Obligacijų ABC: jų privalumai ir skirtumai nuo kitų finansinių priemonių

Investavimas dažniausiai siejamas su akcijų rinkomis, o obligacijos mažmeninių investuotojų dėmesį traukia mažiau. Vis dėlto pasaulinėse finansų rinkose obligacijos turi didesnį „svorį“ nei akcijos. „Bank for International Settlements“ (BIS) duomenimis, 2023 m. pabaigoje pasaulinė obligacijų rinkos vertė siekė apie 137 trln. JAV dolerių, o akcijų – apie 112 trln. JAV dolerių.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, Lietuvoje obligacijos sudaro apie trečdalį privačių investuotojų portfelio, o daugiausiai jų turi vyresnio amžiaus gyventojai. Kas obligacijas skiria nuo kitų investavimo priemonių ir ar pelnytai jos laikomos tik vyresnio amžiaus žmonėms tinkamu investavimo instrumentu?

Įsigyjame obligaciją, vadinasi, paskoliname

Obligacijos iš kitų investavimo priemonių visų pirma išsiskiria tuo, kad jos yra skolos vertybiniai popieriai. Įsigydami obligacijų investuotojai skolina pinigų jų emitentams, t. y. jas išleidusiai vyriausybei ar bendrovei, ir po tam tikro laiko už tai gauna nustatyto dydžio grąžą. Kadangi grąža žinoma iš anksto, dėl to obligacijos, kaip ir indėliai ar vyriausybės taupymo lakštai, priskiriamos fiksuoto pajamingumo priemonėms.

Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos vyriausybė leidžia obligacijas, kurių kupono dydis sudaro apie 3,5 proc. Tai reiškia, kad įsigiję šių obligacijų, paskolinsite pinigus valstybei, kuri kas metus jums mokės minėto dydžio palūkanas iki kol obligacijos bus išpirktos.

„Obligacijos kaip mažo rizikingumo investicinė priemonė leidžia saugiai investuoti į vertybinius popierius iš anksto žinant būsimą grąžą. Perkant aukštą reitingą turinčių emitentų, pavyzdžiui, tokių išsivysčiusių šalių kaip Prancūzija, Vokietija Lietuva vyriausybių obligacijas, jų grąža bus mažesnė“, – sako Rolandas Rodzis, „Swedbank“ vyresnysis finansinių produktų pardavimų specialistas.

Fiksuota ir santykinai nedidelė grąža gali būti ir privalumas, ir trūkumas. Tai priklauso nuo investuotojo tikslų. Jei investuotojo tikslas yra agresyviai didinti portfelio vertę, jis toleruoja aukštesnę riziką, jo investavimo horizontas siekia dešimtmetį, tokiu atveju obligacijos nebus itin patrauklios. O jei tikslas yra išsaugoti sukauptą turtą, šių lėšų gali prireikti kelerių metų perspektyvoje, tada gali būti pravarti didesnė obligacijų dalis portfelyje. Bet kuriuo atveju – bet kokiame portfelyje tikslinga turėti didesnę ar mažesnę obligacijų dalį.

Obligacijas leidžia vyriausybės ir įmonės

Obligacijas paprastai išleidžia vyriausybės arba įmonės: vyriausybės dažniausiai taip skolinasi biudžeto deficitui finansuoti, o bendrovės – kai vietos rinkoje reikiamo dydžio lėšų plėtrai ir projektams finansuoti nepavyktų pritraukti kitais būdais. Paprastai investuotojas skolina sutartam laikotarpiui ir nustatytomis sąlygomis, o šiam laikotarpiui pasibaigus emitentas išperka obligacijas, t. y. grąžina pasiskolintą sumą ir sumoka palūkanas.

Palūkanos mokamos priklausomai nuo sutartų sąlygų, kurios nurodytos obligacijų prospekte – visos iš karto arba per kelis kartus, jei obligacijos terminas yra ilgas. Obligacijos pagal terminą gali būti trumpalaikės (1–3 m. trukmės), vidutinės trukmės (iki 10 metų) arba ilgalaikės (išperkamos po daugiau nei 10 metų). Trumpesnės nei metų trukmės obligacijos vadinamos iždo vekseliais.

Už tam tikrą laikotarpį obligacijų savininkui sumokamos palūkanos yra vadinamos palūkanų atkarpa (kuponu). 

Pavyzdžiui, jei investuotojas nusiperka 100 eurų nominaliosios vertės 3 m. termino obligaciją, kurios atkarpa yra 5 proc. ir ji mokama kartą per metus, kiekvienais metais investuotojas gaus po 5 eurus ir po trejų metų jam bus grąžinama 100 eurų.

Ar obligacijos visada išlaiko savo vertę?

Obligacijos tradiciškai vertinamos kaip žemo rizikingumo investicinė priemonė, tačiau prarasti galima ir šias investicijas, jei bankrutuoja emitentas. Investicinėmis laikomis AAA, AA, A ir BBB rizikos reitingą turinčios obligacijos, o BB ir blogesnį reitingą turinčios jau bus spekuliacinio lygio obligacijos.

„Problematiška tai, kad dauguma obligacijų, ypatingai tos, kurios leidžiamos mažomis emisijomis Lietuvoje, nėra reitinguojamos, nes tai nemažai kainuoja, tad investuotojai patys turi pasidomėti ir įvertinti, į ką investuoja. Jei įmonės išleistos obligacijos neturi reitingo, didesnį rizikingumą signalizuoja prasti finansiniai duomenys, užstato nebuvimas“, – sako R. Rodzis.

Kuo žemesnis reitingas, tuo didesnė rizika, kad obligacijų emitentas neįvykdys įsipareigojimų ir investuotojai gali prarasti savo investicijas. Mažėjant investiciniam obligacijų reitingui, paprastai didėja jų pajamingumas, nes žemesnio reitingo obligacijos turi didesnę įsipareigojimų neįvykdymo riziką, o emitentai, norėdami pritraukti investuotojus, žada didesnę grąžą.

Obligacijų turto klasei būdinga mažesnė rizika nei akcijų, tačiau tai nereiškia, kad rizikos visai nėra. Svarstant įsigyti įmonių obligacijų reikia įvertinti, ar per skolinimo laikotarpį įmonė nepatirs bankroto, bet tokia pati taisyklė galioja ir vyriausybių obligacijoms, nors pastarosios laikomos ir mažesnio rizikingumo.

Kaip investuoti į obligacijas?

Investuoti į obligacijas gali stabdyti aukšta jų kaina: šiuo metu per „Swedbank“ į Lietuvos Vyriausybės išleistas obligacijas galima investuoti nuo 100 eurų. Vis dėlto įprastai investicijos prasideda bent nuo 10 tūkst. eurų: mažiausiai tiek lėšų reikėtų turėti norint įsigyti Prancūzijos, Vokietijos ar Latvijos išleistų obligacijų. Paprastai bent 1000 eurų ar didesnės sumos reikia ir norint dalyvauti Lietuvos rinkoje vykstančiuose įmonių obligacijų emisijų platinimuose. Minimali suma gali skirtis – ją galima rasti obligacijos prospekte arba jo santraukoje.

Obligacijos iš pradžių išleidžiamos pirminėje rinkoje, kur jos paprastai platinamos stambiems investuotojams, o smulkieji investuotojai jų dažniausiai gali įsigyti antrinėje rinkoje, kai obligacijomis pradedama prekiauti vertybinių popierių biržoje. Antrinėje rinkoje taip pat galima parduoti obligacijas nesulaukus jų išpirkimo termino. Obligaciją galima parduoti už tuo metu rinkoje esančią kainą. Tiesa, vyriausybių obligacijas parduoti paprasčiau, įmonių išleistoms obligacijoms paklausa rinkoje ne visada gali susidaryti, todėl jų pardavimas užtrunka ilgiau, o kai kuriais atvejais gali apskritai neįvykti.

Pardavus obligaciją anksčiau laiko, investuotojas gali patirti tiek pelną, tiek ir nuostolį. Obligacijos kainai įtakos turi centrinių bankų palūkanų norma, finansinė emitento situacija, ekonominė šalies situacija ir pan. Europos Centriniam Bankui (ECB) keliant palūkanų normas obligacijų kainos krenta ir atvirkščiai – ECB pradėjus mažinti palūkanų normą, obligacijų kainos pradeda kilti.

Galiausiai, tik išlaikęs obligaciją iki išpirkimo datos, investuotojas gali gauti iš anksto sutartą pajamingumą. Tuo atveju, kai obligacijos parduodamos nesulaukus išpirkimo datos, investuotojas gali uždirbti ir pelno, ir patirti nuostolio. Tai priklauso nuo tuo metu rinkoje susiformavusios obligacijų kainos, kurią lemia centrinių bankų palūkanų norma, finansinė emitento situacija, ekonominė šalies situacija ir kiti veiksniai.

Kada kaina didesnė už nominalią?

Interneto banko obligacijų prekybos sąraše matysite dvi kainas – už kiek obligacijos perkamos ir už kiek parduodamos, o sandoris įvyksta, kai klientas pateikia pavedimą už pajamingumą, kuris tuo metu siūlomas. Pavyzdžiui, šių metų rugpjūčio pabaigoje išperkamų Lietuvos Vyriausybės išleistų 100 eurų vertės obligacijų per „Swedbank“ galima įsigyti už artimą nominaliai kainą, 99,97 euro, o bankas šias obligacijas perka už 99,88 euro. Tuo metu  2029 m. pabaigoje išperkamų 100 eurų nominalios vertės  obligacijų galite įsigyti už beveik 96 eurus, o parduoda jas bankas už šiek tiek daugiau kaip 94 eurus.

Obligacijos kaina mažesnė už nominalią būna tuomet, kai obligacijos kuponas yra nulinis arba mažesnis už pajamingumą, ir atvirkščiai – obligacijos kaina didesnė už nominalą yra tuomet, kai obligacijos kuponas yra didesnis už obligacijos metinį pajamingumą.

Svarbu žinoti, kad investuoti į obligacijų turto klasę galima ir neturint sukaupus didesnių lėšų: užuot tiesiogiai pirkus vyriausybių ar bendrovių išleistas obligacijas, įsigyti investicinių obligacijų fondų. Pavyzdžiui, į investicinio reitingo bendrovių obligacijų fondus „Swedbank Robur Corporate Bond Nordic“ arba „Swedbank Robur Bond Europe“, vienetus galima investuoti vos nuo 1 euro. Įsigijus tokio fondo vienetų iš karto įgyjamas diversifikuotas obligacijų portfelis.

Čia pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, kvietimas, pasiūlymas ar raginimas pirkti / parduoti konkrečias finansines priemones. „Swedbank“, AB, nevertino, ar šios nurodytos finansinės priemonės Jums tinka.  Investavimas yra susijęs su rizika. Investicijų vertė investavimo laikotarpiu gali ir mažėti, ir didėti. Istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje.