Atsivėrusios galimybės obligacijų rinkoje

Ilgą laiką „nurašytomis“ laikytos obligacijos šįmet vėl atgavo savo populiarumą dėl apčiuopiamai padidėjusio pajamingumo. Konkreti obligacijų dalis individualiame investiciniame portfelyje priklauso nuo investuotojų tikslų ir rizikos tolerancijos. Naujai atsivėrusios galimybės obligacijų rinkoje yra geras metas peržiūrėti savo portfelį ir galbūt atrasti jame vietos šiai turto klasei.

Per 2022 m. įvykusi korekcija

2022-ieji buvo katastrofiškai blogi obligacijų turto klasei. Tiek įmonių, tiek vyriausybių obligacijų kainos smarkiai krito atspindėdamos nerimą ir dėl kylančios infliacijos, ir dėl sparčiu tempu didinamų bazinių palūkanų normų. Pavyzdžiui, Europos vyriausybių obligacijos praėjusiais metais neteko vidutiniškai 18 proc. vertės, JAV iždo vertybiniai popieriai nuvertėjo daugiau kaip trečdaliu.

„Per istoriją sunku būtų surasti kitus tokius metus, kai obligacijų turto klasė būtų šitaip „nuskriaudusi“ investuotojus. Įprastai obligacijos laikomos „saugumo užuovėja“ investicijų portfelyje, o jų vertė turėtų išlikti santykinai stabili tokiu būdu amortizuojant rizikingesnių turto klasių kaip akcijos svyravimus“, – sako „Swedbank“ Finansų rinkų departamento direktorius Marius Ignotas.

Neslopstanti infliacija nepaliko didelio pasirinkimo ir JAV, ir Europos pinigų politikos formuotojams: bazinės palūkanų normos JAV pakilo iki 5 proc., o euro zonoje palūkanas už komercinių bankų indelius kilstelėtos iki 3 proc. Tiesa, infliacijos pikas ir pagrindinis bazinių palūkanų šuolis jau greičiausiai yra praeityje, todėl tokio mąsto pokyčiai, kuriuos finansų rinkose stebėjome praėjusiais metais, artimiausiu laikotarpiu neturėtų pasikartoti.

Centrinių bankų politikos svarba

Ar 2023-ieji taps lūžio tašku? Įprastai ilgalaikių skolos vertybinių popierių palūkanų normos turėtų būti aukštesnės už trumpalaikių vertybinių popierių palūkanas. Pasak M. Ignoto, aukštos ilgalaikės palūkanos atspindi tikėjimą geromis ekonominio augimo perspektyvomis, o gausus likvidumas leidžia išlaikyti trumpalaikes palūkanas žemame lygyje. Atvirkštinė situacija, kuomet trumpalaikės palūkanos yra aukštos, reiškia stresą finansų rinkose (t. y. nepakankamą likvidumą), o žemos ilgalaikės palūkanos atspindi prastus lūkesčius dėl ilgalaikio augimo perspektyvų.

„Pasižiūrėjus į skirtumus tarp trumpalaikių ir ilgalaikių valstybės obligacijų, galima spręsti, kokią ekonominę perspektyvą mato investuotojai. Kovo mėnesį tiek JAV, tiek euro zonos palūkanų normų kreivės iš visų jėgų šaukė „recesija“, nes 2 metų trukmės JAV valstybinių obligacijų pajamingumas buvo beveik 1 proc. didesnis nei 10 metų obligacijų pajamingumas; Vokietijos atveju šis skirtumas sudarė 0,7 proc.“, – teigia „Swedbank“ atstovas.

Tokie skirtumai tarp obligacijų pajamingumų parodo, kad dabartiniai bazinių palūkanų normų lygiai nėra tvarūs ir gali gerokai apkarpyti privataus sektoriaus apetitą skolintis, kas turėtų nulemti ir ekonominės veiklos sulėtėjimą.

Vertindamas investuotojų nuotaikas, M. Ignotas pastebi, kad jie šiuo metu tikisi, jog centriniai bankai bus priversti pereiti prie ekonomikos skatinimo dar šįmet. Ateities sandoriai rodo, jog JAV Federalinis rezervų bankas iki šių metų gruodžio mėnesio sumažins bazines palūkanų normas iki 4 proc., o Europos centrinis bankas, nors ir turi erdvės kelti palūkanas iki metų vidurio, bet vis tiek bus priverstas pereiti prie jų mažinimo kitų metų pradžioje.

Investuotojai atsigręžė į obligacijas

Lūkesčius dėl palūkanų normų mažinimo ypatingai paskatino kovo mėnesį JAV ir Europoje įvykę bankų sektoriaus sukrėtimai. Investuotojai JAV dėl neapibrėžtumo bankų sektoriuje suskubo pasinaudoti galimybe pervesti dalį pinigų į aukštesnį pajamingumą siūlančias obligacijų rinkas.

Vien per audringą kovo savaitę, kuomet žlugo vienas regioninis JAV bankas, pinigų rinkos fondai JAV sulaukė virš 120 mlrd. JAV dol. naujų investuotojų įplaukų ir pasiekė rekordinį valdomo turto lygį – 5,4 trln. JAV dol. Palyginimui, per 2022 m. investuotojai atsiėmė 345 mlrd. JAV dol. iš JAV obligacijų fondų, kai per pirmąjį šių metų ketvirtį vėl į juos įliejo 66 mlrd. JAV dol. lėšų.

„Tokie investuotojų nuotaikų pokyčiai neturėtų labai stebinti. Akcijų rinkose vyraujant neapibrėžtumui tikintis mažesnio kompanijų pelningumo, vis daugiau pinigų nukreipiama į obligacijų rinkas, kuriose pajamingumai siekia jau dešimtmetį nematytas aukštumas“, – sako „Swedbank“ atstovas.

Rinkų dalyviai spėjo priprasti, kad JAV vyriausybės trumpalaikiai vertybiniai popieriai generuoja beveik 4 proc. metinį pajamingumą, Vokietijos – beveik 3 proc., o paieškojus tarp rizikingesnių įmonių obligacijų, galima surasti ir virš 5 proc. grąžą siūlančių obligacijų.

Kur ieškoti investicinių galimybių?

Vis dėlto reikia nepamiršti, kad įtampos rinkose netrūksta, o obligacijų kainos pastaraisiais mėnesiais šuoliavo su gerokai didesniu pagreičiu negu akcijų rinkų kainos. „Atrodo paradoksaliai, bet šiuo metu investuotojai įžvelgia daugiau rizikos dėl būsimų obligacijų kainų būtent todėl, kad niekas negali tiksliai pasakyti, kada ir kaip pasikeis centrinių bankų politika“, – teigia M. Ignotas.

Išlieka tikimybė, kad didžiosios pasaulio ekonomikos pasirodys esančios atsparesnės nei mano rinkų dalyviai, o centriniai bankai toliau palaikys aukštas bazines palūkanas. Todėl infliacijos ir darbo rinkos duomenys JAV ir Europoje stebimi pro padidinamąjį stiklą bei gali smarkiai keisti rinkos sentimentą kartu pašokdindami ir obligacijų kainas.

Tokiomis aplinkybėmis investuotojams M. Ignotas pataria elgtis apdairiau ir atsižvelgti į obligacijų pajamingumą lemiančius rizikos faktorius, pavyzdžiui, obligacijų išpirkimo laikotarpį ar skolininko kreditingumą. Šiuo metu reikėtų vengti labai ilgos trukmės obligacijų dėl jų kainos jautrumo galimiems palūkanų pokyčiams.

Tuo metu patraukliausiai atrodo aukštesnio kredito reitingo euro zonos valstybių obligacijos, ypatingai tos, kurių išpirkimas numatomas po 2-3 metų. Nevengiantiems valiutinės rizikos, yra galimybė gauti ir papildomą rizikos premiją už euro zonos emitentų obligacijas, išleistas JAV doleriais.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis obligacijas?

Investavimas į vertybinius popierius visuomet susijęs su rizika. Obligacijos nėra išimtis, todėl pateikiame svarbiausius obligacijų rizikingumą apibrėžiančius kriterijus.

LEIDĖJAS. Leidėjo įsipareigojimų nevykdymo rizika – tai galimybė, kad obligacijos emitentas bankrutuos ir negalės laiku arba apskritai įvykdyti savo įsipareigojimų. Jei obligacijų emitentas nevykdo įsipareigojimų, investuotojas gali prarasti dalį ar visą pradinę investiciją ir visas palūkanas, kurias turėjo gauti iš emitento.

Įprastai manoma, kad valstybės yra saugesnis skolininkas nei įmonės. Taip yra todėl, kad įmonių mokumas yra susijęs su jų gebėjimu uždirbti pajamas iš savo veiklos. Priklausomai nuo sektoriaus, kuriame veikia įmonė, generuojamos verslo pajamos (ir pelnas) gali keistis dėl verslo ciklo stadijos, vartotojų įpročių ar vadovų įgūdžių.

Tuo metu valstybių gebėjimas apmokėti skolas yra labiau susijęs su ilgalaikėmis makroekonominėmis tendencijomis, fiskaline ir monetarine politika bei yra mažiau priklausomas nuo nesisteminių rizikos faktorių. Pavyzdžiui, JAV ir daugelio euro zonos vyriausybių kredito reitingai yra labai aukšti. Jos turi galimybių sumokėti savo skolas didindamos mokesčius ar didindamos pinigų masę, todėl įsipareigojimų nevykdymas yra mažai tikėtinas.

Kita vertus, besivystančiose rinkose galima dažniau rasti sunkumų patiriančių šalių, kurių kredito reitingai yra žemi. Jie rodo didesnę įsipareigojimų nevykdymų tikimybę. Tokių obligacijų savininkai gali prarasti dalį arba visas investuotas lėšas.

REITINGAS. Kredito reitingų paslaugas siūlančios agentūros („Moody's“, „Standard & Poor's“ ar „Fitch“) suteikia kredito reitingus obligacijų emisijoms ir emitentams. Jų reitingai yra obligacijų emitento finansinio patikimumo įvertinimas ir suteikia investuotojams informacijos apie tai, kokia tikimybė, jog įsipareigojimai pagal išleistų obligacijų sąlygas nebus įvykdyti.

Reitingas yra vienas iš pagrindinių parametrų obligacijų leidėjo ar obligacijų emisijos „sveikatai“ matuoti. Įprasta manyti, kad aukštesnio reitingo emitento obligacijos turės žemesnį pajamingumą nei žemo reitingo emitento. Ši taisyklė galioja tiek valstybių, tiek ir įmonių obligacijoms. Tiesa, gali pasitaikyti ir išimčių, pavyzdžiui, net ir žemą reitingą turinčios obligacijos gali siūlyti santykinai nedidelius pajamingumus, jei jos yra garantuotos arba padengtos aukštos kokybės turtu.

IŠPIRKIMO TERMINAS. Išpirkimo premija (termino rizikos premija) yra kompensacija, kurios investuotojai tikisi investuodami į vertybinius popierius su tolima išpirkimo data. Paprastai termino rizikos premija apima palūkanų normos riziką ir reinvestavimo riziką. Tai reiškia, kad kuo ilgiau investuotojai laiko investiciją, tuo didesnė bus rizika, kad kainos/pajamingumas pasikeis.

Trumpai tariant, investicijų termino rizikos premija didėja ilgėjant laikui iki išpirkimo. Šią rizikos premiją galima įsivertinti palyginus to paties emitento skirtingos trukmės obligacijų pajamingumus. Be to, ilgesnės trukmės obligacijų kainos žymiai jautriau reaguoja į palūkanų normų pokyčius, palyginti su trumpesnės trukmės obligacijų kainomis.

Peržiūrėti investavimo į obligacijas galimybes galite čia.