Diversifikavimas (angl. diversification) – investicijų portfelio valdymo strategija, skirta mažinti rizikoms, vienu metu investuojant į skirtingą turtą, pavyzdžiui, į įvairių tipų vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą ir t. t. Pagrindinė tokios investicijos ypatybė – skirtingų tipų turto vertės kitimas į tą pačią pusę turėtų būti mažai tikėtinas. Taip siekiama sumažinti galimą nuostolių riziką.
Investuotojo pasirinkimas, kokio tipo turtą diversifikuoti, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tai gali būti jau turimas turtas, artimiausi finansiniai planai, galimos rizikos ar net investuotojo amžius. Pirmenybė diversifikuojant turtą teikiama jau turimam turtui, pasirenkant skirtingas jo kategorijas. Rizikos bei investuotojo amžiaus kriterijai taip pat svarbūs. Pavyzdžiui, jaunesnio amžiaus investuotojas gali rizikuoti daugiau dėl galimybės kompensuoti nuostolius ilguoju laikotarpiu, tačiau vyresnio amžiaus investuotojas turėtų rinktis mažesnę riziką turinčius instrumentus.
Ekspertai turto diversifikavimą vertina nevienareikšmiškai. Pasak kritikų, ne visos prognozės dėl turto vertės kaitos pasiteisina, todėl egzistuoja nemažas nuostolių pavojus. Tačiau galimas ir apgalvotas diversifikavimas, pavyzdžiui, investicija į nekilnojamąjį turtą: jo vertė kyla krintant piniginei grąžai. Taigi toks diversifikavimas padeda valdyti riziką ir sumažinti nuostolius.
Kaip praktiškai veikia investicijų diversifikavimas? Sakykime, nusprendėte investuoti į dvi bendroves: viena pardavinėja ledus, o kita arbatą. Investavus į ledų pramonę, jums seksis, jei dienos bus karštos, o šaltos dienos jums bus nuostolingos. Ir atvirkščiai: jei kaip investicijų objektą pasirinksite arbatos pardavėją, džiaugsitės šalčiu ir nerimausite kepinant saulei. Investuodami į vieną iš šių bendrovių, visada rizikuosite. Tačiau jei investicijas paskirstytumėte tarp jų abiejų (t. y. diversifikuotumėte), riziką sumažintumėte.