Finansų rinkos tendencijos ir perspektyvos 2023 metais

Finansų rinkos tendencijos ir perspektyvos 2023 metais
Donatas Šetikas, „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas
2023-01-13

Po praeitų metų, atnešusių triukšmingų ir ryškių pokyčių, užsigrūdinę investuotojai nagrinėja, kokios turto klasės, sektoriai ar regionai turi geriausias perspektyvas. Kone kiekvienais naujais metais investuotojai gali įžvelgti begalę neigiamų aplinkybių ir rizikų. Tačiau statistiškai ženkliai didesnė dalis tokių investavimo atkarpų kaip kalendoriniai metai baigiasi teigiamais rezultatais akcijų rinkose.

Jei dauguma akcijų ir obligacijų rinkų pernai fiksavo neigiamus metinius pokyčius, faktas, jog šiemet galima investuoti su apčiuopiama nuolaida. Kita vertus, jei investuotojai 2022 m. sėkmingai pasirinko žaliavų turto klasę (bendras žaliavų indeksas „Bloomberg Commodity Index“ per metus pakilo 13,6 proc.) ar JAV energetikos sektoriaus akcijas („S&P 500 Energy Sector Index“ šoktelėjo net 65 proc.), verta peržiūrėti, ar šie pasirinkimai tebėra patrauklūs šiemet.

Palūkanos ir dar kartą palūkanos

Finansų rinkas veikia daug faktorių, tačiau itin svarbios yra palūkanų normų ir įmonių rezultatų tendencijos. Tarp rinkos dalyvių netrūksta manančių, jog 2023-ųjų m. viduryje paaiškės ar jau pasiekėme bazinių palūkanų pikus JAV ir Euro zonoje, bei kaip tų pačių palūkanų bei ekonominio lėtėjimo situaciją išgyveno įmonės.

Minėtos palūkanų normos yra itin svarbi sudedamoji dalis prognozuojant akcijų bei obligacijų kainas, nes investuotojai visada vertina alternatyvas. Kurias akcijas pasirinkti atsižvelgiant į prognozuojamus ateities pelnus, perskaičiuotus pagal reikalaujamų palūkanų normas? O gal racionaliau pirkti obligacijas ar kitą investicinį turtą?

Kai euro ir JAV dolerio palūkanos svyravo aplink 0 proc., teoriniai modeliai galėjo akcijų kainas iškelti iki mėnulio, dėl tos pačios priežasties kilo ir obligacijų kainos. Tačiau palūkanoms 2022-ųjų m. antroje pusėje pasiekus 3–4 proc., investuotojai, norėdami gauti įprastinę 6–10 proc. grąžą iš akcijų, jau sutinka pirkti akcijas už ženkliai mažesnes kainas.

Patraukli alternatyva gali atrodyti obligacijos, tačiau labai svarbu, kada jos perkamos ir kokio termino. Anksčiau išleistų obligacijų kainos 2022 m. krito, nes jų mokamos kasmetinės palūkanos buvo arti to paties 0 proc. ir netenkino investuotojų lūkesčių. Tad 2023 m. obligacijas perkantys investuotojai turi nuspręsti, ar išlaikys obligacijas iki išpirkimo terminų, ar prisiims investicijų grąžos svyravimo riziką, jei obligacijas prireiktų parduoti anksčiau išpirkimo datos.

Kas smarkiausiai krito, tas labiausiai ir iškils?

Vieno didžiausių JAV bankų „Bank of America“ vyriausiasis investicijų strategas Micheal Hartnett 2023 m. tikisi palankios aplinkos mažos kapitalizacijos bendrovėms ir augančioms rinkoms. Smulkesnės bendrovės gali lanksčiau reaguoti į besitraukiančią globalizaciją, o ir investicijų srautai linkę ieškoti tiekimo grandinių trumpinimo bei vietinių verslų plėtros idėjų. Kiti analitikai pamini istorinius JAV mažų bendrovių akcijų grąžos rezultatus, kurie po aukštos infliacijos bei recesijos periodų reikšmingai aplenkdavo stambiausių bendrovių akcijų pokyčius per atsigavimo periodus.

Nors panaši situacija buvo šio amžiaus pradžioje po internetinių bendrovių akcijų burbulo subliuškimo, praeities rezultatai negarantuoja identiško atsikartojimo ateityje ir sunku pasakyti, ar ekonominis atsigavimas pilnai įsivažiuos 2023 m. Tuo metu augančių rinkų akcijų sektoriuje dominuoja Kinija, tad jei ši šalis susitvarkys su ekonomikos atsidarymo po COVID-19 iššūkiais, susikaupusios santaupos bei augsiantis vidinis vartojimas gali atsikartoti panašiais akcijų kainų raliais kaip JAV ar Europoje 2020–2021 m.

Nors dėl karo Ukrainoje Europai daugelis rinkų analitikų piešė juodesnes perspektyvas nei JAV, akcijų kainos tiek Vakarų Europoje, tiek Baltijos šalyse demonstruoja pavyzdinį atsparumą. Net įvertinus euro nuvertėjimą (–6 proc.) prieš JAV dol., šių rinkų bendrovių vertė pakrito labai panašiai kaip ir už Atlanto.

Vilniaus akcijų biržos indeksas pasikoregavo tik beveik 2 proc., skaičiuojant eurais. 2023 m. verslai Europoje išlaikys tamprią priklausomybę nuo energetikos išteklių kainų. Jei tęsis palyginti šiltos žiemos scenarijus, o naftos kainos svyruos aplink 80 JAV dol., akcijų rinkos taip pat lengviau kvėpuos.

Prarasdamos komercinius ryšius su kaimyninėmis Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos rinkomis, Baltijos šalių ir bendrai Rytų Europos regiono akcijos patiria tam tikrus potencialo suvaržymus. Tačiau ši situacija gali apsiversti iš esmės, jei Ukrainoje būtų sėkmingai įgyvendinta karo pabaiga ir įsisuktų visokeriopo šalies atstatymo procesai.

Kurie sektoriai atkreips investuotojų dėmesį?

Palūkanų pakėlimo cikle trumpuoju laikotarpiu palankia aplinka įprastai pasinaudoja finansų sektorius. Energetikos ir komunalinių paslaugų įmonės taip pat gali būti laikomos saugesniu uostu, tačiau jos reikalauja nemažai skolinto kapitalo ir, augant paskolų palūkanoms, jų potencialas gali būti apribotas.

Vis dėlto nesibaigiančio karo Ukrainoje kontekste energetikos ir gynybos sektoriai išlieka investuotojų akiratyje ir 2023 m., tačiau reikia stebėti, kiek kiekvienos bendrovės atveju dar yra neįvertinto potencialo. Kai kurių karo pramonės įmonių kainos 2022 m. pašoko 30–90 proc., o energetikos sektorius taip pat jau parodė dviženklę grąžą.

Technologijų bendrovės 2022 m. turėjo sugerti skaudų smūgį tiek dėl palūkanų kėlimo, tiek dėl pasikeitusio investuotojų sentimento. Šio sektoriaus kompanijų prisotintas „Nasdaq“ indeksas per 2022 m. krito daugiau kaip 30 proc. Prisiminus 2000-ųjų m. technologijų srities įmonių burbulą – 5 didžiausios šio sektoriaus kompanijos sudarė 20 proc. „S&P 500“ indekso vertės ir po penkerių metų subliuško tiek, kad tesiekė 5 proc.

Pastarąjį kartą šio sektoriaus akcijos piką pasiekė 2021–2022 m. sandūroje ir 5 didžiausios technologijų bendrovės jau sudarė 25 proc. anksčiau minėto indekso vertės. Kažin, ar 2023 m. ir vėliau turėsime panašų scenarijų, nes vartotojų įpročiai taip pat yra iš esmės pasikeitę, ypač po COVID-19 pandemijos. Be to, minėtos bendrovės uždirba apčiuopiamus pelnus, tad jų akcijų vertinimas po 2022 m. korekcijos siekia apie 30 metinių pelnų, kai 2000-iais vertinimas buvo 100 ir daugiau metinių pelnų.

Augimo ar vertės akcijos?

Istorija rodo, jog esant aukštai infliacijai, palyginti geriau „sekasi“ vertės įmonių akcijoms. Tačiau verta nepamiršti, kad akcijų rinkų investuotojai vertina ne šios dienos, o ateinančio pusmečio, metų ar ilgesnio laikotarpio perspektyvas.

Didžiausias nežinomasis išlieka centrinių bankų kovos su infliacija baigtis. Jeigu rinkos matys, kad infliacijos lūkesčiai ženkliai traukiasi, o centriniai bankai „atleis“ koją nuo monetarinių stabdžių pedalo, gali būti, jog augimo akcijos išvys renesansą. Vis dėlto taip pat tikėtinas scenarijus, kuriame nei viena iš pagrindinių investavimo strategijų nepademonstruos aiškaus pranašumo dėl pernelyg didelio ekonominės ir politinės aplinkos neapibrėžtumo.

Apibendrinus, kokią bendrą informaciją investuotojams šiuo metu transliuoja finansų rinkos, pirmasis 2023-ųjų m. pusmetis gali nestokoti išbadymų recesijomis ir tebekylančiomis palūkanomis. Tokiu metu investuotojai ieškos saugių trumpalaikių obligacijų ar gerus finansinius (bei dividendinius) srautus turinčių akcijų. O antroji metų pusė galėtų pradžiuginti platesnę akcijų paletę, visų pirma JAV, jei įsivyraus suvokimas, kad FED palūkanų kėlimas sėkmingai suvaldė infliaciją, nesugriaunant ekonomikos.
 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.