Justina investuoja: išbandau investavimą į biržoje prekiaujamus fondus (ETF)

Pastarieji keli mėnesiai mano investavimo kelionėje kone kryptingai vedė prie vieno investicinio sprendimo, apie kurį galvojau ir kuriam brendau jau gan ilgą laiką. Liepą pardavusi „Novaturo“ akcijas, rugpjūtį gavusi pajamų iš išpirktų valstybės taupymo lakštų bei neinvestavusi įprastų 100 eurų į jokius vertybinius popierius, sukaupiau sumą, kurią dedikavau biržoje prekiaujamų fondų įsigijimui. Bet apie viską – nuo pradžių.

Mėnesio galvosūkis

Kadangi savo investavimo patirtimi kiekvieną mėnesį dalijuosi su jumis, noriu, kad mano investavimo kelionė:

• Padėtų griauti nusistovėjusius mitus apie investavimą
• Leistų atskleisti pagrindinius investavimo principus
• Sudarytų sąlygas įsitikinti investavimo proceso paprastumu
• Užtikrintų kuo geresnius rezultatus
• Būtų įdomi mums visiems bei leistų stebėti skirtingų finansinių instrumentų dinamiką

Galimybė rinktis periodinį investavimą bei nukreipti lėšas į investicinius fondus, kuriuose sprendimus priima profesionalūs fondų valdytojai, sukuria man sąlygas investuoti patogiai. Ir nors daugelis mano kolegų sako, kad investavimas turėtų būti ganėtinai nuobodus procesas, kone kiekvieno mėnesio pabaigoje pagalvoju, kaip galėčiau šį procesą paįvairinti.

Jau ne kartą ir ne du svarsčiau, kad mano krepšelį paįvairinti galėtų biržoje prekiaujami fondai. Tačiau prieš įsigyjant biržoje prekiaujamų fondo vienetų, norėjau užsitikrinti tam tikras sąlygas, kurioms esant toks pirkinys būtų kuo naudingesnis finansiškai. 

Žinojau, kad perkant biržoje prekiaujamų fondų vienetus yra taikomi mokesčiai, kurie sudaro 0,25 proc. nuo sandorio sumos arba mažiausiai 8–11 eurų, priklausomai nuo pasirinktos rinkos. Ir nors 8–11 eurų suma pati iš savęs neatrodo didelė, investuojant nedidelėmis sumomis administracinių mokesčių santykinis dydis gaunasi visai nemažas. Ne veltui biržoje prekiaujamus fondus rekomenduojama rinktis tuomet, kai planuojama investuoti didesnę sumą, kad ši investicija netaptų tokia „brangi“. 

Na, o tam pasitarnavo mano įrašo pradžioje jau minėtos sąlygos – įplaukos iš išpirktų valstybės taupymo lakštų, turima „atliekama“ suma iš parduotų akcijų bei neinvestuotas papildomas 100 eurų, kurį įprastai skiriu kiekvieną mėnesį greta periodinių investicijų.

Sprendimą lėmė fondo žinomumas

Atsidarius biržoje prekiaujamų fondų sąrašą „Swedbank“ interneto banke tikrai yra iš ko pasirinkti. Tiesa, kuo didesnis pasirinkimas, tuo sprendimą priimti man yra sudėtingiau, tačiau neužtrunku sugalvoti, kuo grįsiu savo pasirinkimą. 

Bene žymiausias biržoje prekiaujamas fondas, apie kurį esu girdėjusi, tai yra „S&P 500“, susietas su gerai žinomu tokio pat pavadinimo indeksu. Į „S&P 500“ indeksą yra įtraukta 500 didžiausių pasaulio bendrovių, tarp kurių yra ir vienos didžiausių bei sėkmingiausių JAV gigančių: „Apple“, „Amazon“, „Google“, NVIDIA. Kompanijos taip pat yra iš skirtingų sferų: technologijų, finansų, sveikatos apsaugos, pramonės, žaliavų – tad šio instrumento diversifikacija taip pat yra gera. 

Tačiau net ir susiaurinus paiešką interneto banke atradau daugiau nei 50 skirtingų biržoje prekiaujamų fondų, susietų su „S&P 500“ indeksu. Dalis jų man netinka, nes jais prekiaujama ne euro valiuta, o papildomos rizikos dėl valiutos aš prisiimti nenoriu. Kita dalis atkrenta dėl to, kad biržoje prekiaujami fondai, kaip ir akcijos, turi savo vertę, ir kai kuriuos biržoje prekiaujamų fondų vienetus įsigyti galima tik didesnėmis sumomis, nei esu numačiusi savo šio mėnesio investicijoms. 

Egzistuoja daug biržoje prekiaujamų fondų, kurie seka tuos pačius indeksus ar krepšelius, ir yra siūlomi skirtingų turto valdytojų. Jie gali skirtis savo valdymo mokesčiais (tiesa, paprastai jie visur yra itin maži), likvidumu, dividendų politika. Tarp žinomiausių biržoje prekiaujamus siūlančių bendrovių galima išskirti du vardus – „BlackRock“ ir „Vanguard“. Galiausiai pasirinkau Amsterdamo biržoje listinguojamų Vanguard S&P 500 UCITS ETF fondų vienetus. Vieno vieneto kaina siekė 97,517 euro, o įsigijau jų iš viso tris. Įskaičiavus komisinį mokestį (11 eurų), bendra sandorio suma sudarė 303,59 euro. 

Taigi, mano krepšelis pasipildė nauja investavimo priemone, ir man bus labai įdomu stebėti šios priemonės dinamiką bei rezultatus. Kviečiu jus tai daryti drauge – visą mano investavimo kelionę rasite čia: https://blog.swedbank.lt/investavimas/1000-euru-investavimo-eksperimentas-virtes-gyvenimo-budu

Daugiau informacijos apie biržoje prekiaujamus fondus rasite šiame mano kolegos Donato Šetiko, „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovo įraše:  https://blog.swedbank.lt/investavimas/investuotoju-zvilgsnis-krypsta-i-birzoje-prekiaujamus-fondus-ka-apie-juos-verta-zinoti 

Tekste pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.