Investicinio portfelio formavimas ir valdymas

Ką svarbu žinoti formuojant savo investicijų portfelį?

Ir pradedantys, ir patyrę investuotojai kelia sau tuos pačius klausimus – kur ir kiek investuoti, ką ir kada pirkti bei parduoti. Formuojant savo investicinį portfelį yra keletas aspektų, kuriuos turite apsvarstyti.

Portfelio formavimas

Pirmiausia, žinokite savo investavimo tikslą, laikotarpį ir rizikos toleranciją. Tai padiktuos, kokius finansinius instrumentus į portfelį rinktis naudingiausia, ir kokią dalį investicijų portfelyje skirti akcijų turto klasei. Pavyzdžiui, jeigu turite tikslą per porą metų sukaupti lėšų pradiniam būsto įnašui, geriau portfelyje turėti mažiau rizikingus investavimo instrumentus (trumpalaikes obligacijas ar trumpalaikių obligacijų fondus). Tokiu būdu sumažintumėte riziką, kad sukauptos lėšos staigiai nuvertės.

Tačiau, jeigu kaupiate ilgalaikiam tikslui, pavyzdžiui, 7–10 metų periodui, galite toleruoti kiek didesnę riziką ir didesnę dalį investicijų skirti akcijų turto klasei. Mat ilguoju laikotarpiu akcijų kainų svyravimo įtaka investicijų portfelio rezultatams sumažėja, o vidutinė metinė grąža yra didesnė nei obligacijų, tad turėtumėte sukaupti daugiau.

Pagrindinis būdas valdyti investicijų riziką – investicijų diversifikavimas. Jūs galite mažinti riziką paskirstydami investicijas į skirtingas turto klases (dalį lėšų investuoti į akcijas ar akcijų fondus, kitą dalį – į obligacijas ar obligacijų fondus). Taip pat, rizika mažės, jeigu diversifikuosite ir kiekvienoje turto klasėje – pavyzdžiui, pirksite skirtingų regionų ar verslo sektorių įmonių akcijų / akcijų fondų.

Įdomus faktas: jeigu esate ilgalaikis investuotojas, investavimo teorija siūlo itin paprastą būdą įsivertinti, kokią dalį jūsų portfelio turėtų sudaryti akcijos. Tam tereikia iš 100 atimti savo amžių. Pavyzdžiui, jeigu jums 30, akcijų dalis portfelyje turėtų būti 70 proc. (100 – 30 = 70). Likusi dalis turėtų tekti obligacijų turto klasei.

Tikslesnį pasiūlymą, kaip paskirstyti savo investicijas tarp skirtingų turto klasių, galite gauti užpildę „Swedbank“ klausimyną „Investavimo rekomendacijos“ ir pasirinkę investavimo sprendimą „Noriu valdyti savo investicijas savarankiškai“.

Finansinių priemonių pasirinkimas

Kai nusistatote portfelio struktūrą, metas jį užpildyti atitinkamomis finansinėmis priemonėmis. Svarbus faktorius jas renkantis, yra investicijoms skiriama suma. Ji gali padiktuoti, kokius instrumentus labiau apsimokės įsigyti. Pavyzdžiui, jeigu kiekvieną mėnesį ketinate periodiškai investuoti po 50 ar 100 eurų, į tokį portfelį nelabai apsimokės įtraukti Vakarų Europos bendrovių akcijų ar ETF fondų, nes vien jų tiesioginiam įsigijimui per mus gali būti taikomas 8–11 eurų minimalus sandorio mokestis – tai sumažintų investicijos dydį. Tad smulkesnių investicijų atveju geriau rinktis tas priemones, kurių įsigijimo sąnaudos sudarys minimalią dalį ar kurių įsigijimas nemokamas.

Akcijų turto klasė

Norintiems nesudėtingai investuoti į akcijų turto klasės sprendimus, paprasčiausia yra rinktis akcijų fondą, kuris investuoja į pagrindines akcijų rinkas visame pasaulyje. Tokie fondai jau būna diversifikuoti ir generuoja rezultatus, artimus vidutinei akcijų grąžai. Žinoma, jeigu mėgstate analizuoti įmonių finansines ataskaitas, sekate ir analizuojate ekonominę situaciją bei rinkų pokyčius lemiančius veiksnius, galite formuoti savo investicijų portfelį įsigydami bendrovių akcijas tiesiogiai.

Pavyzdžiui, „Swedbank“ skelbia Baltijos šalių bendrovių tyrimų santraukas, kuriose rasite banko analitikų vertinimus dėl atskirų bendrovių. Šios apžvalgos bus naudingos formuojant Baltijos šalių bendrovių akcijų dalį investicijų portfelyje.

Obligacijų turto klasė

Portfelio dalį, skirtą obligacijų turto klasei galima formuoti tiesiogiai renkantis atskirų emitentų (privačių įmonių ar valstybės institucijų) išleistas obligacijas. Perkant obligacijas ir išlaikant jas iki išpirkimo, investuotojas įsigyja fiksuoto pajamingumo priemones, kurios užtikrins stabilias pajamas, nepriklausomai nuo svyravimų obligacijų rinkose. Taip pat galima rinktis kitas įvairias finansines priemones, investuojančias į skolos vertybinius popierius. Kaip ir akcijų atveju, ieškant paprastumo galima investuoti į obligacijų fondą, kurio investicijos paskirstytos į įvairių emitentų obligacijas.

Obligacijų fondai būna įvairūs – vieni investuoja į bendrovių išleistas aukštos kredito kokybės (investicinio reitingo) obligacijas, kiti – į žemesnės kokybės obligacijas (neinvesticinio reitingo). Pastarieji yra šiek tiek rizikingesni, tačiau esant palankioms ekonomikos plėtros sąlygoms gali sugeneruoti didesnę grąžą. Svarbu atsižvelgti ir į obligacijų fondo portfelio trukmę – kylant obligacijų pajamingumui ilgesnės trukmės obligacijų kainos krenta daugiau, todėl trumpalaikių obligacijų fondai gali būti tinkamas sprendimas siekiant sumažinti obligacijų dalies riziką. 

Rinkdamiesi finansines priemones, galite atsižvelgti ir į tvarumo kriterijų, kad jūsų investicijos atitiktų jūsų asmeninį požiūrį į tvarumą. Investavimo profesionalai tvarias įmones / fondus vertina kaip mažesnės rizikos investiciją ilgalaikėje perspektyvoje.

Patarimas 

Valdant portfelį ilgesnėje perspektyvoje, svarbu jį reguliariai subalansuoti. Subalansavimas – tai iš anksto apsibrėžto turto klasių (akcijų / obligacijų) santykio portfelyje atstatymas. Subalansuodami portfelį atstatote ir jums priimtiną rizikos / potencialios grąžos santykį. Pradiniame portfelio formavimo etape rekomenduojama nuspręsti, kaip dažnai planuojate peržiūrėti savo portfelio proporcijas pagal turto klases. Jeigu nusprendėte atlikti šį pratimą kartą per metus, reikėtų laikytis šio plano.

Mokesčiai ir jų įtaka investicijų grąžai

Planuojant savo portfelį ir investicinę grąžą, būtina įvertinti ir finansinio tarpininko taikomus mokesčius. Štai keli mokesčių pavyzdžiai, kuriuos reiktų įsivertinti:

Sandorio mokestis. Įsigyjant tam tikrus vertybinius popierius (fondus, akcijas, obligacijas), dažnai yra taikomas sandorio mokestis. Kuo jis didesnis, tuo labiau jis mažina investicijos dydį nuo investuotos sumos. Mokesčio dydis priklauso nuo finansinio tarpininko taikomos kainodaros. Verta žinoti, kad „Swedbank“ leidžia nemokamai prekiauti akcijomis Baltijos šalių biržose, taip pat nemokamai pirkti ir parduoti „Swedbank Robur“ investicinių fondų vienetus.

Vertybinių popierių saugojimo mokesčiai. Daugelis finansinių įstaigų apmokestina vertybinių popierių sąskaitos turėjimą – taiko periodinį mokestį už vertybinių popierių saugojimą. Jo dydis apskaičiuojamas pagal toje sąskaitoje
laikomų vertybinių popierių sąskaitoje vertę (tam tikras procentas nuo vertės). „Swedbank“, siekdamas, kad investavimas būtų prieinamas visiems, prieš keletą metų atsisakė tokio mokesčio ir jo netaiko privačių klientų
vertybinių popierių sąskaitoms, kuriose laikomų investicijų vertė yra iki 30 tūkst. eurų.

Administravimo mokesčiai. Paprastai – tai metinis mokestis, kurį investicinių fondų valdytojas pritaiko už atliekamą
darbą. Už tai, kad valdo ir administruoja jūsų investicijas už jus. Dažniausiai tai būna procentinis mokestis nuo jūsų investicijų vertės fonde, o procento dydis priklauso nuo to, ar fondas valdomas aktyviai, ar pasyviai. Pavyzdžiui,
administracinis fondų mokestis gali svyruoti nuo kelių dešimtųjų iki kelių procentų per metus. Svarbu pridurti, kad šie
mokesčiai tik mažina investicijos pelningumą, t. y. klientui nereikia mokėti papildomai, nes administravimo mokesčio
suma automatiškai nuskaičiuojama nuo fonde esančios turto vertės.

Patarimas

Formuodami portfelį iš karto įsivertinkite, kokius mokesčius gali tekti sumokėti valstybei. Parduodant turimas investicijas privačiam investuotojui, dažniausiai tenka sumokėti 15 proc. (jei pelnas viršija 120 VDU, tuomet 20 proc.) gyventojų pajamų mokestį nuo gauto pelno. Be to, Lietuvoje galioja 500 eurų dydžio pajamų, gautų iš vertybinių popierių perleidimo, neapmokestinama suma. Kartu atkreipkite dėmesį į tai, kad fondų keitimo sandoris nėra priskiriamas prie pardavimo pajamų, todėl keičiant to paties valdytojo investicinius fondus nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio.