Obligacijų atgimimas: kodėl jų verta turėti savo investicijų portfelyje?

Obligacijos ir kitos fiksuoto pajamingumo priemonės sudaro apie trečdalį investuojančių Lietuvos gyventojų portfelio arba kiek daugiau nei 6 tūkst. eurų, o daugiausiai jų turi vyresnio amžiaus gyventojai. Kodėl obligacijos turėtų rasti vietos bet kokiame investiciniame portfelyje? Be to, kokių alternatyvų galima rasti vyriausybių ar atskirų įmonių leidžiamoms obligacijoms?

Susidomėjimas obligacijomis grįžta

„Pastarąjį dešimtmetį vyraujant žemoms bazinėms palūkanoms, obligacijos siūlė žemą grąžą ir investuotojai nuo jų nusisuko. Tačiau centriniams bankams pradėjus kelti bazinių palūkanų normas situacija radikaliai pasikeitė. Praėjusius ir šiuos metus galima vadinti obligacijų atgimimo metais“, – sako „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas Donatas Šetikas.

„Swedbank“ atstovas pažymi, kad šiuo metu pasaulyje praktiškai nebeliko vyriausybių obligacijų su neigiamu pajamingumu, o net saugiausios obligacijos, kurias yra išleidusios tokios šalys kaip Vokietija ar Prancūzija, generuoja teigiamą grąžą investuotojams. Tad trumpos ir vidutinės trukmės valstybių obligacijos šiuo metu yra gera priemonė siekiant diversifikuoti savo investicijų portfelį, ypač tais atvejais, kai didžiąją jo dalį sudaro akcijos ar į akcijas investuojantys fondai.

Tiesa, valstybių obligacijų pasiūla yra santykinai ribota, o minimali investavimo riba į jas siekia nuo 1 000 eurų, nors dažniausiai ji yra bent 10 000 eurų ar didesnė. Investuoti į obligacijas galima ne tik tiesiogiai perkant vyriausybių ar bendrovių išleistas obligacijas, bet ir įsigyjant investicinių obligacijų fondų. Pavyzdžiui, į investicinio reitingo bendrovių obligacijų fondus „Swedbank Robur Corporate Bond Nordic“ arba „Swedbank Robur Bond Europe“, vienetus galima investuoti vos nuo 1 euro. Įsigijus tokio fondo vienetų iš karto įgyjamas diversifikuotas obligacijų portfelis.

Aktyviai valdomų obligacijų fondų ypatybės 

Abu šie fondai investuoja į investicinio reitingo bendrovių obligacijas ir pasižymi plačia investicijų diversifikacija. „Corporate Bond Nordic“ fondas investuoja į Šiaurės šalių bendrovių obligacijas, o jo portfelį sudaro maždaug 100 skirtingų emitentų išleistų apie 300 obligacijų. Didesnėje Europos rinkoje veikiantis „Corporate Bond Europe“ portfelyje turi 1000 obligacijų, kurias išleido 400 skirtingų emitentų. 

Siekiant įvertinti skirtingas rizikas renkantis šiuos fondus reikėtų atkreipti dėmesį į šių obligacijų fondų finansinės trukmės (Duration) rodiklius. Kredito finansinės trukmės rodiklis fonde „Corporate Bond Nordic“ paprastai yra iki 3 metų, o fonde „Corporate Bond Europe“ siekia apie 5 metus, t. y. pasikeitus kredito rizikai pirmojo fondo kaina svyruos mažiau.

Didesnis skirtumas pastebimas palyginus fondų palūkanų finansinę trukmę, t. y. jautrumą palūkanų normų pokyčiams. Fondo „Corporate Bond Nordic“ finansinės trukmės rodiklis siekia mažiau nei 3 mėnesius, o „Corporate Bond Europe“ finansinė trukmė vidutiniškai siekia apie 5 metus. Todėl pradėjus mažėti palūkanų normoms rinkoje pastarojo fondo kaina kiltų ženkliai daugiau nei „Corporate Bond Nordic“ fondo arba priešingai – kylant palūkanoms atitinkamai neigiamas pokytis būtų daug didesnis didesnę palūkanų finansinę trukmę turinčiam fondui „Corporate Bond Europe“.

Šiuo metu „Corporate Bond Nordic“ pajamingumo iki išpirkimo norma yra 5,3 proc., o „Corporate Bond Europe“ – 4,4 proc. Abu fondai yra valdomi aktyviai, o jų valdytojai nuolatos gilinasi į skirtingas investavimo sritis tiek pagal sektorius, tiek pagal šalis, taip pat analizuoja atskirus emitentus įvertindami, kada obligacijų kainos yra patraukliausios.

Obligacijų galima rasti kas penktame portfelyje

„Swedbank“ duomenys rodo, kad obligacijos šiuo metu sudaro vidutiniškai 31 proc. visų lietuvių investicijų pagal vertę, vis dėlto jų turi įsigiję tik kas penktas investuotojas. Obligacijos populiariausios tarp vyresnio amžiaus investuotojų ir, kaip pastebi „Swedbank“ atstovas, tai yra dėsninga.

„Iš esmės tai atitinka universalią taisyklę, kad obligacijų dalis portfelyje turi didėti su amžiumi, o banko turimi duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai į obligacijas vidutiniškai nukreipia santykinai mažiau lėšų“, – sako D. Šetikas. Pasak eksperto, investicinį reitingą turinčių obligacijų dalis portfelyje turėtų atitikti investuotojo amžių, pavyzdžiui, jei investuotojui yra 30 metų, rekomenduojama obligacijų dalis jo ar jos investicijų portfelyje turėtų sudaryti apie 30 proc. ir t. t.

Pasak D. Šetiko, bent šiek tiek obligacijų rekomenduojama turėti net ir pačiame agresyviausiame portfelyje, nes jos yra vienas iš būdų diversifikuoti investicijas ir gali padėti sumažinti akcijų rinkų svyravimų įtaką bendrai portfelio vertei.

Mažiausiai obligacijų turi 26–35 m. amžiaus investuotojai: jos vidutiniškai sudaro apie 14 proc. portfelio, o vieno investuotojo turimų obligacijų vertė siekia apie 1 tūkst. eurų. 36–45 metų amžiaus investuotojų grupėje obligacijos užima vidutiniškai 18 proc. portfelio, vieno investuotojo turimų obligacijų vertė sudaro kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų. 46-55 m. amžiaus grupėje obligacijos sudaro vidutiniškai 27 proc. portfelio, jų vertė portfelyje siekia apie 8 tūkst. eurų.

Didžiausią dalį obligacijos ir kitos fiksuoto pajamingumo priemonės užima 56–75 metų amžiaus grupės investuotojų portfelyje, kur jos vidutiniškai sudaro 38 proc. vertės, o vieno investuotojo vidutinė investicijų suma siekia apie 19 tūkst. eurų.

Palanki situacija obligacijoms kol kas išliks

„Swedbank Robur“ obligacijų fondų „Corporate Bond Europe“ ir „Corporate Bond Nordic“ valdytojai tikisi, kad palanki situacija obligacijomis finansų rinkose šiemet turėtų išlikti ir toliau. Obligacijų pajamingumas ėmė sparčiai didėti 2022 m. viduryje pradėjus augti bazinėms palūkanoms.

Šiemet JAV ir Europos centrinių bankų pinigų politikos ciklas turėtų pasikeisti – tikimasi, kad dar šią vasarą ar šiek tiek vėliau jie imsis bazinių palūkanų mažinimo. Mažėjant palūkanoms ir krentant rizikos premijai, kurią moka obligacijų emitentai, į jas investuojantys fondai gauna dvigubą naudą – tiek dėl santykinai didesnių anksčiau išleistų obligacijų kuponų, tiek dėl pačių obligacijų kainos padidėjimo. 

Tiesa, per ilgesnį laikotarpį mažėjant bazinėms palūkanoms, į obligacijas investuojančių fondų grąža taip gali mažėti.

Čia pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, kvietimas, pasiūlymas ar raginimas pirkti / parduoti konkrečias finansines priemones. „Swedbank“, AB, nevertino, ar šios nurodytos finansinės priemonės Jums tinka.  Investavimas yra susijęs su rizika. Investicijų vertė investavimo laikotarpiu gali ir mažėti, ir didėti. Istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje.

Nurodytų fondų valiuta: euras. Jeigu Jūs esate rezidentas šalies, kurios valiuta nėra euras, dėl valiutos kurso svyravimų Jūsų grąža gali padidėti arba sumažėti.

„Swedbank“, AB klientams fondų išlaidos neturi įtakos aukščiau pateiktiems rezultatams.