Tinklaraštis
Transporto ir logistikos sektorius: tvarumo sritys ir poveikio mažinimo būdai
2024-08-21
Transporto sektoriuje susidaro daugiau kaip 30 proc. visų Lietuvos ŠESD emisijų. Be to, jame, skirtingai nei kituose sektoriuose, emisijos pastaruosius kelis dešimtmečius didėja – išaugo beveik 50 proc., palyginti su 2005 metais. Tą lemia transporto sektoriaus priklausomybė nuo iškastinio kuro. Akivaizdu, jog ES ir nacionaliniai iškastinio kuro mažinimo tikslai kelia didelių iššūkių šiam sektoriui. Taip pat jame veikiančios įmonės turi reikšmingų poveikių bei rizikų, susijusių ir su kitomis sritimis – pvz., oro tarša, klimato kaitos poveikiu, darbuotojų sveikata ir sauga, darbo sąlygomis ir kt.
ES Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva (angl. CSRD) jau perkelta į nacionalinę teisinę bazę: 2024 m. birželio pabaigoje Seimo patvirtini atitinkamų įstatymų pakeitimai įpareigojo dideles įmonės jau 2026 m. atskleisti su pagrindiniais tvarumo aspektais susijusią informaciją už 2025 metus ir pareiga ją rinkti bei vertinti visoje vertės kūrimo grandinėje. 2025 metais šis reikalavimas buvo sušvelnintas: įmonės, kurios turėjo pradėti raportuoti už 2025 ir vėlesnius m., pradės raportuoti tik už 2027 m., o tos kurios turėjo pradėti raportuoti už 2026 ir vėlesnius m., pradės raportuoti tik už 2028 m. Tad daug transporto ir logistikos sektoriaus bendrovių jau dabar turėtų ruoštis raportuoti su reikšmingiausiais poveikiais, rizikomis ir galimybėmis susijusią, Europos tvarumo atskaitomybės standartuose (ETAS, angl. ESRS) numatytą informaciją.
Šiame tekste pateikiami transporto sektoriuje veikiančioms įmonėms tipiniai su poveikiu aplinkai ir aplinkos poveikiu, socialiniu poveikiu bei valdysena susiję tvarumo aspektai. Galima matyti, kad kai kurios tvarumo temos tos pačios kaip ir kituose sektoriuose veikiančių įmonių atveju, tačiau yra ir specifinių aktualių poveikių bei rizikų.
Žinoma, sektoriaus bendrovės, kurios patenka po Direktyvos apimtimi ir raportuos pagal ETAS, turės atlikti vertės kūrimo grandinės analizę bei dvejopo reikšmingumo vertinimą. Tai leis nustatyti, kuri konkrečiai informacija turės būti raportuojama. Tačiau visoms sektoriaus įmonėms verta atkreipti dėmesį į šiame įraše minimas sritis ir pradėti jas tinkamai valdyti bei mažinti neigiamus poveikius.
1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos
Transporto sektoriuje susidaro daug tiesioginių ŠESD emisijų varikliuose deginant kurą. Didžioji dalis šių emisijų sukuriama kelių transporto sektoriuje – pervežant krovinius vilkikais. Dėl šios priežasties ES yra numačiusi ambicingus tikslus šių emisijų mažinimui, kuriuos neseniai dar padidino. LR Seimas taip pat priėmė įstatymą, kuriuo įtvirtinamas tikslas, kad naftos degalų suvartojimas kelių transporte iki 2030 metų, palyginti su 2021 metais, sumažėtų bent 39 proc.
- Įvertinti sukuriamų emisijų (tiek visuminį, tiek santykinį – CO2 pervežamai tonai ar keleiviui) kiekį ir nustatyti emisijų mažinimo tikslus;
- Užtikrinti gerą transporto priemonių techninę būklę – tai leidžia taupyti degalus;
- Investuoti į transporto priemonių parko atnaujinimą, teikiant prioritetą efektyvesniam, alternatyvų kurą naudojančiam, hibridiniam bei elektriniam transportui;
- Didinti alternatyvių ir mažiau CO2 sukuriančių degalų (pvz., suskystintos dujos, biodegalai ir t.t.) proporciją naudojamų degalų balanse;
- Skatinti kurą taupančias ir eko-vairavimo praktikas;
- Diegti elektrines transporto priemones ir kitus elektrifikavimo sprendimus (pvz., „paskutinės mylios“ pristatymui);
- Optimizuoti pervežimo maršrutus, krovinių ir keleivių kiekius;
- Diegti energinio efektyvumo sprendimus kitose logistikos grandinės dalyse – pvz., sandėliuose, taip pat didinti naudojamos tvaresnės ir žalesnės energijos (saulės, vėjo, biodujų ir t.t.) proporciją.
2. Poreikio energijai ir energijos suvartojimo mažinimas (energijos vadyba)
Energija transporto sektoriuje naudojama ne tik krovinių ir keleivių pervežimui, bet ir, pavyzdžiui, prekių pakrovimui ir iškrovimui, taip pat sandėliavimui. Energinio efektyvumo sprendimai dažnu atveju padeda sumažinti ir ŠESD pėdsaką.
- Atlikti energijos suvartojimo ir energinio efektyvumo auditą;
- Išsikelti energijos vartojimo mažinimo tikslus;
- Didinti energijos iš atsijauninančių išteklių dalį galutiniame suvartojamos energijos balanse (tiek perkant žaliąją energiją, tiek investuojant į nuosavus pajėgumus, taip pat didinant elektra varomų transporto priemonių dalį);
- Diegti įvairius energijos taupymo sprendimus (pvz., sandėliuose, atnaujinant transporto parką ir diegiant įvairias technologijas);
- Taikyti įvairius kitus – pvz., maršrutų optimizavimo pasitelkiant multimodalinį transportą – sprendimus.
3. Oro tarša
Šis sektorius yra vienas didžiausių oro taršos šaltinių – transporto priemonės į orą išmeta sieros ir azoto oksidus bei kietąsias daleles. Tarša ženkliai priklauso ir nuo naudojamo kuro rūšies – pvz., dyzelio tarša yra didesnė nei benzino.
- Diegti technologinius atnaujinimus esamose transporto priemonėse ir užtikrinti jų puikią techninę būklę;
- Naudoti mažiau taršų kurą;
- Atnaujinti esamą transporto parką, užtikrinant, kad būtų naudojamos aukštesnius oro taršos standartus atitinkančios transporto priemonės;
- Didinti hibridinių, elektra varomų ir kitų mažesnę oro taršą sukeliančių transporto priemonių dalį.
4. Vandens suvartojimo mažinimas, nuotekų valymas ir antrinis panaudojimas (vandens ir nuotekų vadyba)
Šis tvarumo aspektas aktualiausias sektoriaus įmonėms, užsiimančioms sandėliavimo veikla. Taip pat gali būti aktualus ir įmonėms, turinčioms didelį nuosavą transporto parką – automobilių plovimas, saugojimui skirti garažai taip pat naudoja vandens išteklius ir prisideda prie nuotekų susidarymo.
- Įvertinti vandens suvartojimą ir jo šaltinius;
- Nustatyti vandens suvartojimo sumažinimo tikslus ir numatyti tam skirtas priemones;
- Užtikrinti tinkamą nuotekų tvarkymą;
- Jei suvartojami vandens kiekiai dideli, verta diegti su vandens naudojimu susijusius standartus ir įgyvendinti sertifikavimo procesus: tai padeda identifikuoti papildomus būdus vandens suvartojimui mažinti ir siekti nustatytų tikslų.
5. Fizinis klimato kaitos poveikis
Klimato kaitos sukeliami ekstremalūs orų reiškiniai – audros, potvyniai ir pan. – kelia didelę riziką transporto sektoriuje veikiančioms įmonėms. Akivaizdu, kad tai gali ne tik turėti trumpalaikį neigiamą poveikį veiklos operacijoms ir bendrovių finansams, bet ir kelti ilgalaikę riziką verslo modelio atsparumui, pelningumui bei perspektyvai.
- Įvertinti dėl klimato kaitos kylančias tiesiogines ir netiesiogines rizikas bei numatyti joms valdyti skirtas priemones;
- Numatyti ir įgyvendinti prisitaikymo priemones;
- Integruoti su klimato kaitos poveikiu susijusias rizikas, jų valdymą bei prisitaikymui skirtas priemones į organizacijos verslo strategiją ir, esant poreikiui, atitinkamai adaptuoti verslo modelį;
- Naudoti draudimo instrumentus, kurie leidžiančia mažinti klimato kaitos padarinių žalą.
6. Pastatų gyvavimo ciklo valdymas
Šis tvarumo aspektas susijęs su tuo, kad logistikos sektoriui reikalingi pastatai – visų pirma, sandėliavimui. Pastatai sukuria įvairių neigiamų poveikių aplinkai: pvz., vandens ir energijos vartojimas, ŠESD emisijos.
- Didinti esamų pastatų energinį efektyvumą, mažinant poreikį energijai ir ŠESD emisijų kiekį;
- Diegti nuosavus atsijauninančios energijos gamybos pajėgumus bei perkamos energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį;
- Skatinti pastatų nuomininkų tvarią elgseną (resursų taupymas ir t.t.);
- Projektuojant ir statant naujus pastatus iškart numatyti priemones, leidžiančias užtikrinti pastato didesnį tvarumą ir kuo mažesnį poveikį aplinkai: tam galima pasitelkti ir atitinkamas pastatų sertifikavimo sistemas.
7. Darbo sąlygos
Transporto sektoriuje dirba nemažai užsieniečių, taip pat ir įvairiomis formomis paslaugas teikiančių asmenų, kuriems ne visada taikomos tos pačios sąlygos, kaip pagal darbo sutartį sektoriaus įmonėse įdarbintiems šalies piliečiams. Be to, vairuotojai daug laiko praleidžia kitose šalyse, tad jiems turi būti taikomos atitinkamos kompensacinės ir kitos priemonės. Visgi, dar pasitaiko pažeidimų šioje srityje.
- Užtikrinti deramas ir vienodas darbo sąlygas bei teisingą atlygį visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų darbo formos;
- Jei pasitelkiami rangovai ar subrangovai – imtis kontrolės priemonių (esant poreikiui ir auditų), skirtų užtikrinti deramas darbo sąlygas visoje vertės kūrimo grandinėje;
- Sekti darbuotojų pasitenkinimą darbo sąlygomis: atliekant apklausas, analizuojant darbuotojų kaitą ir jos priežastis, vertinant šios srities incidentus;
- Esant poreikiui – atlikti darbo sąlygų auditą, skirtą įvertinti darbo sąlygas;
- Užtikrinti, kad tinkamai veiktų pranešimų apie galimus pažeidimus sistema (skundų pateikimas ir nagrinėjimas);
- Sukurti ir įgyvendinti atitinkamas su darbo sąlygomis susijusias politikas bei tvarkas;
- Numatyti ir įgyvendinti įvairias darbo sąlygas gerinančias priemones.
8. Darbuotojų sauga ir sveikata
Dėl savo specifikos, didelė dalis darbo transporto sektoriaus įmonėse pozicijų kelia papildomų iššūkių darbuotojų sveikatai ir saugumui. Dėmesys šiai sričiai – kaip ir darbo sąlygoms apskritai – yra vieni pagrindinių būdų siekiant mažinti galimą neigiamą socialinį poveikį ir užtikrinti didesnį darbuotojų lojalumą bei mažesnę kaitą.
- Sukurti darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą, atitinkančią tarptautinių standartų reikalavimus (pvz., ISO 45001);
- Proaktyviai identifikuoti su darbuotojų sveikata ir sauga susijusias rizikas visoje vertės kūrimo grandinėje bei numatyti jų valdymui skirtas priemones;
- Šviesti visus darbuotojus, nepriklausomai nuo jų darbo formos, sveikatos ir saugos temomis bei aprūpinti juos reikiamomis priemonėmis;
- Užtikrinti, kad saugos standartų laikytųsi ir pasitelkti rangovai bei subrangovai;
- Skatinti veiksmingą saugos kultūrą ir diegti efektyvią pranešimų apie kylančias rizikas ir pažeidimus sistemą;
- Skatinti darbuotojų sveikatingumą ir prisidėti didinant atitinkamų paslaugų prieinamumą (sveikatos draudimas, sveikatos patikrinimai, dėmesys emocinei sveikatai, sveikatinimo priemonės ir t.t.).
9. Krovinių kokybės ir saugos užtikrinimas
Transporto sektoriaus bendrovės yra atsakingos už pervežamų krovinių kokybę ir saugą. Ypač tai aktualu gabenant trumpo galiojimo (pvz., maisto produktai), didelės rizikos (pvz., pavojingos atliekos) bei specifinių transportavimo sąlygų reikalaujančius (pvz., farmacijos gaminiai) krovinius.
- Diegti kokybės ir saugos vadybos sistemas bei jas sertifikuoti (pvz., ISO 9001);
- Vykdyti reguliarius kokybės ir saugos patikrinimus;
- Šviesti darbuotojus produktų kokybės ir saugos temomis bei skatinti atitinkamą kultūrą;
- Incidentų atveju ištirti jų priežastis ir įgyvendinti reikiamas priemones tam, kad jie nepasikartotų.
10. Kritinių incidentų prevencija ir valdymas
Transporto sektoriuje incidentus gali lemti tiek mechaninės priežastys, tiek žmogiškosios klaidos. Incidentų prevencija ir valdymas itin svarbus siekiant užtikrinti operacijų tęstinumą ir pasitikėjimą organizacija, apsaugoti darbuotojus ir išvengti finansinės žalos.
- Atlikti išsamų rizikų vertinimą, įtraukiant grėsmių, pažeidžiamumo ir galimų pasekmių faktorius bei, remiantis šiuo vertinimu, parengti reagavimo planus;
- Investuoti į prognozavimo ir išankstinio perspėjimo sistemas, kurios apima įvairias rizikas – gamtines (audros, potvyniai, gaisrai ir t.t.) bei kitas (pvz., streikai, protestai, transporto kamščiai);
- Investuoti į priemones, skirtas užtikrinti operatyvų ir tinkamą reagavimą į kilusius incidentus: perspėjimo, komunikacijos, saugos bei kitas;
- Skirti tikslinius žmogiškuosius ir kitus resursus, skirtus valdyti kritinius incidentus;
- Parengti veiklos tęstinumo planą ir sukurti reikiamas prielaidas jo efektyviam įgyvendinimui kritinių situacijų atveju;
- Mokyti darbuotojus kaip reaguoti į incidentus ir rengti atitinkamas pratybas.
11. Tiekimo grandinės valdymas
Transporto sektoriaus įmonės įprastai yra kompleksinės ekosistemos dalis, tad bendradarbiavimas su kitomis šios ekosistemos įmonėmis (kito tipo vežėjais, logistikos bendrovėmis ir pan.) yra itin svarbus, siekiant tinkamai suteikti paslaugas. Be to, klientai vis dažniau vertina visą transportavimo grandinės pėdsaką, tad svarbesnis tampa ir partnerių aplinkosauginis bei socialinis poveikis.
- Atlikti išsamią tiekimo grandinės analizę ir identifikuoti galimas tvarumo rizikas, o šių rizikų valdymą integruoti į tvarumo strategiją;
- Parengti tiekėjų etikos kodeksą, supažindinti tiekėjus su jo reikalavimais ir užtikrinti jų laikymąsi, analizuoti tiekėjų duomenis ir, esant reikalui, atlikti papildomus patikrinimus;
- Integruoti tvarumo kriterijus į pirkimų politiką;
- Ieškoti ir rinktis partnerius, kurie sugeba sumažinti savo neigiamą poveikį aplinkai ir CO2 pėdsaką;
- Išnaudoti skaitmenizacijos sprendimus, kurie leidžia stebėti prekių ir krovinių srautus bei efektyviau valdyti visą vertės kūrimo grandinę.
12. Elgsena rinkoje
Kadangi transportavimas susijęs su infrastruktūra, o dalis maršrutų licencijuojama – dalyje šio sektoriaus segmentų (pvz., geležinkelių transportas, keleivių pervežimas) kyla rizikų dėl galimos neetiškos elgsenos ribojant konkurenciją. Viešojo transporto atveju sąžininga ir efektyvi kainodara yra svarbus veiksnys skatinant žmones rinktis jį, o ne individualias transporto priemones. Siekdamos tinkamai valdyti šį tvarumo aspektą, organizacijos turėtų įvertinti kylančias rizikas ir užtikrinti jų valdymą, atitiktį bei skaidrumą.
13. Verslo modelio atsparumas
Transporto sektorius itin jautrus ekonominiams svyravimams, įvairiems gamtiniams bei socialiniams veiksniams. Taip pat jis patiria didelį spaudimą dėl siekio mažinti CO2 emisijas (ypač tai aktualu krovinių pervežimo keliais įmonėms) – tam įmonėms reikės nemažų finansinių resursų: visų pirma, transporto priemonių parko atnaujinimui. Be to, vertinant klimato kaitos poveikį, akivaizdu, kad, siekiant prisitaikyti, turės keistis ir infrastruktūra, taip pat įprastiniai transportavimo maršrutai – tam taip pat gali reikėti investicijų. Verslo modelio atsparumas reiškia gebėjimą įveikti trumpalaikius sutrikimus, adaptuotis prie kintančių sąlygų, kartu teikiant patikimas ir veiksmingas paslaugas. Siekiant šio tikslo, rekomenduojama atlikti scenarijų modeliavimą, kuris leidžia numatyti įvairiais grėsmes, rizikas, galimus poveikius bendrovių veiklai ir verslo modeliui. Taip pat – parengti atitinkamus planus, skirtus rizikų valdymui, grėsmių prevencijai, poveikių švelninimui ir veiklos bei verslo modelio adaptacijai.
