Technologijų sektorius ir DI toliau gerina JAV akcijų biržų rekordus

Technologijų sektoriaus bendrovių akcijų ralis, kurio priešakyje išlieka lustų gamintoja „Nvidia“, toliau kelia pagrindinį JAV indeksą „S&P 500“ į naujas aukštumas. Rinkos dalyviai vis dažniau nuogąstauja, kad situacija jiems primena kelių dešimtmečių senumo „dot-com“ burbulo laikus. Tuo metu Europoje pirmą kartą per dvejus metus sumažintos palūkanos ir pasikeitęs pinigų ciklas investuotojams nepadarė įspūdžio – jie dėmesį buvo sutelkę į politines turbulencijas Prancūzijoje.

Išaugusi indekso „S&P 500“ koncentracija

Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500“ pastarosiomis savaitėmis išlieka visų laikų aukščiausiame lygyje gerokai viršydamas 5 400 punktų ribą, kurią rinkos analitikai tikėjosi pasiekti tik šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje.

Įspūdingą šio indekso proveržį lėmė technologijų sektorius ir pagrindinė jo žvaigždė – lustų gamintoja „Nvidia“, kurios įtaka smarkiai išaugo. Per šiuos metus šios bendrovės akcijų kainos prieaugis nulėmė apie 30 proc. viso indekso grąžos.

Kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, šiuo metu „S&P 500“ indeksas yra vienas labiausiai koncentruotų visame pasaulyje, pranokstantis Jungtinės Karalystės „FTSE 100“, Honkogo „Hang Seng“, Europos „Stoxx 600“ ar Japonijos didelių ir vidutinių įmonių akcijų indeksus. Tai padidina gilesnio nuosmukio riziką, jei technologijų sektoriaus ralis išsikvėptų.

Kokios tolesnės „Nvidia“ perspektyvos?

Panašu, kad investuotojai yra susižavėję sparčiu „Nvidia“ pajamų augimu ir paklausa jos lustams, o bendrovės akcijų kainos prieaugis atitinka jos pajamų augumo dinamiką. Birželio viduryje „Nvidia“ trumpam tapo vertingiausia JAV kompanija, aplenkusi tokias technologijų sektoriaus senbuves kaip „Microsoft“ ir „Apple“. Tiesa, po pastarųjų dienų jos akcijų kainos korekcijos, ji šią poziciją prarado.

Jos perspektyvos siejamos su dirbtinio intelekto plėtra ir jam reikalingų lustų paklausa. Tačiau ateities perspektyvas gali aptemdyti įvairūs veiksniai – pasiekti DI plėtros apribojimai dėl milžiniško jam reikalingo energijos kiekio, išaugusio technologijos efektyvumo, kai toms pačioms užduotims atlikti reikia mažiau skaičiavimo galios, ar DI plėtojančių bendrovių bandymų pačioms pradėti gaminti joms reikalingus lustus.

Rinkos senbuviai primena JAV interneto bumo laikus ir tinklo įrangos gamintoją „Cisco“, kuri turėjo daugiausiai išlošti iš sparčios interneto plėtros. Tačiau 2000-aisiais sprogus „dot-com“ burbului, šios įmonės akcijos neteko apie 80 proc. savo vertės ir į tuo metu pasiektą lygį nėra grįžusios iki šiol.

Kita vertus, „Nvidia“ aktyviai ieško naujų potencialių klientų ir neketina apsiriboti tik keliais DI technologijų sektoriaus lyderiais. Pavyzdžiui, jos atstovai aktyviai kalbasi su įvairių šalių vyriausybėmis bandydami jas įtikinti pradėti kurti viešojo sektoriaus DI technologijas.

FED planuoja tik vieną palūkanų mažinimą šįmet

Pagrindinis gegužės JAV infliacijos rodiklis mažėjo antrą mėnesį, o tai maloni staigmena Federalinio rezervų banko (FED) pareigūnams, ieškantiems priežasties pradėti mažinti palūkanų normas. Remiantis Darbo statistikos biuro duomenimis, pagrindinis vartotojų kainų indeksas, neįskaitant maisto ir energijos, nuo balandžio padidėjo 0,2 proc., o metinis jo padidėjimas sudarė 3,4 proc.

Skaičiai, paimti kartu su lėtėjančia pagrindiniu balandžio mėn. vartotojų kainų indeksu, gali rodyti ankstyvą infliacijos mažėjimo tendenciją. Tačiau politikos formuotojai pabrėžė, kad prieš svarstydami galimybę sumažinti palūkanų normas, jie turės pamatyti, kaip kelis mėnesius trukęs spaudimas kainoms nuslūgs, ypač atsižvelgiant į naujausią darbo vietų ataskaitą, kuri vėl sukels diskusijas apie tai, koks turėtų būti ribojančios politikos veiksmingumas.

Atnaujintos politikos formuotojų ekonominės prognozės, paskelbtos po dvi dienas trukusio susitikimo Vašingtone trečiadienį, parodė, kad tikimasi, jog per 2024 m. bazinės palūkanos bus sumažintos tik vieną kartą. Taip pat padidintos infliacijos prognozės net po to, kai ankstesnę dieną paskelbti geresni vartotojų kainų duomenys suteikė pagrindo optimizmui.

Penktadienio, birželio 21 d. duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ padidėjo 0,73 proc., „S&P 500“ – 1,94 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ išaugo apie 2,89 proc.

Šoktelėjęs Prancūzijos obligacijų pajamingumas

Europos rinkas slėgė politinė rizika, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po Europos Parlamento rinkimų ir gero kraštutinių dešiniųjų pasirodymo juose inicijavo pirmalaikius šalies parlamento rinkimus Prancūzijoje. Nuotaikų rinkose nepataisė ir Europos centrinio banko (ECB) prezidentės Christine Lagarde komentarai dėl ribojančios pinigų politikos ciklo euro zonoje pabaigos. 

Neaiški politinė aplinka taip pat ryškiai atsispindėjo Europos obligacijų rinkose. Aktyviai išpardavinėtos vyriausybės obligacijos, o 10 m. Prancūzijos ir Ispanijos obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki aukščiausio lygio šįmet, nors vėliau ir stabilizavosi. 

Šiuo metu Prancūzijos 10 m. obligacijų pajamingumas siekia apie 3,21 proc., nes pirmalaikiai rinkimai sukėlė susirūpinimą dėl ir taip trapių šalies viešųjų finansų. Tuo metu Vokietijos obligacijų pajamingumas krito, regis, investuotojams reaguojant į situaciją Prancūzijoje ir ieškant saugumo.

JAV iždo 2 metų obligacijų pajamingumas per paskutines dvi savaites nukrito net 15 bazinių punktų iki 4,73 proc. 10 metų obligacijų pajamingumas palyginamuoju laikotarpiu taip pat mažėjo iki 4,25 proc. Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp 2 ir 10 metų obligacijų pajamingumo išlieka apversta, inversija siekia -47 bazinius punktus.

Atsargūs ECB lūkesčiai dėl infliacijos

ECB, kaip buvo tikimasi nuo metų pradžios, birželio pradžioje sumažino bazinę palūkanų normą  25 baziniais punktais iki 3,75 proc. „Swedbank“ analitikų vertinimu, toks žingsnis žymi naujo pinigų politikos ciklo pradžią po pastaruosius dvejus metus vyravusio pinigų politikos griežtinimo.

Kita vertus, kelias link mažesnių palūkanų greičiausiai nebus tolygus. Kaip pažymėjo ECB atstovai, nepaisant pastaraisiais ketvirčiais padarytos pažangos suvaldant infliaciją, vidaus kainų spaudimas išlieka stiprus dėl augančių atlyginimų, todėl tikėtina, kad infliacija išliks didesnė už tikslinį 2 proc. dydį dar ir kitąmet.

Šiuo metu tikimasi, kad per 2024 m. inflaicija sudarys 2,5 proc., o 2025 m. ji sieks 2,2 proc. ir žemiau tikslinio lygio sumažės tik 2026 m., kai ji sudarys 1,9 proc. Tikimasi, kad euro zonos ekonomikos augimas 2024 m. padidės iki 0,9 proc., 2025 m. – 1,4 proc., o 2026 m. – iki 1,6 proc.

Euro zonos privataus sektoriaus verslo atsigavimas netikėtai prarado pagreitį. Bendras „S&P Global“ pirkimų vadybininkų indeksas birželį nukrito iki 50,8. Nors tai jau ketvirtas iš eilės rodmuo, viršijantis 50 slenkstį, kuris rodo augimą, „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozavo augimą iki 52,5 lygio. 

Europos ekonomika tebėra pradiniame atsigavimo po praeitų metų nuosmukio etape. Tačiau nors pirmąjį ketvirtį augimas viršijo lūkesčius, naujausi duomenys rodo, kad atsigavimo pagreitis artimiausiais ketvirčiais gali išblėsti.

Europos „Stoxx 600“ akcijų indeksas penktadienio, birželio 21 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 1,35 proc. žemiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė 1,8 proc. žemiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas pakilo 0,1 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė smuktelėjęs 2 proc.

Kinijoje stebimas vartojimo atsigavimas

Kinijos pramonės plėtra gegužę sulėtėjo, o mažmeninės prekybos išlaidos viršijo prognozes – tai ženklas, kad gilus ekonomikos atsigavimo disbalansas gali bent šiek tiek švelnėti.

Metinė pramonės gamyba gegužę išaugo 5,6 proc., palygintu su balandžio mėn. buvusiu 6,7 proc. padidėjimu, o „Bloomberg“ tyrimo prognozės mediana tuo metu rodė 6,2 proc. augimo lūkestį. Mažmeninė prekyba paspartėjo ir išaugo 3,7 proc., palyginti su prognozuotais 3 proc. 

Išlaidų skaičiai gali rodyti gerėjančias Kinijos namų ūkiu nuotaikas, kai ilgą laiką jie nenorėjo daugiau išlaidauti nepaisant vyriausybės pastangų didinti vartojimą. Dėl to Kinijos vyriausybė pastangas sutelkė į eksportą skatinantį augimą, nes gamybos bumas padėjo kompensuoti būsto rinkos nuosmukį ir palaikė bendrą ekonomikos augimą.

Vis dėlto ši strategija susiduria su vis didesniu neapibrėžtumu, nes pagrindiniai prekybos partneriai nustato naujas prekybos kliūtis, kurios kelia grėsmę eksportui. Birželio viduryje ES pasekė JAV pavyzdžiu ir įvedė padidintus tarifus Kinijos elektromobiliams.

Japonijos „Nikkei“ dviejų savaičių laikotarpiu nukrito 1,1 proc., Kinijos „blue chips“ CSI 300 sumažėjo 1,3 proc., Honkongo „Hang Seng“ palyginamuoju laikotarpiu susitraukė 0,8 proc.

Naftos rinkoje prognozuojamas produkcijos perteklius

Naftos kaina šiek tiek atsigavo po mėnesio pradžioje patirto nuosmukio, kai OPEC+ pareiškė grąžinsiantys pasiūlos į rinką. Kalbant apie paklausą Azijoje, naftos perdirbimo įmonės atkuria kai kuriuos pajėgumus po techninės priežiūros laikotarpio nepaisant silpnų maržų, tai padidina naftos suvartojimą ir jos paklausą.

Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą pasaulinės naftos rinkos šį dešimtmetį susiduria su „didžiuliu“ pertekliumi pasauliui pereinant nuo iškastinio kuro prie tvaresnių energijos alternatyvų. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad pasaulinis naftos suvartojimas piką pasieks 2029 m. ties maždaug 105,6 mln. barelių per dieną. Tai bus 4 proc. didesnis lygis nei praėjusiais metais.

Tuo metu naftos gavybos pajėgumai auga toliau, tam nemažą įtaką turi JAV. Prognozuojama, kad iki šio dešimtmečio pabaigos naftos gavybos pajėgumai 8 mln. barelių per dieną viršys rinkos paklausą, o tai lems didžiausią neišnaudotą produkcijos resursą nuo pandemijos, kuris sudarys spaudimą naftos kainoms.

„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 4 proc. aukštesniame lygyje ir siekė 85 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina pabrango 4,4 proc. iki 80 JAV dol. penktadienio sesijos metu. Aukso kaina paaugo 0,5 proc. iki 2 321 JAV dol. už unciją.