10 finansinių netikėtumų peržengus 18 metų

2022-07-26

1. Darbas irgi kainuoja: kokius mokesčius moka dirbantieji?

Nusprendęs ar nusprendusi oficialiai įsidarbinti, susidursi su dviem sąvokomis, susijusiomis su darbo užmokesčiu: bruto ir neto. Kas tai yra?

Bruto darbo užmokestis

Tai ikimokestinis darbo užmokestis, tenkantis samdomajam darbuotojui. Į jį įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką, priemokos, priedai, reguliarios ir vienkartinės premijos, darbo užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir kitas nedirbtas dienas). Populiariai tariant, tai yra atlyginimas „popieriuje“.

Neto darbo užmokestis

Darbuotojui mokamas darbo užmokestis, atskaičius visus mokesčius. Kitaip tariant, tai yra grynasis darbo užmokestis, arba darbo užmokestis „į rankas“, kurį visą asmuo gali naudoti savo reikmėms. Kartais jis dar vadinamas disponuojamomis pajamomis. Neto darbo užmokestis apskaičiuojamas iš bruto darbo užmokesčio atimant šiuos darbuotojo mokamus mokesčius:

  • gyventojų pajamų mokestį (GPM);
  • privalomojo sveikatos draudimo mokestį (PSD);
  • valstybinio socialinio draudimo mokestį (VSD).

Pasinaudokite atlyginimo skaičiuokle.

Nors mokesčių tarifai šalyje vykdant mokesčių reformas kartais šiek tiek kinta, jie sudaro daugiau nei 30 proc. bruto atlyginimo.

Dirbant samdomą darbą šių mokesčių mokėjimu valstybei pasirūpina įmonės, kurioje dirbama, buhalteris, o laisvai samdomiems specialistams mokesčius tenka sumokėti patiems.

Tai – ne vienintelis skirtumas tarp samdomo ir savarankiško, arba laisvai samdomo, specialisto darbo.

Laisvai samdomas darbuotojas

Dirba ne pagal darbo, o pagal autorinę sutartį, verslo liudijimo pagrindu arba turėdamas individualios veiklos pažymą. Jis paprastai teikia paslaugas kelioms skirtingoms įmonėms, kurioms nereikalingas nuolatinis darbuotojas dėl nepakankamo darbo krūvio. Pavyzdžiui, įmonė gali kartą per metus pasitelkti fotografą savo produkcijos fotosesijai, tačiau ji neturi poreikio fotografijos specialisto samdyti visu etatu ar dalimi jo. Laisvai samdomais darbuotojais dažnai tampa ir kitų specialybių atstovai, pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistai, makiažo meistrai, dizaineriai, tekstų kūrėjai, iliustratoriai, vertėjai, aktoriai ir pan.

2. Viso gero tėvams: kiek kainuoja nepriklausomas gyvenimas?

Nuomotis butą (kambarį) ar gyventi bendrabutyje? Su šiuo klausimu susiduria kiekvienas mokyklą baigęs ir savarankišką gyvenimą bei studijas ne gimtajame mieste pradedantis jaunuolis.

Mėnesio nuoma didžiųjų šalies miestų universitetų bendrabučiuose atsieina 44–180 eurų. Kaina priklausys nuo to, ar pasirinksi vienvietį, ar keliems žmonėms pritaikytą kambarį, taip pat nuo jame gyvensiančių asmenų skaičiaus. Vienam gyventi dviviečiame ar triviečiame bendrabučio kambaryje brangiausia, o nutarus triviečiame kambaryje gyventi trise mėnesio būsto nuomos išlaidos sieks apie 44–80 eurų.

Tiesa, įsikuriant išlaidos bet kuriuo atveju bus kiek didesnės: prireiks patalynės, namų apyvokos daiktų, galbūt kosmetinio bendrabučio kambario remonto.

Gyvenimas nuomojamame bute brangesnis, bet daliai studentų neišvengiamas, mat vietos bendrabučiuose visiems nepakanka. Vieno ar dviejų kambarių buto nuomos kaina Vilniaus miegamuosiuose rajonuose siekia apie 400–600 eurų, Kaune – apie 350–500 eurų, o Klaipėdoje – maždaug 350–450 eurų.

Žinoma, galima rasti ir pigesnių prastesnės kokybės ar gerokai toliau nuo miesto centro esančių būstų. Be to, net ir vieno kambario bute galima gyventi su kambario draugu – taip perpus sumažės nuomos išlaidos.

Ką dar įvertinti? Jeigu gyvensi studentų bendrabutyje, nereikės papildomai mokėti komunalinių mokesčių – jie jau įskaičiuoti į nuomos kainą. Tiesa, šiuo atveju teks naudotis visam bendrabučiui ar keliems kambariams bendromis dušo, virtuvės, tualeto ir kitomis patalpomis. Jeigu gyvensi nuomojamame bute, pačiam teks mokėti šiuos mokesčius:

  • už elektrą;
  • už dujas (jei viryklė dujinė);
  • už šaltą vandenį;
  • už karštą vandenį;
  • už patalpų šildymą šaltuoju metų laiku;
  • už atliekų tvarkymo sistemos administravimą;
  • už bendrųjų namo patalpų apšvietimą, valymą, liftą, jei jis yra name, ir pan.;
  • už internetą ir (ar) televiziją, jei norėsi juos turėti namuose.

3. Svajonė – automobilis: kiek kainuoja jį turėti?

Kiekvieno vairuotojo pažymėjimą gavusio jaunuolio svajonė – įsigyti pirmąjį automobilį. Kol gyvena su tėvais, dažnas vairuoja jų transporto priemonę, o išvykstant studijuoti ir pradedant savarankiškesnį gyvenimą neretai iškyla poreikis turėti nuosavą.

Nors turėti nuosavą automobilį patogu ir smagu, tačiau tai yra ir momentinės (įsigyjant), ir nuolatinės išlaidos (naudojant).

Naujas ar naudotas?

Kiek atsieis automobilis, priklausys nuo galimybių ir planų. Pirmiausia teks nuspręsti, kokį automobilį įsigyti: naują ar naudotą. Naujas salone gali kainuoti nuo 12 tūkst. eurų, o naudotų kainos prasideda vos nuo kelių šimtų. Remiantis banko „Swedbank“ duomenimis, lizingu įsigyjamo (dažniausiai naujo) automobilio vidutinė kaina – 21 tūkst. eurų, o su paskola (dažniausiai naudoto) perkamo automobilio kaina siekia vidutiniškai 8 tūkst. eurų.

Svarbu įvertinti, kad naujas automobilis už mažiausią kainą bus pačios paprasčiausios komplektacijos, tad jei svarbus komfortas (elektriniai langai, oro kondicionierius, greičio kontrolė, šildomos sėdynės ir kt.), teks rinktis gerokai brangesnį variantą. Naujai iškeptiems vairuotojams rekomenduojama mokytis vairuoti su naudota transporto priemone – bus ne taip gaila dėl manevruojant atsiradusių įbrėžimų. Vertėtų nepamiršti ir aplinkai palankesnių hibridinių automobilių ar elektromobilių. Jų naudojimo sąnaudos mažesnės, finansų institucijos neretai juos finansuoja itin palankiomis sąlygomis, o įsigyjant elektromobilį galima pretenduoti ir į valstybės teikiamas kompensacijas.

Periodinės ir netikėtos išlaidos

Įsigijus automobilį išlaidos nesibaigia. Kas mėnesį teks pirkti degalų, periodiškai keisti tepalus, tam tikras detales ir mokėti už automobilio draudimą. Du kartus per metus reikės keisti padangas, joms nusidėvėjus – įsigyti naują padangų komplektą. Gali atsirasti ir didesnių netikėtų išlaidų, pavyzdžiui, per nelaimingą atsitikimą apgadinus automobilį arba jam sugedus. Remiantis „Swedbank“ kasko draudimo išmokų duomenimis, vidutinė draudimo išmoka patyrus avariją yra didesnė nei 1,7 tūkst. eurų, dužus stiklui – daugiau nei 460 eurų.

Automobilis ar viešasis transportas?

Išvardytos išlaidos kelia pagrįstą klausimą: geriau nuosavas automobilis ar viešasis transportas? Vertinant patogumą, tam tikrais aspektais laimi pirmasis: automobiliu gali bet kada patogiai keliauti tiek mieste, tiek už jo ribų. Žinoma, nebūtina pirkti nuosavo automobilio ir leisti pinigų jo priežiūrai: prireikus galima naudotis automobilių dalijimosi platformomis ar nuomotis transporto priemonę iš kitų žmonių.

Kitaip nei nuosavas automobilis, viešasis transportas iki pat namų, universiteto ar darbovietės nepriveš. Tačiau jis turi kitų pranašumų: nestringa eismo spūstyse, padeda tausoti aplinką. Šiltesniu metų laiku patogia ir smagia jo alternatyva gali tapti paspirtukas.

Finansiškai palankesnis variantas yra viešasis transportas. Važinėti juo mieste pakaks maždaug aštuonių eurų per mėnesį. Naudojantis nuosavu automobiliu, išlaidos gali būti maždaug penkis ar šešis kartus didesnės, neskaičiuojant automobilio statymo, draudimo ir netikėtų remonto išlaidų.

Kelionės pas tėvus į kitą miestą padidina išlaidas ir naudojantis tarpmiestinio transporto paslaugomis, ir keliaujant nuosavu automobiliu.

Daugiau apie kasdienius mokesčius papasakos ekonomistas Vytenis Šimkus.

 

4. Nori valgyti? Susimokėk! Kiek kainuoja maistas?

Maisto išlaidos sudaro nemažą Lietuvos gyventojų išlaidų krepšelio dalį. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta studentų apklausa parodė, kad didžioji dalis (44 proc.) savarankišką gyvenimą pradėjusių jaunuolių neįvertina, kiek iš tiesų tenka skirti maistui.

Skaičiuojama, kad vienam žmogui per mėnesį reikia daugiau nei 100 eurų maistui. Norint bent retkarčiais su kurso draugais pasivaišinti kavinėse ar užsisakyti maisto į namus, teks išleisti dar daugiau. „Swedbank“ tinklalaidėje „Pinigai ir reikalai“ buvo atliktas valgymo namuose ir mieste eksperimentas. Paaiškėjo, kad visą dieną valgyti kavinėse (restoranuose) vienam žmogui gali būti netgi tris kartus brangiau nei tuos pačius patiekalus pasigaminti namuose. Ši kaina dar ūgteli renkantis maisto pristatymo į namus paslaugą, mat prisideda ir pristatymo mokestis, galintis siekti nuo keliasdešimties centų iki kelių eurų.

Negaunant nuosavų pajamų ir leidžiant tėvų pinigus, vertėtų ieškoti taupymo būdų. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai per metus išmeta vidutiniškai po 60 kilogramų maisto. Tad vienas iš taupymo būdų – maisto tausojimas. Štai keletas patarimų:

  • Sudaryk savaitės meniu. Norėdamas ar norėdama išvengti pinigų bei maisto švaistymo, peržiūrėk šaldytuvo, spintelių turinį ir suplanuok, kokius patiekalus gaminsi kiekvienos savaitės dienos pusryčiams, pietums ir vakarienei. Nepamiršk, kad greičiausiai gendančius produktus reikia suvartoti pirmiausia. Sudaryk pirkinių sąrašą.
  • Naudok maisto atsargas. Dažno mūsų spintelių lentynose kartais užsilieka ilgai negendančių produktų, pavyzdžiui, kruopų. Pati paprasčiausia avižų ar grikių košė turbūt nėra pats geidžiamiausias valgis, tačiau, įdėję vieną kitą papildomą ingredientą, eilinę košę galime paversti neeiliniu patiekalu.
  • Sek naujienas prekybos centrų leidiniuose. Daugelis prekybos centrų siūlo įvairių produktų sumažintomis (akcinėmis) kainomis. Nepamiršk ir mažųjų verslų, vietos ūkininkų, kurie gali pasiūlyti įvairių šviežių ir kokybiškų produktų už prieinamą kainą. Stenkis pirkti sezonines daržoves ir vaisius: šie yra pigesni nei nesezoniniai produktai.
  • Maisto produktus laikyk tinkamoje vietoje ir temperatūroje. Jeigu matai, kad nesunaudosi tam tikrų produktų, juos užšaldyk šaldymo kameroje. Taip sumažinsi išmetamo maisto (ir pinigų) kiekį. Nepamiršk tinkamai laikyti vaisių ir daržovių – taip juos ilgiau išlaikysi šviežius ir nereikės pirkti naujų, nespėjus suvartoti senųjų.
  • Gamink paprastą maistą. Jei mėgsti eksperimentuoti virtuvėje, nesiliauk to daryti, tačiau kasdienai verčiau rinkis paprastus patiekalus iš nedaug sudedamųjų dalių. Įvairūs egzotinių patiekalų ingredientai kainuoja brangiau ir vėliau dūla spintelėse.

Kol gyveni su tėvais, išmok pasigaminti bent penkis paprastus patiekalus. Tai bus viena geriausių ir pinigus taupančių investicijų į savarankišką gyvenimą.

5. Kasdienybės iššūkiai: kiek kainuoja buitis?

Namų švara

Nesvarbu, ar gyvensi studentų bendrabutyje, ar nuomosiesi būstą, teks palaikyti gyvenamųjų patalpų švarą ir tvarką. Įsikėlus į būstą pirminės išlaidos bus kiek didesnės nei palaikomosios: reikės įsigyti buitinės chemijos (įvairių paviršių valiklių, indų ploviklį, kempinėlių), o galbūt ir dulkių siurblį. Vėliau teks įsigyti tik tų valymo priemonių, kurios bus pasibaigusios.

Jei reikės tik kelių valymo priemonių, greičiausiai pavyks išsisukti su dešimčia ar pora dešimčių eurų. Tačiau prisireikus ir dulkių siurblio, šluotos gali tekti išleisti 150 eurų ar daugiau.

Tiesa, norint sutaupyti ilgesniu laikotarpiu ir tausoti gamtą, verta rinktis tvarias buities priemones, pavyzdžiui, kokybišką indų plovimo šepetį, o ne pigias vienkartines kempinėles.

Asmeninė higiena

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta studentų apklausa parodė, kad asmens higienai ir kosmetikai išleidžiama vidutiniškai kiek daugiau nei 20 eurų per mėnesį. Vonios spintelę teks aprūpinti šiais daiktais:

  • dantų pasta ir šepetėliu (taip pat dantų siūlu ar tarpdančių šepetėliu, burnos skalavimo skysčiu, jei esi įpratęs ar įpratusi juos naudoti);
  • muilu ir muiline;
  • dušo žele;
  • šampūnu, plaukų balzamu;
  • dezodorantu.

Tai nėra baigtinis sąrašas. Dar gali prireikti skutimosi reikmenų, įvairių kremų, losjonų, dekoratyvinės kosmetikos. Neatsiejama asmeninės higienos dalis yra ir švari apranga, vadinasi, bus reikalingos skalbimo, dėmių šalinimo priemonės.

Kai kurioms higienos priemonėms verta paieškoti tvarių alternatyvų. Pavyzdžiui, kietųjų šampūnų ir kondicionierių, daugkartinių skustuvų; siekiant mažinti plastiko atliekas, vietoj dušo želės plastikiniuose buteliukuose galima rinktis paprasčiausią muilą. Dalis šių alternatyvų neabejotinai padės ne tik tausoti gamtą, bet ir taupyti.

Kaip susitvarkyti su buities iššūkiais, sužinok „YouTube“ seriale „GyvenuTvariai“.


6. Mokslo šaknys karčios: nuo šiol gali kainuoti ir mokslas

Remiantis „Swedbank“ tyrimo duomenimis, maždaug trečdalis Lietuvos studentų moka visą ar dalį studijų kainos. 60 proc. mokamoje vietoje studijuojančių respondentų nurodė, kad už jų studijas moka tėvai, o likusieji už mokslus moka iš savo gaunamų pajamų ar studijų paskolos.

Priklausomai nuo pasirinktos specialybės, nuolatinių (dieninių) studijų universitete semestro kaina svyruoja nuo maždaug 2,6 tūkst. iki 4,6 tūkst eurų. Tiesa, išskyrus kelias išimtis: daugiau nei 16 tūkst. eurų kainuojančias pilotų rengimo studijas ir daugiau nei 7,6 tūkst. eurų kainuojančias muzikos, odontologijos, veterinarijos mokslų studijas.

Ištęstinių studijų universitete semestras atsieis 1–2 tūkst. eurų mažiau. Nemažos dalies specialybių studijos kolegijoje kainuoja nuo kelių šimtų iki maždaug tūkstančio eurų pigiau nei panašios krypties studijos universitete.

Papildomos išlaidos mokslams

Pradėjus studijuoti, gali atsirasti ir papildomų išlaidų, pavyzdžiui, prireikus įsigyti mokslinės literatūros ar kitų mokymosi šaltinių. Prieš įsigyjant vieną ar kitą knygą (vadovėlį), svarbu įsitikinti, kad neįmanoma jos pasiskolinti iš universiteto (kolegijos) ar miesto bibliotekos. Verta pasidomėti ir galimybe reikiamą literatūrą pigiau įsigyti iš aukštesnio kurso studentų.

Papildomos išlaidos bendruomenei

Daugelis aukštųjų mokyklų turi gilias bendruomenių tradicijas. Pavyzdžiui, pirmakursių krikštynas, išgyvenimo stovyklas ar kitus renginius. Kiek lėšų gali prireikti tokiems dalykams, priklauso nuo tradicijų ir kiekvieno studento norų bei galimybių, tačiau numatyti tokias galimas išlaidas vertėtų.

7. Brangiausias turtas – sveikata: kiek kainuoja jos priežiūra?

Atvykęs ar atvykusi studijuoti į kitą miestą nepamiršk užsiregistruoti vietinėje poliklinikoje. Tuomet būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, reguliarūs patikrinimai ir bent dalis sveikatos tyrimų bus nemokami.

Svarbu žinoti! Valstybė savo lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžia nuolatinių studijų studentus.

Ką dar reikėtų žinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą? Mokyklą ar studijas baigę jaunuoliai valstybės lėšomis draudžiami iki rugpjūčio 31 d., jeigu jų mokslo metai baigėsi vasarą. Jeigu moksleiviai nuo rugsėjo pradeda studijuoti Lietuvos ar užsienio aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programą arba studentai tęsia nuolatines studijas Lietuvoje bei užsienyje, jie yra draudžiami valstybės lėšomis. Valstybės lėšomis draudžiami ir tie gyventojai, kurie aktyviai ieško darbo – registruojasi Užimtumo tarnyboje.

Jei baigę mokyklą jaunuoliai rudenį nebetęsia mokslų, neįsidarbina ar nepradeda savarankiškos ekonominės veiklos ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, jie jau rugsėjį turėtų pradėti mokėti minimalias PSD įmokas, kurių dydis – daugiau nei 40 eurų. Sumokėti galima iki mėnesio pabaigos.

Tačiau net jei būsi draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, nenustebk, kad kai kurie laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai poliklinikoje kainuos: Valstybinės ligonių kasos visiškai kompensuoja ne visus tyrimus.

Išlaidos sunegalavus

„Swedbank“ užsakymu atlikta studentų apklausa parodė, kad vidutinė mėnesinė studento medicininių išlaidų suma yra apie 13 eurų. Tačiau susirgus sunkiau gydymui gali būti reikalinga ir kur kas didesnė suma. Namuose kaupti vaistų neverta, tačiau pagrindinių medikamentų vaistinėlėje turėti svarbu. Tai:

  • vaistai nuo skausmo;
  • vaistai nuo temperatūros;
  • vaistai nuo alergijos, jei ją turi;
  • vaistai, skirti virškinimo sutrikimų simptomams šalinti;
  • nuolat vartojami vaistiniai preparatai;
  • dezinfekcinės priemonės žaizdoms;
  • tvarsčiai, pleistrai;
  • termometras.

Šis sąrašas tik rekomendacinio pobūdžio – kiekvienas namų vaistinėlę pritaiko pagal savo poreikius, norus ir dažniausiai kamuojančius negalavimus. Svarbiausia, kad joje būtų to, ko gali prireikti, tačiau racionaliais kiekiais: vaistinės filialo savo spintelėje atidaryti tikrai nereikia.

8. Padaugės netikėtų išlaidų

Naujame gyvenimo etape atsiranda naujų pažinčių, pomėgių, lūkesčių ir norų. Neretai šie dalykai vienokia ar kitokia forma virsta papildomomis, dažnai ir neplanuotomis išlaidomis.

Pavyzdžiui, pinigų prireikia kurso draugų gimtadieniams ar susibūrimams.

Kadangi banko sąskaita (nei tavo, nei tėvų) nėra guminė, reikėtų atsakingai rinktis, kam ir kiek išleisi. Verta nusistatyti, kiek kurso draugų susibūrimų ar (ir) gimtadienių per mėnesį gali sau leisti dalyvauti. Kitaip tariant, suplanuoti netikėtas išlaidas taip pat įmanoma, tiesiog reikia įvertinti savo biudžetą ir nuspręsti, kokią dalį gaunamų pajamų tam gali atidėti.

Kiek pinigų skirti draugo gimtadieniui?
Nuspręsti gali padėti atsakymai į šiuos klausimus.

  • Kiek artimas man šis draugas?
  • Tai jo eilinis gimtadienis ar jubiliejus?
  • Koks yra mano draugo požiūris į dovanas?
  • Ar, užuot kažką pirkęs (pirkusi) ar dovanojęs (dovanojusi) pinigų, galiu dovaną padaryti pats (pati)?
  • Kaip planuojama švęsti gimtadienį (jeigu šventė vyks restorane ar bare ir kiekvienas turės pirktis maisto ir gėrimų, tuomet dovana gali būti simbolinė)?

Sužaisk smagų žaidimą ir sužinok, kaip asmeniniai sprendimai lemia tavo finansinį stabilumą ir laimę! Išsiaiškink, kas tu: finansų valdymo meistras, nerūpestingo gyvenimo žinovas ar abiejų derinys? >> Žaidimas „Pasiruošk gyvenimui“

9. Kainuos ir poilsis bei pramogos

Pradėjus savarankišką gyvenimą ir ketinant atostogauti atskirai nuo tėvų, tau prireiks asmeninių lėšų. Verta iš anksto planuoti išlaidas ir taupyti.

Atostogaujant Lietuvoje ir tiesiog keliaujant į gamtą – ilsėtis prie ežerų ar pasivaikščioti pažintiniais takais – prireiks kelių dešimčių eurų. Norint išsinuomoti gyvenamąją vietą ir laiką leisti šalies pajūryje, teks susitaupyti didesnę – kelių šimtų eurų – sumą. O kelionės į užsienį taps ganėtinai brangiu projektu. Priklausomai nuo šalies, už skrydžius teks sumokėti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų. Dar kelis šimtus gali kainuoti apgyvendinimo paslaugos.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad išvykęs į užsienį Lietuvos gyventojas per dieną išleidžia vidutiniškai 70 eurų, o keliaudamas Lietuvoje – apie 40 eurų. Tačiau išleisti neabejotinai galima ir daugiau, ir gerokai mažiau, tereikia įvertinti realias savo galimybes ir tikruosius poreikius.

Įdomu! „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad laisvalaikiui (pramogoms, kultūros renginiams, grožinėms ar kitokioms ne studijoms reikalingoms knygoms, žurnalams, kitoms laisvalaikio veikloms) studentai išleidžia vidutiniškai 45 eurus per mėnesį.

Kaip taupyti atostogoms

Norėdamas ar norėdama sutaupyti pakankamai pinigų kelionei į užsienį ar poilsiui Lietuvoje, atsižvelk į šiuos patarimus:

  1. Sudaryk realistišką atostogų biudžetą (kiek pinigų reikės kelionei, kasdienėms reikmėms).
  2. Pradėk taupyti iš anksto.
  3. Kaupk santaupas atskiroje sąskaitoje (pavyzdžiui, naudokis e. taupykle).
  4. Sumažink nebūtinąsias išlaidas.
  5. Venk impulsyvių išlaidų.
  6. Papildomas pajamas (pavyzdžiui, dovanotus pinigus ar papildomą uždarbį) atidėk taupymui.

Kaip taupyti pramogoms

Muziejai
Jei mėgsti lankytis muziejuose, veikiausiai žinai, kad Lietuvoje jų galima rasti įvairių, o jų lankymo mokestis paprastai nėra didelis. Tačiau ar žinojai, kad tam tikruose muziejuose gali apsilankyti nemokamai? Pavyzdžiui, paskutinį mėnesio sekmadienį nemokamai galima lankyti nacionalinius ir respublikinius muziejus, pavaldžius Kultūros ministerijai. O štai Šiuolaikinio meno centras nemokamai lankytojus įleidžia trečiadieniais.

Renginiai
Norint smagiai praleisti laiką galima rasti įvairių nemokamų renginių: nuo kūrybinių dirbtuvėlių iki koncertų ar parodų. Jei esi aktyvus socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas, atkreipk dėmesį į renginių skiltį. Juos galima filtruoti pagal tipą (sporto, sveikatos, muzikos renginiai) ar laiką.

Kino teatras
Kiekvieną savaitę keliauti į kino teatrą brangu, tad verta dažniau jį susikurti namuose – pasikviesti draugų, pasispraginti kukurūzų ir smagiai pažiūrėti filmą per televiziją ar kino filmų (serialų) nuomos platformą.

Teatras ir koncertai
Daugiausia lėšų gali pareikalauti žinomų atlikėjų koncertas ar spektaklis, bet sutaupyti čia taip pat kartais įmanoma. Nesvarbu, ar tai klasikinės muzikos koncertas filharmonijoje, ar populiariosios muzikos atlikėjų pasirodymas klube, pirmiausia verta dairytis stovimų vietų bilietų. Dalis žmonių vengia tokius pirkti, nors neretai jie gerokai pigesni. Nusipirkus tokį bilietą nebūtinai teks stovėti: kai kurie organizatoriai pastato papildomų kėdžių arba pasiūlo laisvą vietą, atsiradusią dėl to, kad bilietą įsigijęs asmuo į renginį neatvyko.

10. Suaugusiųjų gyvenimas: kaip susitvarkyti su laisve ir atsakomybe? (komentuoja psichologė Ugnė Juodytė)

„Su laisve ateina ir atsakomybė.“ - JAV politikė, pirmoji šalies ponia Eleanor Roosevelt

Suaugusieji iš tiesų gali daryti, ką nori: kur nori dirbti, kada nori keltis, ką nori valgyti, ką nori rengtis, kada nori grįžti namo. Bet tai tiesa tik iš dalies: jų laisvė nėra neribota, ją pažaboti ir sėkmingai veikti kasdienybėje padeda pareigos, atsakomybė.

1. Laisvė rinktis, o atsakomybė – vykdyti su pasirinkimu susijusius įsipareigojimus ir priimti jo pasekmes.

Kilo mintis: „Noriu aplankyti Australijoje gyvenančią sesę.“ Už valandos perku bilietą ir skrendu. Tai yra laisvė. Pajauti, kad nori, – imi ir darai. Tačiau toks scenarijus pildosi tikrai ne visada. Pradedu vertinti galimybes: kiek ir kokių pareigų šiuo metu esu prisiėmusi? Kur yra mano galimybių ribos: finansinės, fizinės ir kitos? Ar galiu prisiimti naujų įsipareigojimų? Ar prieš sakydama savo idėjai „taip“ tikrai gerai viską apgalvojau?

Kilus bet kokiai idėjai svarbu bent kelioms akimirkoms sustoti ir įvertinti: ar ji yra realiai įgyvendinama; kokią kainą turėsi sumokėti, jei ją realizuosi; ar nori tą kainą mokėti; kokios bus idėjos įgyvendinimo pasekmės.

Toks įvertinimas ir yra atsakingas elgesys. Kartais tai gali gąsdinti, nes viską įvertinti sudėtinga. Tai gali atrodyti nepatrauklu, nes prarandame dalį spontaniškumo. Tačiau įgudus tai tampa puikia priemone, padedančia nepradėti darbų, kurių negalėsi atlikti, ir neperdegti dėl veiklų gausos. Taip pat tai padeda išlaikyti stabilų pasitikėjimą savimi ir neprarasti kitų žmonių pasitikėjimo tavimi.

2. Laisvė ieškoti sprendimų sudėtingose situacijose, o atsakomybė – mokytis iš (ne)sėkmių.

Nori daugiau nepriklausomybės ir susirasti pirmąjį darbą? Tai gali būti rimtas iššūkis, tačiau turime laisvę ieškoti įvairių būdų, kaip šį iššūkį įveikti.

Šiame kelyje susiduriame su realybe, kai norimi darbdaviai pasako: „Deja, bet ne šį kartą.“ Kartais tokioje situacijoje pradedame kaltinti aplinkybes, arba kyla mintys: „Negi darbdaviai nemato, ko atsisako?“, „Manęs nevertina“, „Negi aš niekam neįdomus?“ Tačiau šiuo momentu ateina atsakomybė. Mokykis iš patirčių ir taip judėk į priekį!

Laisvė tikrai bus nebaisi, jei į daugelį situacijų žiūrėsi kaip į informacijos šaltinį ir ieškosi galimybių kaupti patirtį bei mokytis iš jos. O jei pavyks mokytis iš patiriamos (ne)sėkmės – tikėtina, kad momentų, kai svirs rankos ir motyvacijos teks ieškoti su didinamuoju stiklu, bus kur kas mažiau. Veikdamas ar veikdama tokiu principu, tikrai rasi būdų, kaip išeiti iš sudėtingų situacijų.

3. Laisvė pažinti savo poreikius, ribas, o atsakomybė – gebėti atpažinti kitų poreikius, ribas.

Pažintį su savo poreikiais ir ribomis galima pradėti labai paprastai! Atsakyk į šiuos klausimus:

  • Kiek reikia poilsio, kad dieną jaustumeisi energingas (energinga)?
  • Kokioje aplinkoje jaustumeisi komfortiškai?
  • Kokie turi supti žmonės, kad galėtum įgyvendinti savo tikslus?
  • Ko ir kiek turi valgyti, kad turėtum pakankamai jėgų eiti į priekį?

Šie ir panašūs klausimai padės geriau save pažinti. Jei gebėsi atpažinti savo poreikius, ribas ir juos išreikšti – išlaikysi savastį, unikalumą, gerą emocinę ir fizinę sveikatą.

Tačiau yra ir kita savo poreikių išreiškimo ir ribų brėžimo pusė. Kai kitam žmogui sakome, jog nepadarysime to, ko jis nori, – tokiu būdu dažnai brėžiame savo ribas. Ir tikėtina, kad kitam tai gali būti nepatogu. Pavyzdžiui, draugė tavęs klausia: „Ar galime susitikti rytoj ryte 10 valandą?“ O tu žinai, kad tuo metu turi būti pas odontologą, tad atsakai: „Deja, ne.“ Ir netikėtai gauni piktą komentarą, jog rūpiniesi tik savimi. Paisydami savo poreikių, kartais susiduriame su kitų žmonių pykčiu, nepasitenkinimu, kaltinimu.

Susiduriame su atsakomybe, kuri moko balansuoti tarp to, ko norime mes, ir to, ko nori kiti. Tad treniruokis pastebėti kitų žmonių poreikius, kaip jie praneša apie savo ribas. Apibūdink, kaip tokiose situacijose nori reaguoti pats ar pati.

4. Laisvė veikti pagal vidines vertybes, o atsakomybė – laikytis vidinės disciplinos.

Bus daug situacijų, kai nežinosi, kuria kryptimi judėti toliau, kas yra teisinga, kas geriau. Tais periodais itin gelbės savo vertybinio pamato pažinimas ir leidimas sau veikti pagal vertybes.

Kad geriau suprastum, kas yra tavo laisvės ir atsakomybės, gali atlikti kelias užduotis.

Pareigų ir laisvių sąrašas

Ant popieriaus lapo ar išmaniojo telefono programėlėje susirašyk dabar turimas pareigas. Gali pradėti nuo šių:

  • namų ruošos darbai;
  • mokyklos lankymas;
  • pastangos įgyti žinių bei įgūdžių;
  • sporto treniruotės;
  • ...

Kai sudarysi sąrašą, aptark jį su artimu žmogumi – mama, tėčiu, broliu, sese ar mokytoju. Gal šis žmogus padės sąrašą papildyti, matydamas, jog turi gerokai daugiau pareigų, apie kurias nepagalvojai.

Tuomet aptark, kaip šiam žmogui sekasi atlikti savo pareigas, ir paprašyk patirtimi paremtų patarimų, kaip vykdyti įsipareigojimus ir neperdegti.

Išvardyti dalykai padės stiprinti atsakomybės jausmą ir pareigingumą.

O dabar kitoje lapo pusėje sudaryk mažiausiai penkiolikos punktų sąrašą ir jame pažymėk, ko, tavo nuomone, suaugęs ar suaugusi daryti nebegalėsi. Šį sąrašą taip pat parodyk artimam suaugusiajam. Aptariant pažymėtus punktus, gali kilti minčių, kuo jį papildyti.

Žvelgdamas ar žvelgdama į šiuos punktus įsisąmonink, kad, be pareigų, turi ir begalę laisvių, kuriomis gali mėgautis būtent dabar. Taip galėsi ruoštis suaugusiojo gyvenimui, pernelyg nespausdamas ar nespausdama savęs.

Naudingos nuorodos

„Swedbank“ finansų laboratorija

Tai unikali erdvė moksleiviams ir studentams, kurioje galima išmaniuoju būdu susipažinti su pagrindinėmis ekonomikos bei asmeninių finansų valdymo temomis, suprasti, kaip planuojamas biudžetas, kodėl svarbu taupyti ar kas yra atsakingas skolinimasis. Finansų laboratorija veikia Vilniuje ir Klaipėdoje, apsilankymas joje yra nemokamas. Ją galite aplankyti ir virtualiai.

www.finansulaboratorija.lt

„Swedbank“ Finansų institutas

Tai banko „Swedbank“ dalis, kurios misija – šviesti visuomenę finansinio raštingumo klausimais. Finansų institutas bendradarbiauja su mokyklomis, universitetais, visuomeninėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei kartu įgyvendina daugybę iniciatyvų, kurios didina visuomenės supratimą apie tvarų savo finansų valdymą.

blog.swedbank.lt/svietimas

Feisbuko grupė „Pinigai ir reikalai“

Tai draugiška ir visuomenei atvira grupė, jungianti žmonių bendruomenę, kuriai rūpi finansinio raštingumo tema bei kuri siekia asmeninės tvarios finansinės gerovės. Čia galima užduoti visus rūpimus klausimus, dalytis patarimais bei aktyviai diskutuoti.

www.facebook.com/groups/pinigaiirreikalai

Dar daugiau žinių pasisemk šios knygos puslapiuose >>> „Pradėk dabar: finansinis gidas paaugliams“.

 

 

 

 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.