2021 m. gruodį finansų rinkose: pabrangusios akcijos ir infliacijos spaudimas

2021 m. metai buvo vieni geriausių investavusiesiems į akcijas, nepaisant tebesitęsiančios koronaviruso krizės ir centrinių bankų planų pradėti mažinti masinį ekonomikos skatinimą. Pagal „MSCI All Country World“ indeksą pasaulio akcijų kaina eurais pakilo daugiau kaip 27 proc., tačiau rezultatai skirtinguose regionuose buvo gana skirtingi. JAV akcijos ir toliau pirmavo, nepaisant aukštų santykinių vertinimų, ir per metus eurais pabrango 36 proc. (JAV doleris euro atžvilgiu pabrango daugiau kaip 7 proc.), o besivystančios rinkos atsiliko – jos eurais kilo šiek tiek mažiau nei 5 procentus. Saugesnių obligacijų pajamingumas kilo JAV ir euro zonoje, ir tik rizikingesnių obligacijų vertė padidėjo.

Panašūs pokyčiai buvo stebimi ir gruodį. Nors buvo ir tam tikrų svyravimų, mėnesio pabaigoje prasidėjus kalėdiniam raliui pasaulio akcijos pabrango 3,3 proc. („MSCI All Country World“ indeksas): Europos ir JAV akcijos rodė geriausius rezultatus, o besivystančių rinkų – atsiliko. JAV indeksas „S&P 500“ pasiekė naują rekordinę aukštumą – šiek tiek mažiau nei 4 800 JAV dolerių. Saugesnės obligacijos toliau patyrė nuostolių, o didelio pajamingumo ir besivystančių rinkų skolos vertybiniai popieriai brango. Nafta atsigavo ir pabrango 13 proc., aukso vertė JAV doleriais pakilo 3 procentais.

Pagrindinės mėnesio temos vėl buvo omikron, infliacijos spaudimas ir centrinių bankų planai. Dėl omikron atmainos per savaitę užregistruotų susirgimų skaičius visame pasaulyje viršijo 10 mln. atvejų, tačiau rinkos iš esmės nustojo nerimauti paskelbus pirminius duomenis, kad ši viruso atmaina laikoma lengvesnės formos. JAV ir Anglijos centriniai bankai taip pat daugiau dėmesio skyrė infliacijos rizikai. FED pranešė, kad planuoja anksčiau baigti turto supirkimo programą ir 2022 m. palūkanų normas didinti sparčiau, nei tikėtasi. Anglijos centrinis bankas padidino palūkanų normą iki 0,25 proc., o ECB ir Japonijos centrinis bankas siekia išlaikyti tam tikrą skatinimą nedidindami žemų palūkanų normų.

Tikėtina, kad infliacija, lapkritį padidėjusi iki 6,8 proc. JAV ir 4,9 proc. euro zonoje, dėl darbo sąnaudų ir energijos kainų didėjimo išliks aukšta ir 2022 m., tačiau vėliau turėtų sumažėti dėl bazės efekto ir geriau subalansuotos paklausos ir pasiūlos. Manome, kad didesnė infliacija gali sukelti daugiau problemų obligacijoms nei akcijoms, iš kurių 2022 m. tikimės teigiamos, nors ir nuosaikesnės, grąžos.

Daugiau informacijos apie padėtį finansų rinkose gruodžio mėnesį prisegtuke žemiau, o visas rinkų apžvalgas galite rasti čia.