Laikini iššūkiai prieš ilgalaikę strategiją: kodėl tvarumas negali nugulti į antrą planą?

Energetikos krizė, rekordinė infliacija ir nuogąstavimai dėl galimos recesijos skatina verslus ir vyriausybes Europoje imtis visų įmanomų priemonių, kad pavyktų atsilaikyti prieš ekonominį neapibrėžtumą. Tokių sprendimų paieškos reikalauja rimtų kompromisų ir prioritetų perdėliojimo. Tačiau sprendžiant greitos reakcijos reikalaujančius iššūkius, nereikėtų pamiršti, kad ES Žaliojo susitarimo reikalavimai ir su klimato kaita susijusios realios rizikos niekur neišnyks. Tad atidedant tvarumo transformaciją, ateities neapibrėžtumas tiek versle, tiek bendrai ekonomikoje tik stiprėtų.

Besiruošdami ekonomine prasme atšiauriai šių metų žiemai, nepamirškime, kad vos prieš keletą mėnesių baigėsi dar viena rekordiškai karšta vasara, Europai atnešusi didžiausią per pastarąjį dešimtmetį sausrą. Jau ne vienerius metus skirtingus pasaulio regionus alinančios karščio bangos, potvyniai, masiniai gaisrai – tai akivaizdūs signalai, kad privalome imtis veiksmų. Nuo žemės ūkio pažeidžiamumo gamtos stichijoms ir maisto resursų trūkumo, iki grėsmės žmonių sveikatai ir gerovei, turto vertei, ekonominių veiklų tęstinumui – tai temos, kurios jau atrado savo vietą verslo ir politikos lyderių darbotvarkėse. Jei šiandienos iššūkiai paskatins ilgalaikius tvarumo pokyčius guldyti giliau į stalčius, ateityje šių padarinių kaina – tiek finansinė, tiek žmogiškoji – tik augs.

Kompromisai ieškant „mažesnės blogybės“

Apraiškų, kad linkstama permastyti prioritetus, jau matome. Ieškant būdų, kaip padidinti energetinę nepriklausomybę, kuriami ne tik nacionaliniai išteklių taupymo planai, bet ir iš naujo vertinamos tos alternatyvos, kurių jau buvo atsisakyta dėl aplinkosauginio tvarumo priežasčių. Kai kurios Europos valstybės, pavyzdžiui, Austrija, Vokietija, Nyderlandai jau paskelbė, kad dėl situacijos energetikos sektoriuje vėl sugrįžta prie anglies. Azija pradeda kaupti mazuto atsargas – šio kuro importas Japonijoje rugpjūčio mėnesį išaugo iki ketverių metų rekordinio lygio, Taivane ir Bangladeše pirkimo apimtys padvigubėjo.

Dviprasmišką žinią rinkoms stiprina ir dviejų didžiausių pasaulio investicijų valdytojų „BlackRock“ ir „Vanguard“ pareiškimai. Nepaisant ankstesnių pažadų prisidėti prie žaliosios transformacijos, dabartinėje komunikacijoje jau nebegirdime ketinimų atsisakyti investicijų į iškastinį kurą. Šie finansų rinkos milžinai kartu sudėjus valdo daugiau nei 18 trln. USD vertės turtą ir dažnai savo veiksmais diktuoja tendencijas kitiems investuotojams.

Rizikų yra, tačiau nauda jas atsveria

Verslas, įvertinęs augančias veiklos sąnaudas ir rinkos sentimentą, šiandien taip pat gali linkti tvarumo pokyčius atidėti „geresniems laikams“. Tačiau būtent investicijos į atsinaujinančios energijos šaltinius, tvaresnes tiekimo grandines, žaliavų ir procesų optimizavimą gali padėti išvengti drastiškų rinkos smūgių ir sustiprinti atsparumą bei konkurencingumą.

Dar viena rizika, jautrinanti tvarumo temą, yra viešojoje erdvėje vis nuskambantys „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing) skandalai, lydimi reputacinės žalos ir finansinių sankcijų įmonėms. Ekspertų vertinimu, nemaža dalis šių istorijų galėjo kilti ne dėl sąmoningo klaidinimo, bet dėl ESG (aplinkosaugos, socialinio tvarumo ir gerosios valdysenos) kriterijų neapibrėžtumo ir universalių ESG atskaitomybės standartų stokos. Tokia neapibrėžta situacija sukelia įmonėms papildomų rizikų ir gali tapti dar viena priežastimi, stabdančia tvarumo transformaciją versle. Tačiau šios rizikos yra suvaldomos ir neatsveria pragmatiškų argumentų už tvarumo transformaciją.

Būtinybė ir apčiuopiama nauda

Nepaisant globalių ekonominių iššūkių, Europos Žaliojo susitarimo ir su juo susijusių tvarumo reikalavimų įsigaliojimas nėra atidedamas. ES šalys yra įsipareigojusios iki 2050 m. sumažinti išmetamų CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei neutralizuoti savo poveikį klimatui. Lietuva taip pat turės pasiekti visišką ekonomikos neutralumą, o procese numatyta iki 2030 m. atsisakyti iškastinio kuro atskiruose sektoriuose, didinti atsinaujinančios energijos išteklių dalį, elektromobilių ir netaršių transporto priemonių skaičių. Lietuvos transporto sektorius iki 2030 m. emisijas turėtų sumažinti net 42 proc., palyginti su 2019 m., pramonė – 27 proc., žemės ūkis – 12 proc.

Nuo šių metų taip pat įsigaliojo ES Taksonomija, kurioje apibrėžiami konkretūs aplinkosauginio tvarumo kriterijai atskiriems sektoriams. Šiuo metu ji apima dar ne visus sektorius ir toli gražu ne visus tvarumo vertinimo kriterijus, tačiau ateityje Taksonomija taps išsamiausia specializuotų reikalavimų platforma ne tik aplinkosauginio, bet ir socialinio tvarumo srityse. Ir nors visa apimanti tvarumo transformacija verslui yra nemenkas iššūkis,  jos nauda ateičiai – neginčijama.

Tarp atsiveriančių galimybių – tvariam verslui palankus investuotojų sentimentas, ES Tvarių finansų mechanizmo užtikrinamas geresnis finansavimo prieinamumas, augantis efektyvumas ir operacinių sąnaudų mažėjimas ilgalaikėje perspektyvoje, verslo plėtros galimybės pasitelkiant tvarias inovacijas. Visa tai – svarus pagrindas konkurenciniam pranašumui. Nepamirštant ir to, kad tvarumas daro tiesioginę įtaką įmonės reputacijai, vartotojų simpatijoms ir galimybėms pritraukti talentus darbo rinkoje.

Todėl verslo ateitis neatsiejama nuo žaliosios energijos, žiedinės ekonomikos principų, mažiau taršių gamybos ir prekybos modelių, neigiamo poveikio aplinkai mažinimo.  Net jei atrodo, kad ES tvarumo reikalavimai kažkurio verslo nepalies tiesiogiai, poveikis bus juntamas visiems – per tiekimo grandines, B2B partnerystes ar konkurencingumo lenktynes eksporto rinkose.

Su finansiniu palaikymu

Finansų sektorius, įskaitant „Swedbank“, dirbdamas su savo klientais yra pasirengęs išlaikyti strateginę tvarumo kryptį ir tokiu būdu didinti verslo konkurencingumą, atsparumą ir vertę. Tam bankas siūlo finansavimo sprendimus ir patikimą partnerystę. Šiuo metu beveik 334 mln. Eur „Swedbank“ Lietuvoje suteiktų verslo paskolų patenka į žaliųjų obligacijų programą, nes atitinka joje nustatytus tvarumo standartus. Didžioji dalis šių paskolų apima žaliųjų pastatų, atsinaujinančios energetikos, taršos mažinimo ir kontrolės sritis. Šalia to, vien daugiabučių renovacijai Lietuvoje „Swedbank“ jau skyrė daugiau nei 100 mln. Eur.

Kita svarbi kryptis – investicijų nukreipimas į tvarų verslą. „Swedbank“ valdomi II pakopos pensijų fondai, kurių turtas šiuo metu siekia 2 mlrd. Eur, taip pat kryptingai investuoja į finansines priemones, atitinkančias patvirtintus tvarumo kriterijus.

Jau dabar didesnį bankų bei investuotojų palankumą ir geresnį priėjimą prie kapitalo įgyja verslai, siekiantys minimizuoti savo veiklos neigiamą poveikį aplinkai ir diegiantys tvarias inovacijas. Todėl nepaisant visų šiandienos iššūkių, aplinkosauga, socialinis tvarumas ir geroji valdysena versle turi išlikti strateginiu veiklos filtru. Jis svarbus ne tik modeliuojant verslo plėtros strategijas, kuriant produktus ar valdant tiekimo grandines, bet ir kuriant tvirtesnę ekonominę ateitį.

Tad besiruošdami šiai žiemai nepamirškime, kad mūsų laukia dar daug vasarų – ir tik nuo mūsų veiksmų priklausys, kokios jos bus. Tad laikini iššūkiai neturėtų išbalansuoti ilgalaikės strategijos, kurios pamatu turi tapti tvarumas.