Kokių pajamų reikia oriai senatvei ir kaip jas užsitikrinti?

Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą Lietuvoje 2024 m. rugsėjo mėn. siekė apie 640 eurų. Ji sudarė maždaug 47 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“. Norint išlaikyti panašų gyvenimo lygį į tą, kurį žmogus turėjo prieš išeidamas į pensiją, reikalingos bent 70 proc. ankstesnių pajamų atitinkančios išmokos, kas šiandien sudarytų apie 950 eurų. Kaip užsitikrinti tokias pajamas ir kokiais rinkoje egzistuojančiais instrumentais tai galima padaryti?

Kaip pastebi „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis, Lietuvoje egzistuoja trijų pakopų pensijų sistema, o dalyvavimas kiekvienoje pakopoje ir gali padėti pasiekti pakankamą pajamų lygį ateityje.

„Valstybė yra sukūrusi sistemą, kuri leidžia orias pajamas senatvėje užsitikrinti praktiškai kiekvienam dirbančiajam. Tam reikia pradėti ruoštis nuo savo profesinės karjeros pradžios ir reguliariai nukreipti dalį lėšų nuo savo atlyginimo į II ir III pakopos fondus bent tris dešimtmečius. Nuo 2025 m. keičiantis iki šiol galiojusioms GPM lengvatos kaupimui III pakopoje sąlygoms, ypač aktualus tampa darbdavio prisidėjimas“, – sako T. Gudaitis.

Kodėl neužtenka „Sodros“?

Pasak T. Gudaičio, kartais dar galima išgirsti klausimų dėl papildomo kaupimo reikalingumo, nes visi gausime „Sodros“ pensiją, kuri pastaruosius kelerius metus sparčiai didėjo ir galbūt ateityje priartės prie rekomenduojamos pakeitimo normos. 

„Pastaruosius keletą metų valstybė gali didinti pensijas dėl spartaus atlyginimų augimo ir vis dar augančio užimtų gyventojų skaičiaus. Vis dėlto spartus atlyginimų augimas lemia ir tai, kad vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo santykis išlieka panašus.

Po kelerių metų net ir toliau tęsiantis atlyginimų augimo tendencijai, o užimtųjų skaičiui išliekant stabiliam ar nežymiai didėjant, tokiu pačiu tempu didinti pensijas gali būti sudėtinga dėl dar sparčiau išaugsiančio pensinio amžiaus gyventojų skaičiaus“, – pastebi „Swedbank“ atstovas. 

Nuo nepriklausomybės pradžios, t. y. per praėjusius 34 m. vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo „į rankas“ santykis buvo pakankamai stabilus ir sudarydavo 40-45 proc. Žiūrint į ateitį prognozės dar niūresnės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija praėjusių metų pabaigoje paskelbė ataskaitą, pagal kurią dabartiniams dvidešimtmečiams sulaukus pensinio amžiaus prognozuojama tik apie 30 proc. ankstesnių pajamų siekianti pensija. Tiems, kas gaus didesnį už vidutinį atlyginimą, prognozuojama dar žemesnė pakeitimo norma.

„Nors tai tik prognozė, ji paremta demografiniais duomenimis ir dabartinėmis tendencijomis. Mažėjantis gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė lems tai kad augs vyresnio amžiaus gyventojų skaičius ir mažės dirbančiųjų, kurie turės išlaikyti daugiau pensinio amžiaus asmenų, skaičius“, – sako T. Gudaitis.

Valstybės duomenų agentūra prognozuoja, kad iki 2070 m. pagyvenusių žmonių koeficientas, t. y. pensinio amžiaus žmonių skaičius, tenkantis 100 darbingo amžiaus gyventojų, nuo dabartinio 30 išaugs daugiau kaip du kartus – iki 67. 

Kiekvienas turi kelis pasirinkimus

Šią situaciją galima pakeisti keliais būdais – priimant politinius sprendimus dėl spartesnio pensijų didinimo arba kiekvienam gyventojui savo pensijai kaupiant papildomai. Vis dėlto geresnes garantijas dėl ateities gali suteikti tik asmeninis pasiruošimas.

„Valstybės mokama senatvės pensija daugeliui dabartinių pensininkų yra vienintelis nuolatinis pajamų šaltinis, tačiau Vakarų valstybių praktika rodo, kad norint užsitikrinti orų gyvenimą senatvėje geriau pajamas gauti iš kelių šaltinių, ar tai būtų pensijų fondai, ar kitos investicinės priemonės“, – pažymi „Swedbank“ atstovas.

„Šiandieniniais skaičiavimais, „Sodros“ pensija ir II pakopoje sukauptas turtas ateityje užtikrins pajamas, kurios sudarys apie 35–55 proc. buvusio atlyginimo, todėl trūkstamą dalį reikėtų sukaupti III pakopos fonduose arba investuojant papildomai“, – pastebi T. Gudaitis.

Kaupimas III pakopos pensijų fonduose, palyginti su investavimu, turi kelis pranašumus. Pavyzdžiui, investicijų prieaugis kaupiant ilgiau nei 5 metus ir iki pensijos likus ne daugiau kaip 5 metams yra nepamokestinamas; lėšas pervedant pačiam gyventojui, jis gali pasinaudoti GPM lengvata; darbdaviai taip pat gali mokėti įmokas į savo darbuotojų III pakopos pensijų sutartį.

Galimybė toliau naudotis lengvata – iki 2024 m. pabaigos

T. Gudaitis atkreipia dėmesį, kad iki šiol galiojusios GPM lengvatos kaupiant III pakopos pensijų fonduose ar pagal gyvybės draudimo sutartis nuo 2025 m. pradžios bus atsisakyta.

„Šiais metais buvo priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriame apibrėžta, jog tie gyventojai, kurie bus sudarę arba sudarys sutartis iki šių metų pabaigos, t. y. iki 2024 m. gruodžio 31 d., ateinančius dešimt metų dar galės pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata“, – sako T. Gudaitis.

Remiantis šia lengvata galima susigrąžinti iki 20 proc. (maksimali suma – 300 eurų) nuo savo sumokėtų įmokų pagal turimas III pensijų pakopos ar gyvybės draudimo sutartis.

Tuo metu galimybė prie kaupimo III pensijų pakopoje prisidėti darbdaviui ir išliks ir toliau. Darbdaviai gali į darbuotojo fondo sąskaitą nukreipti dalį užmokesčio neatskaičius darbo mokesčių, kai nukreipiama suma neviršija 25 proc. įprastų su darbo santykiais susijusiu pajamų. Darbuotojo sąskaitą pasiekia apie 1,7 karto didesnė suma nei tuo atveju, kai šie pinigai jam išmokami „į rankas“. 

Vakaruose – dešimtmečių geroji praktika

Senstanti visuomenė – ne vienos Lietuvos, o viso Vakarų pasaulio problema, ir kompleksinių sprendimų demografiniams iššūkiams spręsti ieškoma ne vieną dešimtmetį. 

„Daugelyje Vakarų šalių ne vieną dešimtmetį veikia įvairios privataus kaupimo pensijai schemos, kurios iš dalies padeda sumažinti krūvį valstybinei socialinio draudimo sistemai. Vakarų valstybėse paplitusi ir kita Lietuvoje kol kas tik bepradedanti formuotis praktika, t. y. darbdavio arba profesinės pensijos kaupimas“, – įžvalgomis dalijasi T. Gudaitis.

Darbdaviai prie darbuotojų pensijų kaupimo prisideda Danijoje, Islandijoje, Olandijoje, Izraelyje – būtent šių šalių pensijų sistemos yra geriausiai įvertintos pensijų sistemas analizuojančios konsultacijų įmonės „Mercer“ paskelbtame indekse „Global Pension Index 2024“.

Minėtose šalyse pajamų pakeitimo norma išėjus į pensiją sudaro 70–90 proc., o reikšminga dalis pajamų į pensiją išėjusiems gyventojams mokama iš pensijų fonduose sukaupto turto. Minėtose šalyse vidutinė pensija siekia 1,7–3 tūkst. eurų prieš mokesčius.

„Swedbank“ primena, kad ruoštis finansiškai savo didžiausioms gyvenimo atostogoms svarbu iš anksto. Pasirūpinkite kaupimu jau dabar, kad ateityje galėtumėte įgyvendinti visas savo svajones. Daugiau informacijos: www.swedbank.lt/atostogos.

Daugiau apie „Swedbank“ projektą „Didžiausios gyvenimo atostogos“ skaitykite ČIA