Pagrindiniai tvarumo aspektai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorius sukuria apie 4 proc. Lietuvos BPV. Tai atitinka pasaulinį vidurkį, o ES mastu sektoriaus sukuriama ekonominė vertė sudaro apie 1,5 proc. BVP. Vertinant generuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, šis sektorius yra vienas iš turinčių didžiausią poveikį klimato kaitai: jei ES ir pasaulio mastu jame sukuriama vidutiniškai 11 proc. visų ŠESD emisijų, tai Lietuvoje – net 22 proc. Tad mūsų šalyje tai yra trečias daugiausiai emisijų generuojantis sektorius po transporto ir energetikos sektorių. Be to, jame generuojama daugiausia metano (CH4) ir azoto suboksido (N2O) – dujų, kurių potencialas sukelti šiltnamio kaitą yra kelis kartus didesnis nei anglies dioksido (CO2).

Natūralu, kad dėl šios priežasties žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriui skiriamas didelis dėmesys, kalbant apie neigiamo poveikio aplinkai mažinimą. Europos Sąjungos „Žaliasis kursas“ aiškiai įvardija siekį sumažinti ne tik maisto sistemos poveikį klimato kaitai, bet ir aplinkosauginį sektoriaus pėdsaką apskritai. Šie tikslai turi įtakos ir šalių narių politinėms darbotvarkėms bei viešosios politikos priemonėms, tad sektoriuje veikiančios bendrovės turi vertinti savo neigiamus poveikius aplinkai ir ieškoti priemonių juos mažinti. Papildomą spaudimą sukuria ir ES patvirtinta Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva (CSRD), numatanti prievolę didelėms įmonėms atskleisti su pagrindiniais tvarumo aspektais susijusią informaciją ir pareigą ją rinkti bei vertinti visoje vertės kūrimo grandinėje. Plačiau: Nauji ES reikalavimai dėl tvarumo ataskaitų teikimo: ką reikia žinoti verslui? | blog.swedbank.lt

Bet kuriai įmonei reikšmingi tvarumo aspektai nustatomi atliekant veiklos (vertės kūrimo grandinės) analizę, vertinant joje sukuriamus poveikius aplinkai, socialinius poveikius, taip pat identifikuojant su tvarumu susijusias rizikas bei galimybes – tokie pagrindiniai dvigubo reikšmingumo analizės principai. Į CSRD direktyvos apimtį patenkančios įmonės turės atlikti tokią analizę – tą numato Europos tvarumo atskaitomybės standartai. Tačiau kol tai bus atlikta, taip pat  ir bendrovėms, kurioms dar nėra privaloma skelbti su tvarumu susijusios informacijos, bet nori veikti tvariau, verta jau dabar atkreipti dėmesį į tipines šiam sektoriui tvarumo temas. 

Žemiau pateikiamos tipinės aktualios tvarumo temos, išskirtos remiantis viena iš tvarumo vertinimo sistemų SASB (angl. Sustainability Accounting Standards Board). Šios temos leidžia suprasti, kuriose srityse bendrovėms kyla didžiausios ESG rizikos, galinčios turėti neigiamą poveikį jų finansiniams rezultatams ir vertei. Be to, tai leidžia pasirinkti prioritetus, kur nukreipti savo pastangas siekiant tvaresnės veiklos.

Pagrindinės tvarumo temos, kurios yra tipinės žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus įmonėms:

1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos

Sektoriuje daugiausia emisijų sukuriama tiesiogiai (pirmoje ir antroje apimtyje).Tai pirmiausia susiję su biologiniais procesais: žemės dirbimu (pvz., N2O bei CO2 emisijos) ir gyvulininkyste (pvz., tam tikrų gyvūnų atrajojimo metu išskiriamas metanas). Ir tik sąlyginai maža dalis sektoriaus emisijų yra susijusios su kuro naudojimu (nuimant derlių, transportuojant žaliavas ir produkciją), trąšų gamyba. Šiam sektoriui specifiškai būdingas CO2 emisijų tipas LUC (land usage change) yra susijęs su žemės paskirties keitimu, pvz., miškų kirtimu, pelkių ir pievų bei pan. konversija į žemės ūkio paskirties žemę. Vienas iš pirmųjų žingsnių, kurį įmonės turėtų padaryti – pradėti skaičiuoti savo sukuriamas ŠESD emisijas, taip pat ieškoti būdų, kaip jas sumažinti, o ne tik kompensuoti. Plačiau: CO2 emisijos versle | blog.swedbank.lt

2. Oro kokybė ir tarša

Šiame sektoriuje susidaro įvairūs cheminiai junginiai, turintys neigiamos įtakos oro kokybei. Gyvulių mėšlas ir įvairūs naudojami chemikalai sukuria amoniako emisijas, stacionarūs (pvz., gamyklos) ir mobilūs (pvz., transportas) taršos šaltiniai generuoja kitus teršalus – tokius kaip azoto ir sieros oksidai, lakieji organiniai junginiai, kietosios dalelės, sunkieji metalai ir chlorfluorangliavandeniliai. Be to, teršalai veikia oro kokybę ne tik vietovėse, kur vyksta šio sektoriaus ekonominė veikla, bet gali pasiekti ir apylinkes bei pabloginti gyvenimo kokybę jose. Taršos mažinimas svarbus ne tik siekiant gerinti oro kokybę, bet ir gali padėti bendrovėms mažinti veiklos kaštus.

3. Vanduo ir nuotekos

Vanduo yra vienas iš esminių resursų šiame sektoriuje. Nors mūsų šalies situacija yra sąlyginai gera, klimato kaita ir su ja susiję sausringi periodai pradeda kelti atitinkamų rizikų, susijusių su vandens trūkumu. Tai reiškia, kad įmonėms teks ieškoti būdų, kaip taupyti vandenį, keisti procesus. Be to, griežtėja ir reikalavimai, susiję su vandens tarša azoto junginiais ir kitais teršalais. Tad bendrovės turi pradėti sekti vandens suvartojimą, ieškoti būdų jį mažinti, skirti daugiau dėmesio vandens išgavimo proceso kontrolei, taip pat nuotekų išleidimui ir valymui. 

4. Ekologinis poveikis

Šio sektoriaus ekologinis poveikis visų pirma susijęs su poveikiu ekosistemoms ir bioįvairovei. Žemės paskirties keitimas ir žemės naudojimas sukelia pavojų gyvūnų buveinėms, miškų bei bioįvairovės mažėjimą. Nykstančios pievos, sausinamos pelkės ir durpynai, kertami miškai sukelia ekosistemų degradaciją, augalijos dangos praradimą ir biomasės produktyvumo mažėjimą. Tai yra didelė grėsmė įprastinei ekosistemų veiklai ir biologinei įvairovei, kartu mažinanti atsparumą klimato kaitai bei stichinėms nelaimėms. ES strategija „Nuo lauko iki stalo“ numato įvairias kryptis kaip mažinti neigiamą sektoriaus poveikį bioįvairovei bei didinti atsparumą klimato kaitai – pavyzdžiui, didinant organinės ir ekologiškos žemdirbystės mastą. Ilgalaikėje perspektyvoje toks ūkininkavimas gali būti ir galimybe. Kadangi sektorius yra tiesiogiai itin priklausomas nuo ekosistemų funkcionavimo ir bioįvairovės, labai svarbu imtis priemonių, mažinančių atitinkamą jo poveikį.

5. Fizinis klimato kaitos poveikis

Klimato kaita kelia labai daug rizikų šiam sektoriui. Kintančios temperatūros, jų ekstremumai ir karščio bangos, kritulių dažnis ir augantis jų intensyvumas, potvyniai, audros bei gaisrai turi akivaizdžią neigiamą įtaką. Švelnesnės žiemos neigiamai veikia įprastą augalų vegetacijos ciklą, leidžia išgyventi piktžolėms ir parazitams, kurie mažina derlių, naikina augalus ir miškus. Bendrovės turi vertinti su klimato kaita susijusius poveikius – tiek kylančias rizikas bei reikiamus resursus joms suvaldyti, tiek ir atsirandančias galimybes ir ko reikia, kad jomis pasinaudotų. Europos tvarumo atskaitomybės standartai numato, kad stambios bendrovės turės atskleisti dėl klimato kaitos atsirandančias rizikas ir priklausomybę nuo ekosistemų bei savo ekologinius poveikius.

6. Produkto kūrimas ir gyvavimo ciklo valdymas

Augantis vartotojų lūkestis tvarumui reiškia, kad reikia vertinti poveikius aplinkai visoje šio sektoriaus vertės kūrimo grandinėje. Įvairių resursų naudojimas, pakuotės ir susidarančios atliekos – tai keletas aktualių su produkto gyvavimo ciklu susijusių tvarumo aspektų. Įvairių žiediškumo principų taikymas yra viena iš efektyviausių strategijų, kaip valdyti šiuos poveikius.  

7. Produkto kokybė ir saugumas 

Sektoriaus produkcija yra parduodama tiesiai vartotojams arba tiekiama kaip žaliavos maisto pramonei, taip pat kaip pašarai. Produkcijos tarša patogenais, chemikalais, sugedusios prekės gali turėti didelį neigiamą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai, tad produkto kokybės ir saugos aspektai yra itin svarbūs. Be to, atitinkamos problemos ir produkcijos atšaukimai gali neigiamai paveikti įmonių reputaciją bei sukelti finansinių nuostolių. ES taip pat imasi veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti pašarų ir maisto saugumą, gyvūnų gerovę ir sveikatą, augalų apsaugą. Atitinkamų reikalavimų laikymasis bei saugos sertifikavimo sistemų diegimas, taip pat kokybės kontrolė visoje tiekimo grandinėje leidžia valdyti susijusias rizikas bei užtikrinti produkto kokybę ir saugą.

8. Darbuotojų sveikata ir sauga

Sektoriuje vykstantys pramoniniai procesai yra imlūs žmonių darbui bei kelia dideles profesines rizikas. Nelaimingi atsitikimai, susiję su netinkamu įrangos naudojimu, perkaitimu, nukritimu iš didelio aukščio ir pan., kelia rizikas darbuotojų sveikatai, o kartais ir gyvybei. Dėmesys darbuotojų saugai ir sveikatai, saugos darbo vietoje kultūros propagavimas, atitinkamų sveikatos ir saugos sistemų diegimas bei sertifikavimas gali padėti ne tik valdyti rizikas, bet ir padidinti darbuotojų produktyvumą, sumažinti praleistų darbo dienų skaičių ir darbuotojų kaitą bei stiprinti bendrovių reputaciją. 

Kaip sumažinti sektoriaus poveikį aplinkai skaitykite čia.