Investuotojai nekantriai laukia pirmo palūkanų normų mažinimo JAV ir bando nuspėti jo poveikį rinkoms

JAV šią savaitę laukiant, kad Federalinis rezervų banko (FED) sumažins 23 metų aukštumose esančią palūkanų normą, investuotojai kartu tikisi ir akcijų kainų augimo. Vis dėlto pokyčiai obligacijų rinkose indikuoja apie tikėtiną recesiją. Ženkliau nukritusios naftos kainos, nepaisant taikomų jos gavybos ribojimų, taip pat gali rodyti besikaupiančias problemas pasaulio ekonomikoje. Galiausiai, toliau brangstantis auksas, kuris laikos saugiu prieglobsčiu ekonominių sukrėtimų laikotarpiu, irgi atspindi išaugusį nerimo lygį tarp investuotojų.

JAV investuotojai vėl ieško pozityvių žinių

JAV rinkose stebimas investuotojų mąstymo pokytis: teigiamų reakcijų sulaukia pozityvios žinios iš ekonomikos sektoriaus, nors didžiąją 2024 m. dalį buvo atvirkščiai, t. y. prastesni ekonominiai rodikliai buvo vertinami kaip gera žinia investuojantiems į akcijas. Lėtėjanti JAV ekonomika, infliacija ir vėstanti darbo rinka patvirtino prielaidą, kad FED galiausiai imsis palūkanų normų mažinimo. Tai vartotojams ir verslui leistų šiek tiek atsikvėpti nuo išaugusių finansavimo išlaidų, o tai laikoma teigiamu signalu akcijų rinkoms.

Kodėl investuotojų logika keičiasi dabar? Praėjusį mėnesį FED pirmininkas Jerome'as Powellas paskelbė, kad atėjo laikas pakoreguoti pinigų politiką. Jis įsitikinęs, kad infliacija artėja prie tikslinio 2 proc. lygio, ir tuo pačiu pripažino, kad darbo rinka tapo vėl subalansuota. Jei ekonomikos duomenys ir toliau patvirtins šį teigiamą augimo scenarijų, tai paskatins akcijų kainų augimą. Kol kas trečiojo ketvirčio JAV BVP auga maždaug 2,5 proc. tempu, kuris yra spartesnis už ilgalaikę BVP prognozę.

Tai keičia ir vertinimus akcijų rinkų atžvilgiu, kitaip tariant, blogos ekonominės naujienos dabar nieko gero nereiškia ir akcijoms. Pvz., rugpjūtį JAV gamybos veikla susitraukė penktą mėnesį iš eilės, o laisvų darbo vietų skaičius smuko iki žemiausio nuo 2021 m. pradžios, dėl to akcijų kainos krito. Beje, investuotojai į akcijas nėra tie, kurie iš JAV centrinio banko lauktų agresyvių veiksmų – didesnis palūkanų sumažinimas reikštų, kad FED skubą lėmė galimas ekonominis nuosmukis.

Tikimasi nuosaikaus palūkanų mažinimo

Pagrindinė JAV infliacija rugpjūtį netikėtai išaugo, nes paspartėjo būsto kainų augimas, todėl sumažėjo tikimybė iš FED sulaukti didesnio, t. y. 0.5 proc. punkto palūkanų normos sumažinimo. Rinka kol kas didžiausią tikimybę suteikia 0,25 proc. punkto sumažinimui.

Pagrindinis vartotojų kainų indeksas (VKI), į kurį neįtraukiamos išlaidos maisto ir energijos produktams, nuo liepos mėnesio padidėjo 0,3 proc., o per metus – 3,2 proc. Ekonomistai mano, kad pagrindinis VKI yra geresnis infliacijos rodiklis nei bendras VKI, kuris, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo 0,2 proc., o per metus – 2,5 proc. Tai yra penktas mėnuo iš eilės, kai metinis rodiklis mažėjo iš esmės dėl pigesnių degalų.

Penktadienio, rugsėjo 13 d. duomenimis, per paskutines dvi savaites JAV indeksai „Dow Jones“ pakilo 1,1 proc., „S&P 500“ padidėjo 1,7 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ pakilo 3,2 proc.

Dolerio pardavimas išsikvėpė

Rinkoje įsitvirtinus lūkesčiams dėl palūkanų mažinimo, o spekuliacinėms JAV dol. pozicijoms nusistovėjus tarp neigiamų ir neutralių, dolerio išpardavimas pastaruoju metu išsikvėpė.

Analitikams prognozuojant, kad FED šią savaitę sumažins palūkanas 25 baziniais punktais, o po to palaipsniui mažins jas iki neutralaus lygio per 2025 m., šis naratyvas turėtų būti palankus aukšto beta rodiklio valiutoms, tokioms, kaip Švedijos ir Norvegijos krona.

Prie realios 2025 m. ekonominio nuosmukio rizikos pridėjus tai, kad euro zonos atsigavimas kol kas yra labai vangus, Kinija susiduria su struktūrinėmis vartojimo problemomis, o JAV pakilo akcijų rinkos vertinimai, nenuostabu, kad investuotojai vėl šiek tiek atsargiau parduoda JAV dol.

Euro kursas per paskutines savaites praktiškai išliko nepasikeitęs (+0,03 proc.) ir nusistovėjo ties 1,1075 dolerio riba, o svaro sterlingo kursas fiksavo nežymų 0,17 proc. kritimą, palyginti su JAV dol., ir penktadienį buvo prekiaujamas už 1,3124 JAV dol. Japonijos jena toliau stiprėja – jos kursas paaugo 4,13 proc. ir šiuo metu santykis prekyboje siekia 140 jenų už dolerį.

JAV obligacijų rinkose – recesijos signalai

Ilgiausia istorijoje obligacijų pajamingumo kreivės inversija, kai trumpesnio laikotarpio obligacijų pajamingumas viršija ilgesnio laikotarpio obligacijų pajamingumą, galbūt iki šiol investuotojus nelabai gąsdino, bet šio rodiklio nepaisyti bus vis sunkiau.

Atidžiai stebima iždo pajamingumo kreivės dalis – skirtumas tarp 10 metų ir 2 metų trukmės obligacijų šią savaitę tapo teigiamas antrą kartą nuo 2022 m. Tai vėl paskatino investuotojų susirūpinimą dėl ekonomikos, nes inversija laikoma recesijos pranaše.

Laukiant FED palūkanų mažinimo labiausiai realus scenarijus – kad kreivė taps vis statesnė. Istoriškai „statėjanti“ pajamingumo kreivė rodė, kad JAV ekonomika stringa arba jau yra ištikta recesijos.

Nors obligacijų rinka ima vis labiau atspindėti šį niūrų scenarijų, akcijų investuotojai, panašu, tiki, jog šį kartą viskas bus kitaip. Neabejotinai įmanomas švelnus ekonominis nusileidimas, tačiau recesijos rizika išaugo – duomenys rodo silpną darbo rinką, o akcijų kainos to dar iš esmės neatspindi.

Akcijų rinkos dalyviai bent jau iš pradžių buvo linkę gūžčioti pečiais dėl pajamingumo kreivės disinversijos, bet pajamingumo kreivei konsoliduojantis teigiamoje teritorijoje akcijų rezultatai dažniausiai krypsta į neigiamą pusę.

Europos ekonomika neįgauna pagreičio

Infliacijai priartėjus prie 2 proc., ECB šiais metais antrą kartą sumažino palūkanų normas iki 3,5 proc. ECB argumentavo, kad, remiantis atnaujintu infliacijos perspektyvos vertinimu, pagrindinės infliacijos dinamika ir pinigų politikos perdavimo stiprumu, tikslinga žengti dar vieną žingsnį mažinant pinigų politikos apribojimo laipsnį. Tačiau savo pranešime ECB neįsipareigojo dėl tolesnio skolinimosi išlaidų mažinimo kelio.

Tuo metu euro zonos valstybių ekonomika neįgauna pagreičio. Namų ūkiams nepavyksta išlaikyti metų pradžioje stebėto atsigavimo, o gamintojai tebėra nuosmukyje dėl silpnos užsienio paklausos. Šis silpnumas paskatino ECB sumažinti savo 2024 m. BVP prognozę. ECB prognozuoja, kad jis dabar augs 0,8 proc., palyginti su ankstesnio ketvirčio prognozėje įvardytu 0,9 proc. augimu.

Kaip ir minėta, didžiausių Europos ekonomikų augimas svyruoja, todėl infliacija gali mažėti greičiau nei tikėtasi. Vartotojų pasitikėjimas tebėra mažesnis už priešpandeminį, o silpnesnio augimo ir sąlyginai aukštesnių palūkanų normų derinys slopina regiono potencialą.

Kinijoje besitęsianti disinfliacija, į kurią buvo atkreiptas dėmesys ir paskutiniame ECB posėdyje, yra dar vienas nepalankus veiksnys. Antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai Kinijai nepavykstant pasiekti stabilaus augimo, artimiausios ateities euro zonos perspektyvos tampa dar prastesnės.

Per pastarąsias dvi savaites Europoje akcijų indeksai smuktelėjo. Europos akcijų indeksas „STOXX 600“ penktadienio, rugsėjo 13 d. prekybą baigė 1,7 proc. žemiau, Vokietijos DAX indeksas – 1,2 proc. žemiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas nukrito 1 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė 0,4 proc. žemiau.

Kinijoje – defliacinis spaudimas

Pagrindinė Kinijos infliacija atvėso iki silpniausios per daugiau nei trejus metus, todėl gali reikėti dėti daugiau pastangų didinant namų ūkių išlaidas, nes silpna paklausa kelia spaudimą metiniam šalies augimo tikslui.

Nacionalinis statistikos biuras pirmadienį pranešė, kad vartotojų kainų indeksas, neįskaitant nepastovių maisto ir energijos kainų, rugpjūtį pakilo tik 0,3 proc. – mažiausiai nuo 2021 m. kovo. Platesnis VKI padidėjo 0,6 proc. ir neatitiko lūkesčių, nors praėjusį mėnesį jį išaugino dėl blogo oro pakilusios maisto kainos.

Apibendrinant, šie skaičiai yra dar vienas silpnos vartotojų paklausos antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje įrodymas, todėl raginama imtis daugiau priemonių siekiant užkirsti kelią neigiamam įmonių pajamų, atlyginimų ir išlaidų mažėjimo ciklui.

„Societe Generale“ Azijos-Ramiojo vandenyno regiono ekspertė Michelle Lam pastebi, kad defliacinis spaudimas Kinijoje vis labiau įsitvirtina, ir tai gali paskatinti įsisukti mažėjančių kainų ir darbo užmokesčio spiralę bei pareikalauti radikalesnių politinių veiksmų.

Pagrindiniai indeksai Azijos regione taip pat smuko: Japonijos „Nikkei“ dviejų savaičių laikotarpiu nukrito 5,4 proc., Kinijos „blue chips“ CSI 300 – 3,2 proc., o Honkongo „Hang Seng“ per šį laikotarpį sumažėjo 1,8 proc.

Naftos kaina vis dar ieško „grindų“

Pastaruoju metu degalinių švieslentėse vairuotojus džiuginantys skaičiai atspindi faktą, kad pasaulinės naftos kainos yra toliau linkusios smukti. Šią tendenciją skatina Kinijoje stebimas sulėtėjimas bei atsiradusios baimės dėl galimo JAV ekonomikos nuosmukio.

OPEC+ svarsto galimą spalio mėnesį planuojamo naftos gavybos didinimo atidėjimą po to, kai kainos nukrito iki žemiausio lygio nuo praėjusių metų. Saudo Arabijos ir Rusijos vadovaujama grupė iš naujo svarsto, ar imtis numatyto 180 tūkst. barelių per dieną gavybos padidinimo. OPEC+ planas atidėti gavybos padidinimą, „Citi“ teigimu, nesutrukdys naftos rinkoje kitais metais susidaryti dideliam pertekliui arba „Brent“ kainai nukristi iki 60 JAV dol.

„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami net 7,6 proc. žemiau ir siekė 71 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina atpigo 2,4 proc. iki 68 JAV dol. penktadienio sesijos metu. Aukso kaina paaugo 3 proc. iki 2 577 JAV dol. už unciją.