistemą pumpavo daugiau grynųjų pinigų. Kadangi ekonomikai reikia stipresnės paramos, PBOC tikriausiai jau šį ketvirtį sumažins bazinę palūkanų normą 10 bazinių punktų, o privalomųjų atsargų normą – 25 baziniais punktais. Kinijos BVP praėjusį ketvirtį išaugo 5,2 proc., palyginti su praėjusių metų laikotarpiu, ir šiek tiek nepateisino lūkesčių. Pramonės gamyba gruodį buvo geresnė nei tikėtasi, tačiau mažmeninė prekyba lėtėjo, o būsto kainos krito labiausiai per beveik devynerius metus.

Japonijos „Nikkei“ akcijų indeksas dviejų savaičių laikotarpiu paaugo 6,5 proc.. o Kinijos „blue chips CSI 300“ nukrito 0,5 proc., Honkongo „Hang Seng“ per laikotarpį nukrito 5,6 procento.
Naftos kaina 2024/2025 turėtų išlikti panaši

JAV energetikos departamento Energetikos informacijos administracija (EIA) prognozuoja, kad vidutinės metinės naftos kainos 2024 ir 2025 metais išliks netoli 2023 metų vidurkio, nes tikisi, kad pasiūla ir paklausa bus gana subalansuota. Tarnybos prognozėmis, „Brent“ naftos kaina 2024 m. kainuos vidutiniškai 82 JAV dolerių už barelį (b), o 2025 m. – 79 JAV dolerių/b, lyginant su 2023 m. vidurkiu 82 JAV dolerių/barelį. Taip pat tikimasi, kad JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) kaina bus šiek tiek mažesnė.

„Brent“ naftos kaina per pastarąsias dvi savaites buvo 3,2 proc. aukštesnė ir siekė 78 JAV dolerių/barelį. JAV WTI naftos kaina pabrango 3,7 proc. iki 73 JAV dolerių/b penktadienio sesijos metu. Aukso kaina liko praktiškai nepakitusi – +0,07 proc. iki 2 029 JAV dolerių už unciją.

Nedideli infliacijos lūkesčiai palankūs eurui 

Infliacijos lūkesčiai Europoje nukrito iki žemiausio lygio nuo 2022 m. rugsėjo mėn., palyginti su JAV. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip neigiamas signalas eurui, nes turėtų mažėti pinigų politikos griežtinimo poreikis, bet, kaip rodo istorija, nuo 2020 m. euras šį infliacijos lūkesčių skirtumą seka atvirkščiai. Nepaisant karo Ukrainoje, euras nuo 2023 m. pradžios parodė vieną iš geresnių rezultatų tarp stipriausių 10 pasaulio valiutų. Jis ir toliau gali demonstruoti gerus rezultatus, ypač, jeigu FED palūkanų normų mažinimo pradžia paskatins dolerio vertės kritimą. 

Per dvi paskutines savaites euro kursas nukrito 0,47 proc. ir nusistovėjo ties 1,09 JAV dolerio riba. Tuo tarpu JK svaro sterlingo kursas fiksavo 0,35 proc. kritimą ir penktadienį buvo prekiaujamas už 1,27 JAV dolerių. Japonijos jena susilpnėjo reikšmingiau – 2,7 proc., iki 148 už JAV dolerį.